TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prie Šemetos dvaro. Renovacija - šilumos kainų šantažu (2)

2009 04 27 0:00
Valdo Kopūsto (ELTA) ir LNK nuotraukos

Finansų ministro Algirdo Šemetos šeimoje greit įkurtuvės. Ministro tėtis, statybų verslininkas irgi Algirdas ir irgi Šemeta, šeimai perstatinėja dvarą ir tikisi, kad Europa prie to irgi prisidės finansiškai, nes šeimai vienai dvarą išlaikyti - sunku. Specialistai teigia, kad dvare tvarkomasi smarkiai pažeidžiant įstatymus.

LNK "Paskutinę instanciją" į Krikštėnų dvarą, plytintį netoli Vilniaus, pakvietė vietos gyventojai, kuriems platus darbų frontas kultūros vertybe pripažintame dvare pasirodė įtartinas. Be to, Šemetos sumanė sunaikinti vietinių kelią, einantį palei dvarą.

Kartu su žurnalistais į Krikštėnus atvyko ir paminklosaugininkas Algimantas Gražulis. Jo reikalavimu ant stalo gula statybų dokumentai. Nėra specialiojo ir detaliojo planų, nors suprojektuoti didžiuliai perstatymai. Yra tik projektas ir statybų leidimas, išduotas vietos savivaldybėje. Ten mums aiškina, kad dvaras - ne paminklinis, todėl jį nors ir nugriauti galima. Tikslinamės su internete esančiu kultūros vertybių sąrašu. Krikštėnų dvaras ten yra. Ir numerį kaip vertybė turi.

Neminėdami Šemetų, pasakojame tą reikalą kitam profesionaliam paveldosaugininkui - Nagliui Puteikiui. "Taip negali būti, čia skandalas!" - piktinasi jis ir aiškina, kad visų pirma turėjo būti nustatytos vertingosios Krikštėnų dvaro savybės, tada parengtas specialusis planas, pagal kurį Krikštėnuose turėjo prasidėti restauracija, bet jokiu būdu ne rekonstrukcija, t. y. perstatinėjimas, naujo statymas, autentiško griovimas.

Krikštėnuose vyksta priešingi dalykai, nei nurodo įstatymai. Pagrindinio pastato stogas jau apstatytas stoglangių "špokinyčiomis", betonuojama aikštelė lyg oranžerijai, užmūrijami senoviniai langai, perplanuojamos vidinės erdvės.

"Ir kumetyną reikėtų statyti, kadangi mažai vietų yra čia, - aiškina savo planus A.Šemeta vyresnysis. - Na taip, susigrūst galima. Bet iš tiesų reikėtų dar vieną pastatą statyti. Pamatus mes ten radom tokius."

Rodydamas ant brėžinio prierašą, kad statybą ketinama finansuoti iš Europos Sąjungos (ES) lėšų kaip kaimo turizmą, A.Šemeta vyresnysis dėlioja: "50 turi būti lovų, taip jau. O čia... nu, čia yra 7 buteliai tokie... Nu, gali sugrūsti ten, žinoma, bet tiktai jau taip... Jeigu kaip reikiant, tai reikėtų dar vieno", - aiškina statybų bendrovės "Nalšia" bendraturtis, o iki tol sovietinio Švenčionių statybos tresto vadovas.

Kas dėl to kelio, tai: "Baisiai negerai jau mums čia, man, tarkime. Ir anūkai, ir proanūkiai čia bus, o čiagi traktoriai eina palei pat - ir čia traktoriai, ir čia traktoriai - palei pat pastatą." Taip aiškina naujasis Krikštėnų šeimininkas.

Nors ES kaimo turizmo reglamentai neleidžia už paramos kaimui pinigus įrenginėti dvarų, tačiau Lietuvoje - kitaip. Nacionalinė mokėjimų agentūra visai neseniai tais pinigais sumokėjo už buvusio Trakų mero senolės motinos vardu pastatytą viešbutį. Kiek ankstėliau tais pinigais buvo finansuotas Kazimieros Prunskienės marčios viešbutis su prašmatniu restoranu ir konferencijų salėmis. Laikantis tos pačios tradicijos pinigai gali būti skirti ir Šemetų šeimos dvarui.

Ministras A.Šemeta mums patvirtino, kad apie tėvo sumanymą ir veiklą žino. Tačiau nesutinka, kad statybos vyksta ne pagal įstatymą: "Kiek aš esu informuotas ir kiek tėtis man pasakojo, visi suderinimai ir visi leidimai yra padaryti ta prasme... taip, kaip jisai teigia, jisai daro viską taip, kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai." Ministras klysta. Jam, jo šeimai, jo vaikams dvaras rekonstruojamas pažeidžiant įstatymus. Ir gana šiurkščiai. Taip teigia paveldosaugininkai.

Pinigėliai ir Šventaragio slėnio

"700 000 mokėjau pirkdamas. Ir dabar apie milijoną investavau. Dar pusės milijono tikrai reikės tik šitam pastatui padaryti", - pasuka žurnalistei apžiūrėti projektą A.Šemeta vyresnysis. "Mes turėjom tokių pinigėlių biški. Viešbutį pardavėm. Čia labai tokioje vietoj - susisiekimas su Vilnium labai geras, arti. Nu tai, kaip sakom, padarom čia tuos butelius, tai visai šeimai... čia ir anūkams ir... taip jau mes galvojam", - dalijasi planais finansų ministro tėtis.

Parduotas viešbutis stovi visai greta Vilniaus arkikatedros. Buvo "City park", dabar pervadintas "Klaipėda". Su jo statyba, tiksliau - leidimu statyti, susijusi šiurpoka istorija, kurios abu Šemetos linkę neprisiminti. Įvykiai klostėsi kaip tik tuomet, kai dabartinis finansų ministras buvo netekęs tarnybos Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje ir buvo pakeliui į Andriaus Kubiliaus Vyriausybę.

"Tai viceprezidentas buvo. Mes kaip tik tada tą viešbutį statėm, tai jis čia Vilniuj ir sėdėjo visą laiką", - patvirtina faktą A.Šemeta vyresnysis. Jo sūnus ministras atsisako kalbėti apie tuos laikus, nes esą tai nesusiję su dabartine jo veikla. "Paskutinės instancijos" komanda mano, kad tai - netiesa, nes ministro pavaldiniai sukūrė statybų verslo gelbėjimo daugiabučių namų gyventojų pinigais planą. Bet pirma - apie buvusią ministro veiklą statybų versle.

Klausiame ministro: "Ar prisimenate, kad viešbučio detaliojo plano svarstymo metu mirė Lietuvos restauracijos legenda, labai žymus kultūrininkas Sigitas Lasavickas?" O jis: "Na, aš tikrai neatsimenu, kas įvyko prieš 10 metų."

A.Gražulis gali jums priminti, ministre. "Buvo toks spaudimas, kad šviesaus atminimo Sigitas Lasavickas vieno iš detaliojo plano svarstymų metu mano akyse mirė. Buvo gal 30-40 žmonių. Sausakimša saliukė. Nespėjo atvažiuoti nei greitoji... Ten buvo labai šiurkščiai vedamas tas posėdis. Matyt, tas vedėjas taip pat turėjo užsakymą", - pasakoja paveldosaugininkas, kuriam su kolegomis dėl didelio statybų verslo lobizmo lieka vis mažiau galimybių apginti Lietuvos kultūros vertybes.

A.Gražulis pasakoja, kad po S.Lasavicko mirties Šemetos savo statybas buvo pristabdę, bet vėliau vėl atnaujino. "Prieš tai spaudoje pasirodė straipsnių, kad mes trukdome pažangai", - karčiai prisimena A.Gražulis.

Šemetų viešbutis, kurį pardavus statomas Šemetų dvaras, buvo pastatytas ten, kur mokslininkai spėja buvus visai Lietuvai šventą vietą - Šventaragio slėnį. Statybininkai suardė viduramžiško medinio Vilniaus likučius - grindinį, šulinį, užstatė Vilniaus gynybinę sieną.

Verslo gelbėjimas

A.Šemeta vyresnysis sako, kad šeimos dvaro statybose pluša "Nalšios" darbininkai. Tik jau sąlygos - kitos. "Sumažinom įkainius, sumažinom. Anksčiau uždirbdavo 5 tūkstančius. Dabar pusantro, du tūkstančiai - ir jau labai geri specialistai, patys geriausi", - pasakoja ministro, kuris savo pavaldiniams biurokratams algas tesumažino 5 proc., tėtis. "Niekas neišeina, nė vienas. Neturi kur. Taip jau blogai..." - aiškina krizės pranašumus tiems, kurie turi laisvų pinigų, A.Šemeta vyresnysis.

Tas blogis, tikėtina, ilgai netruks. A.Šemetos jaunojo vadovaujama Finansų ministerija prisiima sau autorystę plano, pagal kurį statybų verslas bus gaivinamas daugiabučių namų gyventojų pinigais. Ponai sugalvojo priversti visus kaupti pinigus renovacijai, imti paskolas arba šilumos kainos liks kaip šią žiemą, kai dujos pigo, o šildymas specialiai išliko ypač brangus.

"Dalyvausit?" - klausiame A.Šemetos vyresniojo. "Tai dalyvausim, žinoma, visur dalyvausim. Bet mažėja, mažėja, sakė 4 mlrd. bus, dabar jau 2 mlrd., dabar žiūriu milijardo, ir to nebėr", - apgailestauja statybininkas.

Jo bendramintis Andrius Janukonis, "Rubicono" grupės bendraturtis ir patyręs žmogus (nuteistas už politiko papirkimo organizavimą), praėjusią savaitę buvo surinkęs valdžios žmones, kad pasakytų: "Reiktų spręst klausimą realiai. Namus renovuot reik keleto dalykų. Kaupimo, nes be žmonių pinigų to neišspręsim. Ir (antra) - jei šią vasarą arba šį rudenį, arba kitą žiemos sezoną šiluma atpigs, tai renovacija pasidarys ir vėl nelabai patraukli."

Kaupimas, apie kurį kalba A.Janukonis, jau tapo įstatymo norma ir netrukus bus įrašytas į sąskaitas, kurias kas mėnesį siunčia namus administruojančios bendrovės. Didelė jų dalis jau priklauso "Rubicono" grupei. Mokėjimai už šilumą kitą sezoną nesumažės, ir taip visi daugiabučių gyventojai prisidės prie statybų verslo gaivinimo. Bankams iš to bus pelno 20 metų. Tokiam laikotarpiui numatyta teikti lengvatines paskolas, kurių palūkanas valdžia įsipareigoja kompensuoti.

Klausėme A.Šemetos vyresniojo, kodėl Vyriausybė gelbsti išskirtinai statybų verslą? "Jeigu statybos žlunga, tai visa ekonomika, manykite, žlugs. Nu, gal ne visai žlugs. Čia susiję - pramonės statybos sustos. Bedarbių aibės atsirado - jau dabar vien tiktai mes 100 žmonių atleidom", - aiškina žmogus, statybų versle uždirbtus pinigus krizės metu investuojantis į prabangą, į dvarą, kuris jokių pajamų neduos.

Robertas Dargis, Nekilnojamojo turto asociacijos lyderis, mintį rutulioja dar plačiau. Jis neatmeta varianto, kad tie žmonės, kurie neišgalės mokėti ir už brangią šilumą, ir kaupti statybų verslo gaivinimui (na, renovacijai), turės palikti savo namus ir kraustytis į socialinį būstą. "Tai taip pat variantas", - sako R.Dargis.

Šito sumanymo pasitvarkyti kelių bendrovių verslo reikalus visos Lietuvos žmonių sąskaita epicentras buvo Gedimino Kazlausko (skandalingosios "Merko statybos" buvusio vadovo) vadovaujamoje Aplinkos ministerijoje. Ministras tuo pat metu leido statyti mažesnius nei 37 kvadratiniai metrai butus, kurie būsią skirti pensininkams ir jaunimui. Kaip tik tiems, kurie, labai tikėtina, bus finansiškai nepajėgūs prisidėti prie statybų verslo klestėjimo. Negali mokėti ir kraustaisi su visais vaikais į stalčiaus dydžio "butą".

Strateginis tikslas

Renovacija ir energetinių resursų taupymas "yra esminis strateginis valstybės uždavinys". Taip sako A.Kubilius. Tik jiedu su ministru A.Šemeta, kurio pavaldiniai atkakliai gina statybininkų ir rubikoninių šilumininkų sumąstytą "renovavimo" finansinę schemą, negali paaiškinti vieno dalyko. Kodėl Vyriausybė, sugebėjusi per 3 naktis perrašyti valstybės biudžetą, nesugebėjo net per pusmetį pakeisti šilumos kainų skaičiavimo tvarkos? Juk sunkmečiu nuskurdę Lietuvos žmonės mokėjo bemaž dvigubai daugiau, nei diktavo beveik perpus atpigusios dujos.

"Yra daugybė sprendimų, kuriuos reikia priimti, ir... aišku būtų buvę geriau, jeigu jis būtų buvęs priimtas anksčiau, bet Vyriausybė ir Seimas juos priima ir tie sprendimai įsigalios", - aiškino A.Šemeta. "Tai tam, kad galėtum pakeisti tokius įstatymus, iš tikrųjų reikia ir gerų apskaičiavimų, ir gerai apgalvoti visus už ir prieš..." - antrina premjeras, kuris mokesčių reformą įgyvendino pernakt.

A.Šemeta vyresnysis čia apskritai nemato jokios problemos: "Aš kalbu su tokiais žmonėm, nu - pensininkais, aš kalbu apie krizę, tai jie juokiasi - jokios krizės nėra. "Sugalvojot viską jūs čia, - sako - mes laiku pensiją gaunam, krautuvės pilnos produktų, viskas kaip buvo, kuo puikiausia." O aš jiems sakau: "Mes dūstam, kad, neduok Dieve, kaip. Nu tai va kaip..." - sako ministro, sumaniusio gelbėti statybų verslą visos Lietuvos pinigais, tėtis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"