TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prie senojo Vilniaus kelio

2006 08 12 0:00
Senasis Vilniaus kelias.
Asmeninio albumo nuotrauka

Senasis Vilniaus-Trakų kelias, vingiuojantis Panerių kalvomis, yra nekilnojamoji kultūros vertybė. Turėtų būti saugoma, o iš tikrųjų ji pamiršta.

Jau daugiau nei keturis dešimtmečius nebesinaudojama senuoju Vilniaus-Trakų keliu, serpantinu kylančiu Panerių kalvomis. Kalvų viršūnėje išlikusi ir senoji karčema. Šis kelias turėtų būti saugomas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Saugomas ir... pamirštas. Neseniai teko eiti šiuo užmirštu keliu. Jis apaugęs medžiais, kai kur jau išlupinėti grindinio akmenys. Jaunesni bendražygiai net nežinojo buvus šį kelią, nors jis ir nėra uždaras - gyvenantieji šalia leidžiasi ir kyla juo į miestą. Šiek tiek patvarkius, atstačius apačioje nuverstus kelio pradžią žymėjusius senus vartų stulpus, šis paslaptimis dvelkiantis kelias galėtų tapti pažintinio turistinio maršruto trasa ar bent jau taip savivaldybės propaguojamo dviračių turizmo trasa.

Sostinės Žvėryno bendruomenė kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydama atkreipti dėmesį į šį užmirštą kelią, kuris keletą šimtmečių buvo pagrindinis miesto kelias į Vakarus. Be to, ši vieta svarbi ir istorijos faktais.

1830 metų pabaigoje Lenkijoje prasidėjo sukilimas prieš rusų caro valdžią, o 1831-ųjų pavasarį sukilimas įsiplieskė ir Žemaitijoje. Gegužės mėnesį Lenkijos sukilimo vadovybė pasiuntė į Lietuvą reguliarią kariuomenę, vadovaujamą generolo Antano Gelgaudo. Iš rusų kariuomenės prikimšto Vilniaus bėgo miestiečiai ir jungėsi prie generolo Gelgaudo kariuomenės. Vien balandžio pabaigoje iš miesto pasitraukė beveik tūkstantis miestiečių, tarp jų kone pusė buvo universiteto studentai. Birželio 19-osios rytą generolas Gelgaudas išrikiavo savo kariuomenę (apie 17 tūkst. karių ir 20 patrankų) Panerių kalvose, prie kelio, vedančio iš Vilniaus į Trakus. Rusai buvo sutraukę Vilniaus gynybai 20 tūkst. kareivių įgulą. Sukilėliai pralaimėjo mūšį ir buvo priversti trauktis. Šiame mūšyje dėl Vilniaus žuvo 600 sukilėlių, karių ir Vilniaus miestiečių, taip pat 400 rusų kareivių. Rusų kareiviai buvo palaidoti šalia Panerių koplyčios, sukilėliai, kaip manoma, prie koplytstulpio Panerių kalvų papėdėje. 2000-aisiais prie Vilniaus-Kauno plento, ten, kur kelias suka į Trakus, pastatytas atminimo kryžius 1830-1831 metų sukilėliams.

Prieš 175 metus birželio 19-ąją Paneriuose vykęs mūšis dėl Vilniaus turėtų būti prisimenamas ir minimas kaip svarbi miestui data, nes tame mūšyje dėl savo miesto kovėsi ir žuvo Vilniaus piliečiai.

Šią vasarą Vilniaus miestiečiai iš Aukštųjų ir Žemųjų Panerių, Trakų Vokės, Pilaitės bendruomenių, paraginti Žvėryno bendruomenės, pagerbė 1831 metų Panerių mūšio aukas. Gerosios Vilties bažnyčioje buvo laikomos šv. Mišios už žuvusius sukilėlius, prie atminimo kryžiaus Paneriuose išrikiuota karių garbės sargyba, o koplyčioje karo kapelionas Vytautas Langas pasimeldė už kritusiuosius kovoje. Prie rusų karių kapą žyminčio obelisko meldėsi Šv. Mikalojaus cerkvės šventikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"