TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prie stalo susodino išaugusios grėsmės

2014 11 28 6:00
Pasitarimo dalyviai susitikimo nekomentavo.  Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka

Po ilgos pertraukos prezidentė Dalia Grybauskaitė sušaukė Valstybės gynimo tarybą (VGT). Pasitarimo turinys – slaptas, tačiau politikai ir ekspertai neabejoja, kad buvo kalbama aštriausiais šiandienos klausimais.

Vakar į prezidentūros rūmus atskubėjo visi VGT nariai: premjeras Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kariuomenės vadas Vytautas Žukas. Į pasitarimą pakviesta ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, nors metų pradžioje D. Grybauskaitė buvo pareiškusi, kad valdančiosios Darbo partijos vadovams įtaką gali daryti Kremlius ir jie nebebus kviečiami į šalies gynybos klausimų aptarimą.

VGT nebuvo šaukiama gana ilgai. Tačiau tikinama, kad jos veikla nebuvo paralyžiuota. Prezidentės atstovų teigimu, tarybos sprendimai buvo derinami ir priimami kitokiais būdais. Esą pastarąjį kartą, rugpjūčio pabaigoje, nutarta siūlyti Vyriausybei didinti finansavimą krašto apsaugai.

Lakoniška informacija

Po VGT posėdžio prezidentės spaudos tarnyba išplatino lakonišką pranešimą. Teigiama, kad valstybės vadovai, ministras ir kariuomenės vadas aptarė naujausią informaciją apie besikeičiančią saugumo padėtį regione ir Lietuvoje. Nuspręsta, kad būtina peržiūrėti ir atsižvelgiant į geopolitinę situaciją atnaujinti Valstybės ginkluotos gynybos koncepciją, priimtą 2011 metais.

Pasitarimo dalyviai susitikimo nekomentavo. „Nieko negaliu komentuoti, nes tai buvo uždaras posėdis ir tiesiog taip reglamentuoja įstatymas“, - tvirtino Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Vienas pakalba, kitas – skaičiuoja nuostolius

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, kad VGT posėdžiai nevyko dvejus metus, nors poreikis susirinkti buvo jau seniai, mat aukščiausiems šalies vadovams svarbu suderinti gynybos, užsienio politikos klausimus. „Dabar atsitinka taip, kad prezidentė pakalba, tada užsienio reikalų ministrui tenka prakaituoti ir aiškinti, ką ji norėjo pasakyti, premjeras skaičiuoja nuostolius, kreipiamasi į Europos Sąjungą, kad juos padengtų. Koordinavimo ir aiškios pozicijos formulavimo trūksta“, - pabrėžė jis.

Seimo NSGK narė Rasa Juknevičienė svarstė, kad esama daug klausimų, kurie galėjo būti aptariami VGT: pasikeitusi saugumo situacija regione, tolesnė kariuomenės plėtra, jos finansavimas, NATO pajėgų buvimas.

Prie Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos rengimo prisidėjusi R. Juknevičienė kol kas negalėjo atsakyti, ar yra būtinybė ją keisti. Šis dokumentas numato, kad mūsų šalies kariuomenė orientuojama į krašto gynybą. „Su šia koncepcija pakeitėme iki tol buvusį požiūrį, kad kariuomenę reikia orientuoti į tarptautines misijas. Iš esmės koncepcija nėra pasenusi. Su dalykais, kuriuos norima keisti, manau, mus supažindins Seimo NSGK“, - kalbėjo ji.

Asmeninės aistros nurimo

Politologas Algis Krupavičius mano, kad per VGT pasitarimą vyravo tikrai ne Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos klausimas. Jis spėjo, kad pagrindinės susitikimo temos – dvišaliai santykiai su Rusija, galimas atsakas į šios šalies ekonominį spaudimą Lietuvai, Ukrainos krizė.

Politologo manymu, esant dabartinei situacijai, kai Lietuvos ir Rusijos santykiai aštrėja, o prezidentės retorika kaimynų valstybės atžvilgiu yra itin kategoriška, VGT yra tinkamas instrumentas ieškoti išeičių iš susidariusios padėties.

A. Krupavičius teigė, kad prezidentė labai retai šaukia VGT posėdžius. To priežastis esą akivaizdi – D. Grybauskaitės ir L. Graužinienės nesutarimai. „Gera žinia, kad asmeninės aistros dabar yra nurimusios ir atrodo, jog VGT galės atlikti jai priskirtas funkcijas, iš tikrųjų svarstyti strateginius, svarbiausius Lietuvos saugumui ir užsienio politikai iškylančius klausimus“, - pažymėjo jis.

Rimtas pretekstas susirinkti

Politologo Tomo Janeliūno teigimu, greičiausiai niekam nekyla abejonių dėl to, kad yra rimta priežastis kalbėti apie valstybės gynybą. Rusija vėl bando ieškoti pretekstų didinti spaudimą Lietuvai. Situacija regione išlieka sudėtinga ir pastangos ją stabilizuoti neduoda vaisių. „Grėsmės nuojauta šalia Lietuvos stiprėja. Tai pakankamas pretekstas aukščiausiems šalies vadovams suderinti pozicijas, aptarti situaciją, ko galima tikėtis artimiausiu metu ir kaip geriausiai tam pasiruošti, kad būtų kuo mažiau žalos“, - aiškino ekspertas.

Anot T. Janeliūno, pasikeitusi situacija regione diktuoja būtinybę stiprinti šalies gynybą. Siekiame didesnio NATO buvimo Lietuvoje ir Baltijos šalyse, bet krašto apsauga pirmiausia turime rūpintis patys. Būtina apsvarstyti, kam esame pasiruošę, kokias sąlygas turime sudaryti mūsų šalies kariuomenei, kad ji būtų tinkamai pasirengusi gintis, jeigu to prireiktų.

Pasak T. Janeliūno, anksčiau buvo požymių, kad D. Grybauskaitei stinga pasitikėjimo L. Graužiniene, tačiau šiuo metu jis yra maksimalus ir nėra jokio reikalo keisti numatyto VGT pobūdžio. „Pastaruoju metu Seimo pirmininkė stengiasi demonstruoti, kaip ji neišsišoka užsienio politikos ar saugumo klausimais, nekalba kitaip nei kiti mūsų šalies vadovai, ministrai“, - teigė politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"