TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentūra: DK pataisos nekerta per esminius liberalumo principus

2016 07 05 10:30
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomos Darbo kodekso pataisos nekerta per esminius liberalumo principus, bet suteikia daugiau saugumo pažeidžiamoms darbuotojų grupėms, sako šalies vadovės patarėja.

Pasak Linos Antanavičienės, Seimo priimtą įstatymą prezidentė grąžino ir kelias dešimtis pataisų pasiūlė, siekdama atstatyti balansą tarp darbdavių ir darbuotojų interesų.

„Prezidentės vertinimu, tokio balanso pasiekta nebuvo. Tos minėtos 22 nuostatos nekerta per esminius liberalumo principus, įtvirtintus naujajame Darbo kodekse, jos siekia suteikti daugiau saugumo socialiai jautriausioms grupėms“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė L.Antanavičienė.

Patarėjos teigimu, prezidentės pasiūlytos pataisos galėtų būti vertinamos kaip kompromisinis variantas siekiant sumažinti įtampą visuomenėje.

„Tas variantas būtų naudingas ir politinėms partijoms rengiantis rinkimams, na, kam reikalingos įtampos, jei galime nemažinti Kodekso lankstumo, padidindami žmonų saugumą, kurie jaučiasi nesaugūs (....) Būtų protinga ir išmintinga atsižvelgti, bandyti tą Darbo kodeksą subalansuoti ir padaryti tokiu, kad jis tenkintų abiejų pusių interesus“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

Anot prezidentės atstovės, Seimui priėmus naująjį Darbo kodeksą, į Prezidentūrą kreipėsi daugiau nei 30 organizacijų, tad yra neatsakinga teigti, kad šalies vadovė priėmė sprendimą paveikta prie Vyriausybės rūmų protestavusių jaunuolių. Tokį vertinimą po prezidentės veto buvo išsakęs premjeras Algirdas Butkevičius.

Patarėjos teigimu, prieš priimant Darbo kodeksą, trūko diskusijos ir aiškinamojo darbo visuomenei.

„Diskusija turėjo būti pradėta daug anksčiau – turbūt viena iš bėdų ir yra, kad dėl Darbo kodekso – labai svarbaus dokumento, kuris palies kiekvieną Lietuvos dirbantįjį, tos tikrosios diskusijos, išaiškinimo, kas tai yra ir trūko. Visos trys pusės, kurios dalyvavo derybose – darbuotojų, darbdavių atstovai, Vyriausybė turėjo turėjo daryti daugiau, kad žmonės iš tikrųjų suprastų, o ne būtų kalbama kodiniais žodžiais ir galvojama, kad jei nesupranta – tai tiek to“, – kalbėjo L.Antanavičienė.

D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Seime priimtą darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Šalies vadovė pasiūlė Seimui atsisakyti vadinamųjų nulio valandų darbo sutarčių, griežčiau riboti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbui ir numatyti didesnes išeitines kompensacijas.

Aptarti prezidentės veto penktadienį rengiamas valdančiosios koalicijos susitikimas, o kitą savaitę numatoma šaukti neeilinę sesiją.

Pasirinkimo galimybė

Vetuodama griežtus ribojimus pagalbiniam apvaisinimui, prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo suteikti žmonėms galimybę rinktis nevaisingumo gydymą pagal savo moralines nuostatas, sako jos patarėja.

„Prezidentė siūlo nuosaikų variantą, kuris leidžia žmogui rinktis. Ir tada žmogus, vadovaudamasis savo moralės nuostatomis, etiniais dalykas, gali rinktis. Valstybė turi garantuoti žmogui pasirinkimą, galimybe naudotis moderniausias medicinos pasiekimais“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė Lina Antanavičienė.

Jos teigimu, Europos Sąjungoje (ES) embrionų šaldymą draudžia tik dvi valstybės, o kitos, įskaitant katalikiškas šalis, jį leidžia: „Net labai katalikiškose valstybėse žmonės turi galimybę rinktis“.

Prezidentė pirmadienį paskelbė vetuojanti Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris draudžia embrionų šaldymą, riboja sukuriamų embrionų skaičių ir draudžia juos prieš implantuojant į gimdą ištirti dėl genetinių ligų.

Anot Prezidentūros, Europoje embrionų šaldymas ribojant sukuriamų embrionų skaičiaus draudžiamas tik dvejose valstybėse – Maltoje ir Airijoje.

Su Bažnyčia glaudžius ryšius palaikanti Lenkijos dešiniųjų vyriausybė pernai gruodį paskelbė apkarpysianti valstybės finansavimą apvaisinimui mėgintuvėlyje. Italija anksčiau taip pat buvo įvedusi griežtus ribojimus, bet kai kuriuos iš jų nacionaliniai ir Europos teismai pripažino neteisėtais.

Lietuvos Seimo įvestų ribojimų šalininkai, tarp jų – Katalikų bažnyčia, teigia, kad embrionas jau yra žmogaus gyvybė, kurią reikia saugoti. Jie teigia, kad atšildant sušaldytus embrionus daug jų žūva, o nepanaudoti embrionai sunaikinami.

Laisvesnio reguliavimo šalininkai, tarp kurių – sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla, pabrėžia būtinybę tausoti moters sveikatą ir užtikrinti didesnę procedūros sėkmę. Jų teigimu, Seimo priimtas įstatymas neatsižvelgia į mokslo pažangą.

Nesant įstatymo, pagalbinis apvaisinimas iki šiol nebuvo finansuojamas valstybės ir buvo reguliuojamas tik ministro įsakymu. Jis neribojo embrionų skaičiaus ir nedraudė jų šaldyti.

Priėmus įstatymą, pagalbinis apvaisinimas būtų finansuojamas valstybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"