TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prezidentūros durys R.Paksui neatsivers

2014 01 24 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

“Tvarkos ir teisingumo” (TT) lyderis 57-erių Rolandas Paksas politinę karjerą ir toliau greičiausiai tęs Briuselyje. Vakar Seime neįvykus antrajam ir galutiniam balsavimui dėl Konstitucijos pataisos, žlugo jo viltys gegužę dalyvauti prezidento rinkimuose.

Balandį sukaks lygiai dešimt metų, kai per apkaltą R. Paksas, pastaruosius penkerius metus dirbantis Europos Parlamente (EP), neteko prezidento posto. Partijos bičiulių, kitų valdančiosios koalicijos partnerių dėka buvo gimusi viltis, kad tokios apvalios sukakties proga TT lyderis galės dalyvauti prezidento rinkimuose, o gal net ir antrą kartą taps S. Daukanto rūmų šeimininku. Tikėjimą šviesia ateitimi ypač paskatino sėkmingas pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, numatančios galimybę priesaiką sulaužiusiam ir per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui po tam tikro laiko vėl sugrįžti į politinę areną. Pernai spalį šiai nuostatai pritarė 101 Seimo narys – valdantieji ir dalis opozicijos. Tam, kad konstitucinė pataisa būtų priimta, už ją abu kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai. Vakar valdantieji liko „ant ledo“. Konservatoriams ir liberalams rytą pareiškus, kad šįkart jie nepalaikys pataisos, koalicijai rizikuoti balsuojant nebeliko prasmės.

Išsigando konkurencijos

“Nusivylęs gali jaustis tada, kai būna priimtas neteisingas sprendimas. O kai jis atitinka esamą situaciją, dėl kurios buvo padaryta viskas, kas įmanoma, kodėl turėčiau būti nusivylęs? Juolab, kad žinau, jog sprendimas nepriimtas baiminantis manęs, kaip stipraus kandidato, prezidento rinkimų antrajame ture”, - vakarykščius įvykius LŽ pakomentavo R. Paksas. Balsavimo išvakarėse jis tikino nenujautęs, kad viskas susiklostys kitaip nei planuota. “Kita vertus, politikoje esu ne pirmą dieną, žinojau, kad įmanomi visokie scenarijai”, - pasakojo TT lyderis. Todėl ankstyvą rytą TT frakcijos seniūno Petro Gražulio paprašęs elgtis pagal "aplinkybes". Šis ir pasiūlė iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukti numatytą balsavimą dėl Konstitucijos pataisos. R. Paksas neslėpė, kad dėl šio klausimo tarėsi ne tik valdančioji koalicija. Pasak jo, vyko pokalbiai ir su konservatoriais, spalį balsavusiais už minėtą pataisą. Šie esą žadėję paremti, jei frakcija nepriims sprendimo balsuoti vieningai. “Kaip matom, bijant stipraus konkurento, konservatoriai prijaučiantiesiems užlaužė rankas”, - spėjo R. Paksas. Jis prognozavo, kad pavasarį, kai vėl bus sugrįžta prie šio klausimo, aistros nurims (“nes pašalintas pagrindinis dirgiklis – mano dalyvavimas rinkimuose”) ir pataisa bus priimta.

Balsavo vieningai

R. Pakso teigimu, kokia forma dalyvauti prezidento rinkimuose, TT rinksis iš trijų variantų. Galbūt kels savo kandidatą – Valentiną Mazuronį, Petrą Gražulį. “Matyčiau galimybę iškelti ir žinomą visuomenės veikėją, kurio pavardės jums tikrai nesakysiu. Jis galėtų vienyti Lietuvą ne politiniu pagrindu”, - sakė TT vadovas. Be to, TT gali paremti kurį nors kitą kandidatą. Jis pats greičiausiai bus partijos rinkimų į EP sąrašo vedlys. Galutinius taškus sudėlios vasario 9-ąją vyksiantis partijos kongresas.

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, per antrąjį – lemiamą balsavimą dėl Konstitucijos pataisos frakcijos nariai griežtai apsisprendė balsuoti vieningai ir jai nepritarti. Taip pasielgta, nes per tris nuo pirmojo balsavimo praėjusius mėnesius išryškėjo nemažai teisinių problemų. “Pirmiausia atsirado kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl pakeisto projekto teksto”, - priminė J. Razma. Net jei šis teismas neįžvelgtų procedūrinių pažeidimų, konservatorius abjojo, ar pavasarį, grįžus prie balsavimo, TS-LKD frakcijos nusistatymas esmingai pakistų. Per pirmąjį basavimą minėtą pataisą palaikė 13 konservatorių.

Politinis turgus

Politologo Bernaro Ivanovo įsitikinimu, vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, šį klausimą reikėjo spręsti iš esmės, o ne sieti jį su R. Pakso asmenybe. “Jei viskas būtų daroma atsižvelgiant į žmogaus teisių perpektyvą, kaip priimta Europoje, o ne personifikuojant, balsavimo rezultatas turėtų būti 141 už. Deja, pas mus šis klausimas virto politinio turgaus objektu”, - LŽ sakė ekspertas. Jis spėjo, kad TT, siekdama galutinio rezultato, “neturėjo ką pasiūlyti, net ir koalicijos partneriams”. Konservatoriai, anot B. Ivanovo, “labai disciplinuotai laikėsi savo generalinės linijos”, todėl baigtis būtent tokia. “Akivaizdu, kad buvo signalų ir iš koalicijos. Tikriausiai nebus per daug nuogastaujančių, jei TT šiuo atveju liks nuskriausta. Ir kalbama pirmiausia apie partiją, net ne apie R. Paksą, kuris yra jos ideologija, vėliava ir simbolis. Matyt, tokiu būtų norima TT patraukti iš politinio gyvenimo”, - teigė B. Ivanovas.

Jei R. Paksui vis dėlto būtų buvę leista varžytis dėl prezidento posto, politologo nuomone, “tai būtų daug įdomiau nei Zigmantas Balčytis”, kurį kelia socialdemokratai. “R. Paksas nelaimėtų, bet būtų dirgiklis”, - sakė pašnekovas. Kita vertus, anot jo, “viskas priklauso nuo įdėtų pastangų ir lėšų skaičiaus, net iš kelių procentų galima išauginti prezidentą”.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"