TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prie Somalio krantų dairėsi piratų

2013 12 14 6:00
Grįžęs iš misijos Afrikoje, kapitonas A.Pliatkus trimetį sūnų rado jau kalbantį sakiniais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daugiau kaip prieš savaitę kapitono Aivaro Pliatkaus vadovaujami kariai po keturių mėnesių tarnybos grįžo į Lietuvą. Kovos su piratavimu misijoje Afrikoje, prie Somalio krantų, dalyvavo šešiolika Lietuvos vyrų. Jie nuo piratų išpuolių saugojo humanitarines siuntas į Somalį plukdantį Pasaulio maisto programos laivą.

Grįžę į Lietuvą misijos dalyviai nuolat sulaukia klausimo: "Tai ar matėte Somalio piratų?" Kapitonas A.Pliatkus - ne išimtis. Šyptelėjęs jis iškart LŽ prisipažino, kad tiesiogiai susidurti su plėšikais Lietuvos kariuomenės pėstininkams buvo nelemta. "Visų egzotikos ištroškusių klausinėtojų nusivylimui atsakau: "Ne, neteko." Piratai puikiai sugeba maskuotis, tarkime, apsimeta žvejais, tad pastebėti, kad kur nors netoliese plaukioja piktų kėslų turintys asmenys, beveik neįmanoma. Kol nepuola, jie niekuo nesiskiria nuo kitų Afrikos gyventojų", - sakė A.Pliatkus. Tų iš filmų ir knygų įsivaizduojamų piratų - juodu raiščiu perrišta akimi, medine koja ir plaukiančių laivu, ant kurio stiebo plevėsuoja kaukole ir sukryžiuotais kaulais "papuošta" juoda vėliava, - realybėje nėra.

Labdaros dalybos uosto prieigose. /Asmeninio albumo nuotraukos

Laivas ir krantas

Karininkas įspūdžius iš misijos linkęs vertinti nevienareikšmiškai. A.Pliatkui ir anksčiau yra tekę dalyvauti lietuvių karių misijoje Afganistane, nemažai važinėti po Europos šalis, tačiau Afrikos pakrantėje jis lankėsi pirmą kartą. "Čia visai kitokie žmonės, kultūra, papročiai ir klimatas. Maniau, pažįstu musulmonus, Afganistano žmones, su jais daug bendravau tarnaudamas šioje šalyje, bet Afrikoje supratau, jog čia viskas kitaip", - prisipažino karininkas. Jis pabrėžė, kad lietuviams neteko plačiau susipažinti su Somaliu ir aplink esančiomis Afrikos valstybėmis, mat kariai tarnavo laive ir pakrantės uostuose, į kuriuos saugomas laivas pristatydavo humanitarinį krovinį. Taigi ir įspūdžiai gana riboti.

"Tiek, kiek mačiau uostuose, tiek tegaliu spręsti apie gyvenimą šioje šalyje. Visa kita - bendros žinios, nes domėjausi Somalio padėtimi, istorija, gaudavau informacijos apie įvykius per visą operaciją", - teigė vadovas. Per misiją Aivaras rašė išsamų tarnybos dienoraštį, kuriame analizavo Somalio ekonominę bei politinę situaciją, klanų tarpusavio kovas, valdžios bejėgiškumą prieš genčių keliamus konfliktus, aptarė kitas šalį kamuojančias problemas, ją apėmusį chaosą ir humanitarinės paramos būtinybę badaujantiems gyventojams.

Somalio sostinės Mogadišo uosto automobilių parkas.

Alino karštis

Pasak A.Pliatkaus, šiuo metu Somalyje jaučiamas aštrus centrinės valdžios ir vienos pagrindinių teroristinių grupuočių konfliktas. Šalies vadovai nepajėgia savo jėgomis susidoroti su gausiomis gaujomis, todėl taikos palaikymo misiją Somalyje vykdo Afrikos sąjunga - penkių gretimų valstybių kariai. Kaip tik jie ir yra pagrindiniai teroristų taikiniai. Lietuviams teko matyti ir girdėti sprogdinimus, šaudymus, tačiau tiesiogiai į karinius veiksmus jie nebuvo įsivėlę.

Lietuva nuo 2011 metų yra įsitraukusi į Europos Sąjungos (ES) vadovaujamą kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operaciją ATALANTA. Šiuo metu misijoje dalyvauja 23 ES ir trijų Bendrijai nepriklausančių valstybių kariai - iš viso iki 2 tūkst. žmonių. Lietuviams teko saugoti maisto produktus plukdantį laivą nuo galimų piratų išpuolių.

Kapitonas minėjo, kad vyrams sunkiausia buvo ta tariama, bet iš tiesų įtampos persmelkta, ramybė. "Pasidaro sunku suvokti tikslą, dėl ko esi tame laive? Karį gali apimti neviltis, kai jis, antrą mėnesį budėdamas sargyboje ir akylai žvalgydamasis į jūrą, nemato tiesioginio pavojaus, akivaizdaus priešo. Todėl stengėmės palaikyti dvasią pratybomis, koviniais šaudymais, nuolat prisimindami, kad nevalia atsipalaiduoti, kad pavojai tyko visuomet", - aiškino A.Pliatkus. Jo teigimu, galimus piratų išpuolius atbaidė ir tai, jog kariai akivaizdžiai demonstravo nuolatinį pasirengimą - patruliavo su koviniais ginklais, vilkėjo karinę uniformą, buvo pasiruošę smogti tinkamą atsaką agresijai.

Vasarą Afrikos pakrantėje karštis siekia iki keturiasdešimties ir daugiau laipsnių. Pasak A.Pliatkaus, nėra kitos išeities, kaip tik prisitaikyti prie tokio klimato, nes niekur nepasislėpsi. Rugpjūčio mėnesį misijos dalyviai keletą kartų užfiksavo termometro stulpelį sustojus ties penkiasdešimties laipsnių padala. Tokį karštį šiek tiek lengviau ištverti jūroje, kur pučia vėjas, tačiau bene du trečdalius laiko vyrai leido uostuose - reikėjo pakrauti ir iškrauti humanitarinę pagalbą. Štai čia teko kęsti tikrą pragarą. "Kariai jauni ir puikios sveikatos, fiziškai stiprūs, jų sveikata buvo kruopščiai tikrinama prieš vykstant į šią operaciją, todėl jokių problemų nekilo. Taip, karštis vargino, bet visi ištvėrė nesiskųsdami", - gyrė vyrus vadas.

Būsimi pietūs.

Jūros liga nekamavo

Operacijoje ATALANTA dalyvavo 16 Lietuvos karių, dauguma - iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono. Pasak kapitono A.Pliatkaus, nieko keista, kad sausumos pėstininkai vykdė misiją laive. "Tai įprasta praktika pasaulyje. Iš mūsų laivo eskortavimą perėmė serbai, o jie išvis jūros neturi", - šyptelėjo jis. Ir pasidžiaugė, kad jūros liga - sindromas, prie kurio dažniausiai nepriprantama, - lietuvių nekamavo. Kaip aiškino karininkas, pasitaiko atvejų, kai ir daugybę metų plaukiojantys laivo kapitonai ją jaučia. Viskas priklauso nuo bangavimo intensyvumo. Mūsų kariai buvo intensyviai rengiami veiksmams tiek sausumoje, tiek jūroje.

Lietuvių saugomas Pasaulio maisto programos laivas plukdė į Somalį būtiniausius maisto produktus - miltus, kruopas, aliejų. Atsargomis jis būdavo papildomas gretimose šalyse - Kenijoje arba Džibutyje, kuriose padėtį kontroliuoja vietos valdžia.

Per metus ši humanitarinė parama išgelbėja nuo gresiančios bado mirties apie pusantro milijono Somalio gyventojų.

Vietos žvejai susiruošė laimikio.

Sūnus prakalbo sakiniais

Kapitonas A.Pliatkus prisiminė, kaip baigęs vidurinę mokyklą nuvyko į atvirų durų dieną Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje ir iškart suprato, kad rado veiklą, kuri jį itin domina. Įstojo, baigė aukštuosius karybos mokslus ir nė karto nesigailėjo dėl savo pasirinkimo. Juokavo, jog visada buvo aktyvus, mėgo sportuoti, leistis į nuotykius, todėl kariškio profesija jam puikiai tinka. Per trylika tarnybos metų karininko šeima priprato, kad jis nuolat vyksta į įvairius "karštus taškus", rizikuodamas sveikata ir gyvybe.

"Mano žmona - labai savarankiška ir užsigrūdinusi moteris. Kai buvau misijoje Afganistane, ji viena gimdė sūnų. Susitikau su juo tik po pusmečio. Šį kartą grįžęs iš operacijos prie Somalio, trimetį sūnų jau radau kalbantį sakiniais, nors man išvykstant vaikas tarė tik atskirus žodžius", - šiltai pasakojo A.Pliatkus. Vyras tikino, kad žmona supranta karininko pašaukimą, jo tarnybos specifiką, todėl įtampos šeimoje nekyla. Moteris jau įprato pati pasirūpinti ir automobilio remontu, ir savarankiškai spręsti kylančias buities problemas.

Tipinis pakrantės vaizdas.
Kariai tarnavo sudėtingomis sąlygomis.
Iš maisto dėžių renčiamos pašiūrės.
Kapitonas A.Pliatkus po kovinio šaudymo pratybų.
Kartais būna ir tiek karščio.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"