TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentūra: dezinformacijai negali būti taikomi informacijos laisvės standartai

2014 10 14 10:00
consciousresonance.net nuotrauka

Seimo sprendimas nepritarti propagandą ribojančioms pataisoms yra nuviliantis, nes dezinformacijai ir „smegenų plovimui“ Konstitucija nenumato laisvės standartų, sako prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

„Tiems, kurie propagandai ir dezinformacijai pateisinti pasitelkia argumentus, esą pasiūlyti draudimai yra būdingi totalitarinėms valstybėms, kur vyrauja diktatūra, tai aš tik noriu priminti, ką sako mūsų aukščiausias įstatymas, t.y. Konstitucija - kad būtent laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais. O tokiais nusikalstamais veiksmais Konstitucija laiko diskriminacijos kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją. Akivaizdu, kad dezinformacijai, propagandai ir smegenų plovimui negali būti taikomi informacijos laisvės standartai“, - Žinių radijui antradienį sakė prezidentės patarėja.

Anot jos, Seimo praėjusią savaitę priimtas sprendimas nepritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, numatančioms, jog ne mažiau nei 90 proc. būtų transliuojama oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, „mažiausiai kelia nuostabą ir nusivylimą“ bei tikino, jog „norisi tikėti, kad tai buvo tik klaida ir atsitiktinumas“.

Ji neatskleidė, ar pataisos bus artimiausiu metu tobulinamos. Ji taip pat tvirtino, jog būdų ir priemonių, kaip kovoti su dezinformacija, yra įvairių, tačiau neteisinga teigti, jog tai neatitinka Europos Sąjungos valstybių praktikos.

„Iš tiesų, ES teisėje pripažįstama, kad valstybės, siekdamos skatinti savo valstybinės kalbos ar oficialių ES kalbų naudojima, gali taikyti su transliavimo kalba susijusius ribojimus, pavyzdžiui, nustatyti privalomą vertimą, titravimą, tam tikrą procentą žinių ar programų, kurios būtų transliuojamos valstybine kalba“, - sakė ji.

R.Svetikaitė pateikė konkrečių pavyzdžių: Estijoje, anot jos, 90 proc. žinių turi būti estų kalba, Latvijoje nustatytas titrų reikalavimas transliacijoms užsienio kalba bei retransliacijoms, Prancūzijoje 60 proc. televizijos laiko turi būti transliuojama Europoje sukurtos laidos ir kūriniai.

„Kol kas galima daryti išvadą, kad Lietuvos informacinė erdvė nėra apginama ar menkai apginama nuo propagandos ir dezinformacijos, bet yra agresyviai puolama. Delsimas imtis efektyvių informacinio saugumo ginklų veikia ne valstybės naudai“, - tvirtino patarėja.

Seimas praėjusį antradienį grąžino tobulinti prezidentės parengtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas - už jas balsavo 33, prieš - 13, susilaikė 49 parlamentarai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"