TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prie Prezidentūros piketavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priešininkai

2016 07 01 14:07
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Penktadienį pikete prie Prezidentūros kelios dešimtys žmonių ragino šalies vadovę Dalią Grybauskaitę vetuoti Seimo priimtą konservatyvų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.

Tarp protestuotojų buvo nemažai politikų: socialdemokratų, Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovų, susirinkusiųjų plakatai skelbė, kad „Lietuvoje vėl gali būti 3 milijonai“, „Pagalbinio apvaisinimo reikia šeimoms, ne bažnyčiai“, „Ar XXI amžiuje vis dar diskriminuose pacientus?“, „Gydymas turi būti grįstas mokslo pažanga, o ne bažnyčios dogmomis“.

Akcijoje dalyvavusi onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė BNS sakė pasitikinti prezidentės išmintimi.

„Aš manau, kad mūsų prezidentė yra tikrai išmintinga moteris, tikinti ir pasitikinti medicinos pažanga, ir mes tikrai dedame paskutines viltis į ją, kad jinai vetuotų šitą įstatymą“, – BNS teigė ji.

Ji pabrėžė, kad dėl Seimo priimto įstatymo, kuris draudžia embrionų šaldymą ir leidžia sukurti tik tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą (bet ne daugiau trijų), be kita, bus daugiau priešlaikinių gimdymų, nes didės tikimybė susilaukti dvynukų ar trynukų, kuriuos moterims rečiau pavyksta išnešioti visus devynis mėnesius.

„Aš žinau, kas tai yra trys mėnesiai inkubatoriuje, penkios pirmos nežinomybės dienos, ar vaikai išgyvens“, – sakė I.Drėgvienė.

Prezidentė kol kas priimto įstatymo nekomentavo.

„Įstatymas gautas vakar, į jį šiuo metu gilinamės, analizuojame, išklausome visas puses ir per 10 dienų bus priimtas sprendimas“, – penktadienį BNS sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Lietuvoje iki šiol nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“. Nesant įstatymo, valstybė nefinansavo pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Dvi pagalbinio pagalbinio apvaisinimo procedūras savo lėšomis išbandžiusi Giedrė protesto akcijoje prie Prezidentūros sakė, kad reikėtų grįžti prie liberalesnio įstatymo projekto svarstymo.

„Per mano dvi procedūras vieną kartą buvo sukurti 8, kitą kartą berods 10 embrionų, abiem atvejais atėjus dienai, kada jau juos galima perkelti, buvo du ir tai vienu atveju dar dvejojo dėl jų kokybės. Tai įsivaizduokite kas bus, jeigu sukurs tiktai tris. Tai reiškia, kad visas procesas, trys-keturios savaitės hormoninių vaistų, kiekvieną dieną po dvi injekcijas, vaistai į pilvą, su pilna narkoze išpunktavimo procedūra, visi moraliniai dalykai, finansai – viskas į šiukšlių dėžę (...). Aš manau, kad prezidentė turi vetuoti ir grąžinti Seimui, Seimas turėtų grįžti prie tokio įstatymo, kokį siūlė Sveikatos reikalų komitetas“, – dėstė Giedrė.

Anot jos, kiekviena iš apvaisinimo procedūrų jai atsiėjo po 10 tūkst. skaičiuojant litais.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlė rinktis liberalų variantą, kuris neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus, leidžiant juos šaldyti. Šį variantą rėmė ir sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela.

Akcijos rengėjai prašo valstybės vadovės „atsižvelgti į priimto įstatymo absurdiškumą ir diskriminacinį aspektą, tai pat jo neatitikimą mokslu grįstiems, laikmetį atitinkantiems metodams ir vetuoti šį įstatymą“.

Į prezidentę su prašymu vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą taip pat kreipėsi grupė akademikų, medikų ir pacientų organizacijos.

Parlamente diskusijos dėl pagalbinio apvaisinimo vyko ne vienerius metus. Kovojo du skirtingi požiūriai– vieni politikai pasisakė už konservatyvų variantą, kuris draudžia embrionų šaldymą, argumentuodami gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla ragino tai leisti, kad būtų tausojama moters sveikata ir užtikrinta didesnė procedūros sėkmė.

Seimo priimtą įstatymą palaikančiųjų stovyklos atstovas, konservatorių kandidatas į Seimo narius, Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundzius savo ruožtu penktadienį paskelbė, kad priimdamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymą Seimas „rado tinkamą balansą tarp naujausių medicinos mokslo laimėjimų ir medicinos etikos“.

„Viena vertus, įstatyme vieningai dera pažangios technologijos ir pastarųjų metų reprodukcinės medicinos laimėjimas – kiaušialąsčių šaldymas, kita vertus, neabejotinai užtikrinta galimybė nevaisingiems žmonėms pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu, kartu išlaikant pagarbos gyvybei principą. Tai šansas nemažam skaičiui gyvenančių pagal griežtesnius moralės principus šeimų išvengti konflikto su savo sąžine pasinaudojant etiškomis ir patikimomis pagalbinio apvaisinimo technologijomis“, – rašoma J.Pundziaus paskelbtame pareiškime.

Naujojo įstatymo įsigaliojimas numatytas 2017 metais, tačiau jį dar turi pasirašyti prezidentė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"