TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentų pokalbis santykių įšalo neištirpdys

2016 08 26 6:00
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Lenkijos ir Kroatijos valstybių vadovais Andrzejumi Duda ir Kolinda Grabar-Kitarovič. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarijos) nuotrauka

Oficialiais vizitais iki šiol neapsikeitę Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lenkijos vadovas Andrzejus Duda vakar susitiko Kroatijoje, kur abu dalyvavo tarptautiniame forume. Nors susitikime aptarta nemažai aktualiausių dvišalės darbotvarkės klausimų, nedaug kas tiki, kad prezidentų susitikimas išjudins įstrigusius politinius santykius.

Nors ir deklaruojama strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė, mūsų šalių vadovai iš esmės bendrauja tik per daugiašalius susitikimus ar tarptautiniuose renginiuose. Metus Lenkijos prezidento pareigas einantis A. Duda iki šiol nė karto nesilankė mūsų šalyje su oficialiu vizitu. D. Grybauskaitė taip pat tapo reta viešnia Varšuvoje.

Politikai ir apžvalgininkai mato ne vieną priežastį, kodėl prieš dešimtmetį aktyviai besiplėtojusius dvišalius politinius santykius dabar kausto įšalas.

Bendradarbiavimas užtikrins saugumą

D. Grybauskaitė ir A. Duda aptarė šalių bendradarbiavimą energetikos ir karinio saugumo srityse, Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, strateginius ekonominius projektus, geopolitinę situaciją, padėtį Europoje po „Brexit“.

Prezidentai kalbėjo apie galimybes JAV pajėgas dislokuoti rytinėje Lenkijos dalyje, kad, esant būtinybei, bet kurią šalį operatyviai pasiektų pastiprinimas. Tai padidintų Suvalkų koridoriaus saugumą ir užtikrintų, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys nebus izoliuotos nuo NATO paramos.

Akcentuota, kad Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio tiesimas, elektros tinklų sinchronizacija, Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, kylančios Astravo atominės elektrinės saugumas – bendras abiejų šalių interesas. D. Grybauskaitė aiškino, kad dujotiekis yra strateginės reikšmės energetiniam saugumui projektas, todėl labai svarbu, kad jis būtų užbaigtas kuo greičiau, o dėl Astravo jėgainės būtina vieninga kaimynių šalių ir visos tarptautinės bendruomenės laikysena reikalaujant branduolinės saugos.

„Lietuva ir Lenkija vienodai supranta geopolitinius iššūkius. Gyvename viename regione, tik glaudus bendradarbiavimas visose srityse užtikrins saugumą Lietuvos ir Lenkijos žmonėms“, – reziumavo D. Grybauskaitė.

Pauzė užsitęsė per ilgai

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko Gedimino Kirkilo nuomone, prezidentų susitikimas yra labai reikšmingas. Esą pauzė palaikant dvišalius aukščiausio lygio politinius santykius užsitęsė per ilgai ir tai nėra mums naudinga. „Yra požymių, kad ir santykiuose tarp parlamentų yra tam tikro pagyvėjimo. Jau beveik metai, kai Lenkijoje dirba naujas Seimas ir Senatas, netrukus vyks mūsų parlamentinio ERK vizitas į Varšuvą jų kvietimu“, – teigė jis.

Lietuvai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su Lenkija. G. Kirkilas priminė, kad plėtojama nemažai svarbių bendrų projektų: energetikos, transporto, gynybos srityse. Tai, kad dvišaliai santykiai įstrigo, pasak Seimo vicepirmininko, lėmė Lenkijos nusistatymas dėl Lietuvoje neišsprendžiamų klausimų, aktualių mūsų šalyje gyvenančiai lenkų tautinei mažumai, pavyzdžiui, pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis. Jis tikisi, kad dvišalius santykius pagaliau pavyks išjudinti.

Kliuvinys – ir V. Tomaševskio veikla

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Arminas Lydeka teigiamai vertino prezidentų susitikimą. Lenkija, anot jo, yra artimiausia kaimynė, strateginė partnerė, taip pat – ir ES, NATO, su kuria plėtojame svarbius projektus saugumo, energetikos srityse. „Reikia bendrauti su kaimynais, aptarti visus klausimus, spręsti esamas problemas. Labai svarbu, kad toks susitikimas įvyko“, – teigė jis.

Tai, kad dvišaliai santykiai su Lenkija neplėtojami taip intensyviai, kaip anksčiau, anot A. Lydekos, lemia keli dalykai. Jis priminė, kad palyginti neseniai Lenkijoje pasikeitė valdžia, o po rinkimų paprastai užtrunka, kol būna suformuotos konkrečios užsienio politikos gairės. Prie dvišalių santykių atvėsimo, parlamentaro nuomone, prisidėjo ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio „keista veikla“ bei pozicija, siekiant supriešinti mūsų valstybes ir tautas.

A. Lydekos vertinimu, kaip toliau plėtosis dvišaliai santykiai, labai daug priklausys nuo Lenkijos valdančiosios daugumos. Po šioje šalyje vykusių prezidento ir parlamento rinkimų pradėtos tam tikros reformos vyko prasilenkiant su Europoje nusistovėjusiais liberaliosios demokratijos politikos principais. Jeigu Lenkijos valdančioji partija toliau žengs tokiu keliu, A. Lydeka sako, kad bus gana sunku „bendradarbiauti europinės politikos dvasia“. „Kadangi tai yra mūsų strateginiai partneriai tiek ES, tiek NATO, turint mintyje geopolitinę situaciją, bendrų kaimynų grėsmę, neišvengiamai santykiai judės artimesnio bendradarbiavimo kryptimi. Ar jie sužydės visomis spalvomis, ar bus tik sprendžiami svarbiausi, būtiniausi klausimai kartkartėmis susitinkant, priklausys nuo Lenkijos valdančiosios partijos vidaus ir užsienio politikos formavimo“, – įsitikinęs parlamentaras. Jis pridūrė, kad nuo Lietuvos šioje srityje nedaug kas priklauso. Esą Lietuvos politika yra tęstinė, požiūris į Lenkiją susiformavęs labai seniai ir nuo mūsų šalies priklausantys klausimai yra normaliai sprendžiami.

Politiniai šmukštarai nesusirado draugų

Komentuodamas prezidentų susitikimą Kroatijoje žurnalistas Rimvydas Valatka ironizavo, kad Varšuva yra gerokai arčiau Vilniaus, o Vilnius – gerokai arčiau Varšuvos nei Dubrovnikas. Faktas, kad Lietuvos prezidentė su Lenkijos vadovu ilgesniam laikui akis į akį susitinka praėjus daugiau nei metams nuo A. Dudos kadencijos pradžios, nieko gero nesako apie dvišalius santykius.

Jie, R. Valatkos nuomone, pašlijo dėl dviejų priežasčių. „Viena jų yra Lietuvoje, kita – Varšuvoje. Jeigu pradėtume nuo Lietuvos, sakyčiau, kad D. Grybauskaitė nemyli Lenkijos, o A. Duda ir Lenkija po Jaroslawo Kaczynskio partijos sugrįžimo į valdžią Lietuvoje pastatė tik ant V. Tomaševskio kortos. Nekreipiama dėmesio nei į tai, kad jis vaikšto su Georgijaus juostele, nei į tai, jog jis yra iš esmės labiau Rusijai dirbantis veikėjas“, – aiškino žurnalistas.

Jeigu D. Grybauskaitė ir A. Duda būtų laisvi ir žvelgiantys tolyn, pasak R. Valatkos, jie turėtų skatinti dvišalį bendradarbiavimą, kaip tai buvo prezidentų Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczynskio bei Aleksanderio Kwasniewskio laikais, kai per metus mūsų šalių lyderiai apsikeisdavo po 4–6 vizitus, neskaičiuojant bendrų išvykų į Gruziją, Ukrainą bei kitur, kur Lenkija ir Lietuva veikė bendrai.

R. Valatka įsitikinęs, kad iki 2019 metų liepos, kai D. Grybauskaitė baigs prezidentės kadenciją, tikėtis dvišalių santykių pagerėjimo neverta. Toks politinių ryšių įšalas dabartinėje geopolitinėje situacijoje – grėsmingas. „Jeigu viskas bus gerai, Vladimiras Putinas apsiribos tik Donbasu, gal tų baisių pasekmių ir nebus. Tačiau jeigu, neduok Dieve, jam ateitų į galvą mintis užpulti Estiją, Lietuvą arba Latviją, toks santykių nebuvimas praktiškai gali baigtis geopolitiniu krachu Lietuvai“, – pabrėžė jis.

R. Valatka apgailestavo, kad Lietuva taip ir nesukūrė bendradarbiavimo sistemos, kuri remiasi kaimyniniais ryšiais. Mūsų šalies konservatoriai turi turėti draugų Lenkijos Seime tarp J. Kaczynskio partijos narių, socialdemokratai – tarp Lenkijos socialdemokratų, liberalai – tarp liberalų. „Tačiau to nėra. Jeigu paklaustumėte Lietuvos politikų, ką jie asmeniškai pažįsta Lenkijos Seime, atsakymas būtų, kad jie nepažįsta nei vieno parlamentaro. Lygiai tą patį turbūt galima pasakyti ir apie situaciją su Latvija ir Estija. Kitaip sakant, mūsų kaimo filosofai, šmukštarai, kurie sėdi Seime, mano, kad patekti į parlamentą yra viso gyvenimo kvintesencija ir nieko daugiau siekti nebereikia“, – kritikavo žurnalistas.

Akivaizdi problema

Dabartiniai politiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai rodo, kad strateginės partnerystės nebeliko. Taip sako Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto. Mūsų šalių prezidentai, premjerai, užsienio reikalų ministrai neapsikeičia oficialiais vizitais. „Be abejo, kažkas yra negerai. Negalime nematyti šitos problemos. Tačiau, kita vertus, galime pasidžiaugti, kad ekonominis bendradarbiavimas vyksta sparčiai, gynybos ministerijos kai kuriose srityse bendradarbiauja labai efektyviai, energetikos ministerijos irgi bendradarbiauja tam tikru lygmeniu. Tačiau visa tai nepakeis politinio bendradarbiavimo, kuris kai kuriose srityse yra tiesiog būtinas“, – akcentavo ekspertas.

Andžejus Pukšto /en.delfi.lt nuotrauka

Vakarykštį Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikimą A. Pukšto vadino labai svarbiu. Jis pabrėžė, kad dvišalėje darbotvarkėje susikaupė daug su saugumu, energetika, infrastruktūros projektais susijusių klausimų. „Bendrų prioritetų, vektorių šiuo metu tikrai labai gausu“, – patikino jis.

A. Pukšto nuomone, esminis kliuvinys geriems dvišaliams politiniams santykiams – skirtingas požiūris į lenkų tautinės mažumos padėtį mūsų šalyje. „Tačiau tai, kas susiję su gynybos klausimais, saugumo prioritetais, manau, kad interesų sutapimas yra kaip reta labai didelis. Kai Lenkijos prezidentu tapo A. Duda, abiejų šalių požiūris į NATO, ES yra be galo panašus ir labai sutampa“, – pridūrė politologas.

Kaip toliau bus plėtojamas dvišalis bendradarbiavimas, pasak A. Pukšto, bus galima spręsti po spalį įvyksiančių Seimo rinkimų. Labai daug priklauso nuo D. Grybauskaitės, kuri gali suteikti impulsų santykių pagerėjimui. Politologas pasakojo, kad Lenkijos valdantysis elitas laikosi dvejopų nuomonių dėl bendradarbiavimo su Lietuva. Dalis politikų mano, kad, nepaisant tam tikrų dvišalių problemų, reikia stiprinti bendradarbiavimą su kaimynų šalimis ir suformuoti platų frontą aplink Lenkiją. Tačiau kol kas laimi politikai, manantys, kad su Lietuva reikia elgtis gana griežtai ir siekti išspręsti lenkų tautinei mažumai aktualius klausimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"