TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prie partijų būstinių - pareigūnų piketai

2012 10 01 14:30
Pareigūnai dalį kaltės verčia ir opozicinėms partijoms/Oresto Gurevičiaus nuotraukos

Vilniuje prie didžiųjų partijų būstinių protestavę pareigūnai ragino grąžinti teisėsaugos sistemos finansavimą į prieškrizinį lygį. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, valstybė, tame tarpe ir teisėsauga, privalo gyventi pagal išgales.

Pirmadienį Vilniuje prie šešių politinių partijų būstinių piketavo teisėsaugos pareigūnų profesinės sąjungos. Protestuotojai reikalavo padidinti policijos sistemos finansavimą, trečdaliu pakelti atlyginimus ir įvesti 40 valandų darbo savaitę.

Trūksta pinigų

Pareigūnai taip pat norėtų, kad jiems būtų mokama už dirbamus viršvalandžius, būtų sugrąžinta nesumokėta darbo užmokesčio dalis bei būtų imtasi priemonių, kurios paskatintų likti tarnyboje patyrusius sistemos darbuotojus.

„Dabartiniam Seimui laiko liko nebe daug, bet padėtį pataisyti jis dar gali“, - sakė Lietuvos policininkų profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė. Pasak jos, pagrindinė policijos problema – palyginti su 2008 metais ketvirtadaliu sumažėjęs sistemos finansavimas. „Jei būtų padidintas finansavimas, išsispręstų ir visos kitos problemos“, - kalbėjo profsąjungos vadovė.

„Šiuo metu situacija yra kritiška. Ją atspindi praėjusio savaitgalio įvykiai: į Kaune vykusias masines riaušes ir susišaudymą Vilniuje policijos pareigūnai atvažiavo tik 15-20 minučių po incidento. Tai yra sumažėjusio finansavimo pasekmė“, - sakė R.Katinienė. Jos teigimu, kadangi už darbą savaitgaliais pareigūnams reikia mokėti papildomai, vadovai dėl lėšų trūkumo yra priversti mažinti ekipažų skaičių.

Pasak R.Katinienės, per ketverius metus policijos sistemą paliko arti 2 tūkst. pareigūnų, todėl likusiems policininkams padidėjo darbo krūvis. Sumažinus finansavimą, policija nebesugeba tinkamai vykdyti savo funkcijų. „Dėl to nukenčia reagavimas į įvykius, pareiškimų tyrimas, ikiteisminių tyrimų kokybė – šlubuoja visos policijos veiklos sritys. Blogiausia yra tai, kad susidarius tokioms įtampoms, sistemą palieka labiausiai kvalifikuoti darbuotojai“, - pasakojo LPPS pirmininkė.

Įvardijo kaltuosius

Pareigūnai protesto akcijos metu įvardijo dešimt politikų, jų manymu, labiausiai kaltų dėl dabartinės sunkios padėties policijoje. Tai Vidaus reikalų ministeriją (VRM) kontroliuojančios Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas, ministras pirmininkas A.Kubilius bei jo vadovaujamos vyriausybės kancleris Deivydas Matulionis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis parlamentaras Vytautas Kurpuvesas, socialdemokratai Julius Sabatauskas bei Algirdas Sysas, „darbietis“ Vytautas Gapšys, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis bei švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius.

Paklausta, kodėl sąraše nėra vidaus reikalų ministro liberalcentristo Artūro Meliano, R.Katinienė teigė, kad pasikeitus ministrui tarp ministerijos ir profesinių sąjungų užsimezgė šioks toks dialogas. „Bet tai nėra tos partijos atstovas, kuri galėtų spręsti susidariusias teisėsaugos problemas“, - sakė R.Katinienė.

Pokyčių tikisi jau greitai

Protesto akciją Lietuvos policijos profesinė sąjunga ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga simboliškai surengė angelų sargų dienos – spalio 2-osios - išvakarėse. Piketai vyko prie Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ centrinių būstinių.

„Per pastaruosius ketverius metus nei pozicijos, nei opozicijos partijos nepadarė nieko, kad padėtis teisėsaugoje pasikeistų“, - sprendimą protestuoti ir prie opozicinių partijų būstinių aiškino R.Katinienė.

Profsąjungos vadovė tikėjosi, kad sistemos finansavimas į ankstesnį lygį bus atstatytas dar šios kadencijos Seimo – svarstant kitų metų biudžetą. Pasak R.Katinienės, dar šios kadencijos Seime gali būti priimtas ir Policijos veiklos įstatymas. Policininkai viliasi, kad jame būtų aiškiau reglamentuojamas darbo užmokesčio dydžio nustatymas, taip pat būtų įtvirtintas socialinių garantijų paketas pareigūnams.

Susitiko su I.Degutiene

Prieš piketus pareigūnų profesinių sąjungų atstovai susitiko su Seimo pirmininke Irena Degutiene, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku Rimantu Jonu Dagiu bei Seimo TTK pirmininku Stasiu Šedbaru. Pasak Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Vytauto Bako, I.Degutienė į pareigūnų reikalavimus atsiliepė teigiamai. „Kiek supratau, Seimo pirmininkė davė S.Šedbarui ir R.J.Dagiui nurodymus parengti būtinus įstatymų paketus. Antra, ji užtikrino, kad asmeniškai rūpinsis papildomu finansavimu, reikalingu teisėsaugai, kuomet spalio viduryje bus pateiktas kitų metų biudžeto projektas“, - portalui lzinios.lt sakė V.Bakas.

Jei valdžia vis tik neatsižvelgtų į pareigūnų reikalavimus, profesinės sąjungos žada organizuoti tęstines protesto akcijas. Dėl konkrečių protesto formų profsąjungų atstovai teigė kol kas neapsisprendę.

Ragina gyventi pagal išgales

Premjeras A.Kubilius į pareigūnų reikalavimus didinti finansavimą policijos sistemai reagavo šaltai. „Biudžetą svarstysime laikydamiesi labai aiškių principinių nuostatų, o principinės nuostatos yra tai, kad Lietuva ir toliau turi tęsti labai atsakingą finansų politiką. O atsakinga finansų politika reikalauja, kad išlaidos būtų subalansuotos su pajamomis. Mes negalime leisti sau gyventi ne pagal išgales, ir krizės pamoka šiuo klausimu yra pati efektyviausia“, - kalbėjo A.Kubilius.

Tuo tarpu vidaus reikalų ministro A.Meliano teigimu, pareigūnų reikalavimai yra teisėti. „Nėra gerai, kai tikrai atsakingą darbą dirbantis pareigūnas gauna 1300 litų atlyginimo, tokiu atveju reikalauti kokios nors ypatingos motyvacijos sudėtinga", - naujienų agentūrai BNS sakė A.Melianas.

Jo teigimu, teisėsaugos problemas bus bandoma spręsti jau svarstant kitų metų biudžetą. Tačiau ministras pabrėžė, kad tam neužtenka vien VRM pastangų. „Tam reikia konsoliduotų visos vyriausybės veiksmų“, - kalbėjo A.Melianas.

  

  

  

  

  

  

  

  

 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"