TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentūra: viešųjų pirkimų pažeidimai yra sisteminiai

2016 09 02 12:30
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Patikrinus pastarojo dešimtmečio viešuosius pirkimus krašto apsaugos sistemoje nustatyti sisteminiai pažeidimai, teigia prezidentės patarėja Živilė Šatūnienė.

„Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas pirkimų patikrinimas krašto apsaugos sistemoje nuo 2006-ųjų iki 2016-ųjų atskleidė sistemines problemas Krašto apsaugos ministerijoje, pavienės skandalingos istorijos lieka pavienės, deja, pasikartojančios. Prezidentės nuomone, problema yra kur kas rimtesnė, tai sisteminė problema“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė patarėja.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė surengė pasitarimą dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vykdomų viešųjų pirkimų.

Valstybės vadovė susitiko su Viešųjų pirkimų tarnybos vadove Diana Vilyte ir valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu aptarti neatidėliotinų priemonių, kurios padėtų užkardyti sisteminius ir besikartojančius viešųjų pirkimų pažeidimus krašto apsaugos sistemoje, pranešė Prezidentūra.

Patarėjos teigimu, krašto apsaugos sistemos vykdomi viešieji pirkimai yra painūs, juos vykdo itin daug organizacijų – 65.

Pasak Z.Šatūnienės, Krašto apsaugos ministerijoje laiku nesuveikė vidiniai mechanizmai, kurie turėjo užkirsti kelią viešųjų pirkimų pažeidimams.

Ji priminė, kad Valstybės kontrolė dar kovo mėnesį informavo krašto apsaugos ministrą apie stebimas rizikas, tai yra nepakankamą pasirengimą įsisavinti didėjantį finansavimą.

„Prezidentės nuomone, būtina peržiūrėti visą krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą iš esmės, sukurti realiai veikiantį pirkimų organizavimo, priežiūros ir kontrolės mechanizmą“, – penktadienį žurnalistams sakė prezidentės patarėja.

Ž.Šatūnienės teigimu, D.Grybauskaitė pasiūlė naują tarpinstitucinio bendradarbiavimo formą – kad Viešųjų pirkimų tarnyba ir Valstybės kontrolė padėtų Krašto apsaugos ministerijai nuo biudžeto planavimo iki pažeidimų užkardymo.

„Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas yra pasirengęs dalyvauti krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų komisijose“, – tvirtino prezidentės patarėja.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė KAM viešųjų pirkimų praktikoje įžvelgė „metastazių, kurios yra dėl keleto žmonių įvykę“.

„Mestas šešėlis Lietuvos kariuomenei yra nesutapatinamas su piktavalių elgsena“, – sakė ji.

Pasak D.Vilytės, viešųjų pirkimų kontrolės sistema KAM yra klampi, pasenusi.

„Penkiolikos žmonių etatų Įsigijimų departamentas KAM, matyt, nevaldo nei finansų, nei turimų įsigijimų“, – pareiškė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.

KAM sutartis su bendrove „Nota Bene“ dėl lauko virtuvės įrangos pirkimo yra niekinė, ji jau penkios dienos kaip galėjo būti nutraukta, teigia Diana Vilytė.

„Sutartis su bendrove „Nota Bene“ dėl 1,6 mln. eurų virtuvės įrangos agregatų ir įrankių įsigijimo jau penkta diena galėjo būti nutraukta. Pirmadienį gavusi išvadą, Krašto apsaugos ministerija jau galėjo nutraukti šiandien sutartį ir jokių įsipareigojimų jau nebeturėti“, – penktadienį po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė D.Vilytė.

„Mūsų išvada, kurioje konstatuota, kad sutartis yra niekinė ir negaliojanti, turi teisinę galią. Atlikinėti įvairius tyrimus, analizes ir vėl įklimpti į metus tyrimus, manau, jiems to nebereikia“, – pabrėžė ji.

Pasak D.Vilytės, tai, kad ši sutartis dar nenutraukta, rodo ir nekompetenciją, ir neatsakimgumą.

„Daug ką, labai daug ką rodo. Ir nekompetenciją, ir žioplumą, ir neatsakingumą ir daug ką rodo“, – atsakydama į žurnalistų klausimus teigė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad rezonansą sukėlęs lauko virtuvės įrangos ir atsarginių dalių pirkimas yra ne vienetinis atvejis.

„Tai tikrai ne vienetinis atvejis, krašto apsaugos sistemoje tarp 65 perkančių organizacijų, mes turime Ginklų fondą, kuriame irgi Viešųjų pirkimų tarnyba matė sisteminių bėdų ir toliau vertiname tos institucijos pirkimus“, – sakė D.Vilytė.

Ji taip pat pabrėžė, kad visose srityse pasitaiko, kad institucijos nekontroliuoja, už kiek perka, neseka rinkos kainų, tačiau, anot D.Vilytės, krašto apsaugos sistema yra jautresnė šiuo atžvilgiu.

Viešųjų pirkimų tarnyba antradienį paskelbė, kad įvairius virtuvės įrankius iš bendrovės „Nota bene“ kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau, nei rinkoje. Pasak pranešimo, 2014-aisiais kariuomenė pjaustymo lentelę įsigijo už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainavo 28 eurus, duonriekį peilį – už 142 eurus, jo kaina parduotuvėje – 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė pirkta už 184 eurus, kiaurasamtis – už 70 eurų, galąstuvas – už 103 eurus, peilis mėsai kapoti – už 250 eurų. Sietelis įsigytas už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai – už 243 eurus ir 258 eurus.

Šie įrankiai iš „Nota bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.

2014 metais Lietuvos kariuomenė su minėta bendrove pasirašė iš viso 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį. Jos vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo sutarties sumą, ji buvo numatyta 724 tūkst. eurų.

Turėdama preliminarią sutartį su konkrečiu tiekėju, perkančioji organizacija gali pirkti iš tiekėjo sutartyje numatytomis sąlygomis pagal poreikį, neskelbdama atskiro konkurso. Remiantis ja, tais pačiais metais kariuomenė suformavo savo pirmąjį užsakymą už 173,8 tūkst. eurų – juo, kartu su kitomis prekėmis, ir nupirkti minėti įrankiai.

Trečiadienį Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D.Vilytė pranešė, kad tiriamas dar vienas kariuomenės viešasis pirkimas, susijęs su bendrove „Nota Bene“.

Anot jos, kariuomenė buvo paskelbusi antklodžių pirkimą. Nurodyta, kad jos turi būti iš 65 proc. vilnos ir 35 proc. – iš sintetinio audinio. Pirmąją vietą laimėjusi ir mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė pateikė antklodes, kurias Lietuvos kariuomenė nuvežė ekspertizei. Paaiškėjo, kad antklodžių sudėtis nevisai atitinka reikalavimus. Vilnos tėra 64,6 proc. ir truputį daugiau sintetikos. Šis pasiūlymas atmestas, konkurso nugalėtoju paskelbta antrą vietą užsėmusi ir dvigubai didesnę kainą pasiūliusi bendrovė „Nota bene“.

Pirmosios bendrovės pasiūlymas buvo 66 tūkst. eurų, antrosios – 122 tūkst. eurų.

Viešųjų pirkimų tarnybai paskelbus apie įtartinus kariuomenės pirkimus, prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad įstatymai „nenumato galimybės vogti“ bei pareikalavo atsakomybę už tai prisiimti krašto apsaugos ministrą socialdemokratą Juozą Oleką.

Sekėsi ir antrinei įmonei

„Auksinių šakučių“ istorijoje išgarsėjusi bendrovė „Nota bene“, per dešimtmetį laimėjusi 30 mln. eurų vertės kariuomenės skelbtų viešųjų pirkimų, dėl kai kurių užsakymų konkuruodavo su tų pačių akcininkų valdoma gaminių sertifikavimo įmone „Eurotest Baltic“. 2014–2015 metais pastaroji įmonė ir kariuomenė yra pasirašiusios septynias 7,4 mln. eurų vertės preliminarias sutartis.

„Nota bene“ ir „Eurotest Baltic“ kariuomenės konkursuose dalyvaudavo atskirai ir yra laimėjusios tų pačių konkursų skirtingas dalis. Sutartys su „Eurotest Baltic“ pasirašomos nuo 2013-ųjų ir galioja iki 2017–2019 metų.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas BNS teigia nežinantis šių pirkimų aplinkybių, taip pat negirdėjęs bendrovės „Eurotest Baltic“ pavadinimo. Galbūt abejotinas sutartis, anot jo, vertins ministerijos Įsigijimų departamento Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyrius.

„Dar kartą komisija ištirs ir pateiks atsakymus, kodėl taip įvykę. Nuo 2015-ųjų pradžios įsteigėme kontrolinį padalinį ministerijoje, pradėjome tikrinimus visų, buvo kai kurios sutartys keičiamos, nutraukiamos, nekokybiškai parengtos. Mes tą prevenciją vykdėme ir vykdome, dabar ją tiesiog dar pagilinsime dėl išaiškėjusių kai kurių faktų“, – BNS sakė ministras, kuris KAM vadovavo ir 2006–2008 metais, o „Nota bene“ kariuomenės užsakymus gauna nuo 2002-ųjų.

Pasak jo, Įsigijimų valdymo ir priežiūros skyriui pavesta išanalizuoti ketverių pastarųjų jo vadovavimo ministerijai metų viešuosius pirkimus. Anot J.Oleko, pirkimai bus analizuojami „etapais“, kad būtų greičiau.

„Kada nors pateiksime ir visą analizę, nes dabar tirsime tirsime ir nieko neištirsime“, – teigė J.Olekas.

2013-ųjų pabaigoje kariuomenė sudarė sutartis dėl šarvuočių, visureigių ir kitų transporto priemonių atsarginių dalių įsigijimo, bendrovėms „Nota bene“ ir „Eurotest Baltic“ atseikėdama po beveik 460 tūkst. eurų. Trečia konkurso dalyvė – bendrovė „Autokurtas“ – tenkinosi 202 tūkst. eurų vertės užsakymu.

2014-ųjų pradžioje su „Nota bene“ ir „Eurotest Baltic“ sudarytos jau po 1,45 mln. eurų vertės preliminarios sutartys dėl sausumos transporto priemonių atsarginių dalių pirkimo. Tokią pat užsakymų dalį „rezervavo“ ir bendrovė „Martonas“. Po metų tiek su „Nota bene“, tiek su „Eurotest Baltic“ pasirašytos didžiausios preliminarios sutartys dėl automobilių atsarginių dalių pirkimų, jų vertė – po 4,054 mln. eurų. Tokią pat užsakymų dalį gavo ir „Autokurtas“, su „Martonu“ pasirašyta 2,32 mln. eurų, su „Fortraku“ – dar 1,74 mln. eurų vertės sutartys.

2012-aisiais kariuomenė įsigijo medicinos prietaisų už 64 tūkst. eurų iš dar vienos „Nota bene“ grupės įmonės – „Labochema LT“.

Per pastaruosius 6 metus valstybinės įstaigos, įmonės, mokslo įstaigos su „Nota bene“ pasirašė beveik 29 mln. eurų vertės sutarčių, tačiau didžioji jų dalis – per 21,2 mln. eurų – skirtos kariuomenei. Be to, su šia įmone pasirašyta per 4 mln. eurų vertės preliminari sutartis dėl sausumos transporto priemonių atsarginių dalių, beveik 3,5 mln. eurų vertės – atsarginių šarvuočių ir visureigių dalių, per 2 mln. eurų – batų sausumos ir jūrų pajėgų kariams, beveik 1,6 mln. eurų – lauko ir aulinių batų pirkimo.

Vienas didžiausių „Nota bene“ laimėjimų – prieš metus sudaryta individualių cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės apsaugos priemonių pirkimo sutartis. Pagal ją kariuomenė įsipareigojo iki 2018-ųjų pabaigos įsigyti prekių už 1,47 mln. eurų.

Kiek realiai pinigų buvo sumokėta pagal šias sutartis, Krašto apsaugos ministerija žada informuoti penktadienį.

„Nota bene“ yra tiekusi kariuomenei jūrinius konteinerius, atsargines dalis lėktuvams ir kitiems orlaiviams, minų ieškiklius. Sėkmė ją lydėjo ir beveik 300 tūkst. eurų vertės Žuvininkystės tarnybos konkurse dėl pašarų pirkimo, 2013-aisiais už 320 tūkst. eurų kartu su britų žuvivaisos įmone „Glass Eeels Ltd“ ji turėjo tiekti ungurius, be to, su kita grupe laimėjo 310 tūkst. eurų vertės Kalėjimų departamento konkursą įrengti ir prižiūrėti ryšio blokavimo įrangą.

VPT duomenimis, sutarčių su „Nota bene“ vertė 2010–2016 metais siekia 20,8 mln. eurų, iš jų – 14,14 mln. eurų – preliminarios sutartys. 2010– 2011-aisiais bendrovė nelaimėjo gynybos ir saugumo sektoriaus konkursų, tačiau nuo 2012-ųjų sėkmė ją jau lydėjo: per penkerius metus pasirašyta 6,87 mln. eurų vertės sutarčių, iš jų 5,35 mln. eurų – preliminarios. Dar už kiek daugiau nei milijoną eurų „Nota bene“ yra pasirašiusi sutarčių, dalyvaudama konkursuose su įmonių grupe.

Jei pagal Viešųjų pirkimų įstatymą perkamos įprastos prekės, gynybos srityje – karinė įranga, ginkluotė, transportas, darbai ar prekės, susijusios su įslaptinta informacija. Skiriasi ir pačios pirkimo procedūros, nes derybos saugumo ir gynybos srityje gali būti taikomos be jokio pagrindimo, nevyksta ir atviri konkursai, galima derėtis tik su vienu tiekėju.

Registrų centro duomenimis, 80 proc. „Nota Bene“ akcijų priklauso „Nota grupei“, kurią lygiomis dalimis valdo Valius Fatėnas, Kęstutis Lesevičius, Vidmantas Šelmys ir Paulius Miežys. Dar 20 proc. akcijų valdo įmonės vadovas Andrius Jazgevičius.

Registrų centro duomenimis, „Eurotest Baltic“ nuo 2011-ųjų vidurio iki 2015-ųjų pabaigos taip pat lygiomis dalimis valdė 4 „Nota bene“ akcininkai, o nuo 2015 metų pabaigos ją tiesiogiai valdo „Nota bene“, įsigijusis akcijas iš 4 minėtų asmenų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"