TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieglobsčio nesuteikė (papildyta)

2012 10 02 11:35
LŽ archyvo nuotrauka

Pernai iš Baltarusijos kariuomenės pabėgusiam kariui Stepanui Zacharčenkai Lietuvos migracijos departamentas ne tik nesuteikė prieglobsčio, bet ir uždraudė trejus metus atvykti į Lietuvą.

Tai paaiškėjo Vilniaus apygardos administracinis teisme (VAAT) antradienį nagrinėjant Baltarusijos piliečio skundą dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti prieglobsčio ir laikinos apsaugos.

Byla nagrinėjama viešai, nes to paprašė pats S.Zacharčenka. Jis tvirtino, kad jo duomenų atskleidimas žalos jam nepadarys. Teismas prieš bylos nagrinėjimą buvo priėmęs nutartį, kad byla dėl prieglobsčio bus nagrinėjama ne viešai. Paprastai tokios bylos vyksta uždaruose posėdžiuose, tačiau teisėjų kolegija nusprendė išklausyti pareiškėjo ir, sužinojusi jo poziciją dėl viešumo, nutarė jai neprieštarauti.

Baltarusiui atstovauja Lietuvos valstybės skirta advokatė Laura Gumuliauskienė, jis su teismu bendrauja padedamas rusų kalbos vertėjos. Pagal galiojančius įstatymus, asmuo Lietuvos teismuose gali kalbėti savo gimtąją kalba. Migracijos departamentas savo ruožtu prašo skundą atmesti. Ši institucija į teismą savo atstovo neatsiuntė. Kadangi departamentui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, teisėjų kolegija nusprendė nagrinėti šiai šaliai nedalyvaujant. Savo atsiliepime Migracijos departamentas teigia, kad priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą Baltarusijos piliečio atžvilgiu ir kilmės šalyje jam grėsmės nebus.

S.Zacharčenka antradienį teisme pakartojo, kad iš Baltarusijos kariuomenės dezertyravo, nes atsisakė pasirašyti dokumentus dėl fizinės jėgos naudojimo prieš civilius gyventojus.

Savo skundu vaikinas prašo teismo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą tinkamai iš naujo. Suteikti prieglobstį šiam Baltarusijos piliečiui prašo ir Lietuvoje Piliečių gynybos paramos fondas. Jo vadovas Stasys Kaušinis rodė pirmadienį pasirašytą pareiškimą Migracijos departamentui.

Posėdžio pradžioje S.Zacharčenkos ir jos advokatės prašymu prie bylos prijungė charakteristiką iš mokyklos, taip pat raštą dėl kratos namuose.

Prieš prasidedant bylos nagrinėjimui iš esmės bylos kolegijos teisėjas Henrikas Sadauskas S.Zacharčenkos paprašė prieiti prie jo ir pasakyti, ar byloje esantys dokumentai yra jo paties pasirašyti.

"Ar jums buvo išversta, ką jūs pasirašėte?" - pareiškėjo teiravosi teisėjas. S.Zacharčenka teigė, kad jo inspektorius blogai kalbėjo rusiškai, o dokumentai, kuriuos jis pasirašė, visiškai nebuvo išversti. "Kaip pasirašinėjote, jei nevertė? Jūs įsipareigojote Lietuvos Respublikai vykdyti prieglobsčio prašytojo pareigas. Kur išvykot?" - klausė teisėjas.

Vėliau iš bylos medžiagos galima suprasti ir to pats S.Zacharčenka BNS neneigė, kad atvykęs į Lietuvą, jis joje paprašė prieglobsčio, kurį laiką pagyveno, o paskui išvyko į Norvegiją. Baltarusis BNS tvirtino nepamenąs, kada tai įvyko. Pasak jo, būdamas Pabradėje iš Lietuvos specialiųjų tarnybų jis gavo perspėjimą, kad dažnai nevaikščiotų į parduotuvę, nes juo domisi Baltarusijos specialiosios tarnybos.

Pabradėje Užsieniečių registracijos centre gyvenantis S.Zacharčenka turi teisę išeiti iš centro teritorijos ribotą laiką.

Jo advokatė L.Gumuliauskienė sakė, kad Norvegija jos klientą grąžino Lietuvai, kurioje jis buvo pasiprašęs prieglobsčio ir iš kurios jis išvyko. Lietuvos generalinė prokuratūra yra gavusi kelis Baltarusijos pagalbos prašymus dėl S.Zacharčenkos, tačiau plačiau jų nekomentuoja.

Baltarusijos naujienų portalas "Beloruskij partizan" rugsėjo pradžioje pranešė, kad iš Baltarusijos kariuomenės pernai pabėgęs 22 metų jaunesnysis seržantas S. Zacharčenka laukia ekstradicijos. S.Zacharčenka interviu portalui teigė iš Baltarusijos sprukęs, kai atsisakė pasirašyti pasižadėjimą, kad esant reikalui šaudys į civilius šalies gyventojus, tačiau Lietuva nepatenkino jo prašymo suteikti prieglobstį. S.Zacharčenka nelegaliai Lietuvos ir Baltarusijos sieną perėjo 2011 metų liepą. Tuo metu Baltarusijoje vyko vadinamosios tylos akcijos prieš diktatoriumi vadinamą Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką.

Šiemet gegužės 4 dieną Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį S.Zacharčenkai, gegužės 17 dieną baltarusis šį sprendimą apskundė teismui.

"Akivaizdu, kad Migracijos departamentas neįsigilino į visas aplinkybes, dėl kurių S.Zacharčenka buvo priverstas pasišalinti iš savo valstybės. Kilmės valstybėje jo sveikatai, gyvybei ir žmogaus teisėms gresia pavojus. Jis atsisakė pasirašyti pasižadėjimą daryti nusikaltimus, kurie vertinami kaip tarptautiniai nusikaltimai", - teismui sakė Baltarusijos piliečio gynėja. Pasak jos, laikinas S.Zacharčenkos pasišalinimas į kitą šalį negali būti vertinimas kaip vilkinimas - priešingai jis buvo suinteresuotas, kad sprendimas dėl prieglobsčio būtų priimtas greičiau.

Posėdyje liudytojais apklausti Piliečių gynybos paramos fondo direktorius S.Kaušinis ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė. Pastaroji tvirtino, kad Migracijos departamentas sprendime dėl S.Zacharčenkos pasirėmė vidaus reikalų ministro patvirtintu aprašu, kuriame numatyta, kad baudžiamasis persekiojimas už atsisakymą vykdyti tarptautinius nusikaltimus gali būti laikomas pagrindu suteikti prieglobstį, jeigu tas atsisakymas buvo padarytas taikos metu. "Bet tie patys nusikaltimai yra nurodyta, kad jie suprantami, kaip juos apibrėžia tarptautinė teisė. Tie patys nusikaltimai, ypač civilių šaudymas, kaip nusikaltimas žmoniškumui, nebūtinai gali būti atliekamas vien karinio konflikto metu, jis gali vykti taip ir taikos metu", - sakė J.Guzevičiūtė.

Jos manymu, Migracijos departamentas susiaurintai aiškino aprašą, susiaurindamas nusikaltimų žmoniškumui taikymo sritį. "Migracijos departamentas sakė, kad aprašas numato, kad baudžiamasis persekiojimas už dezertyravimą, kada buvo atsisakoma atlikti nusikaltimus taikus metu, nėra laikomas pagrindu suteikti prieglobstį asmeniui priimančioje valstybėje", - BNS sakė J.Guzevičiūtė.

Piliečių gynybos paramos fondo direktorius S.Kaušinis teismui pasakojo, kad yra vykęs į Baltarusiją stebėti rinkimų ir referendumo. Jis pasakojo apie valdžiai nepaklususių žmonių kankinimus šalčiu, elektros šoko prietaisais, vertimą bendradarbiauti su KGB ir rašyti malonės prašymus prezidentui. Jam teko bendrauti su žmonėmis, kurie vėliau dingo.

Su S.Zacharčenka jis susitiko rugsėjo 5 dieną Pabradėje ir bendravo su juo. "Jis (S.Zacharčenka-BNS) pasakojo, kad tikėjosi tarnauti humaniškoje kariuomenėje, tačiau patyrė karininkų smurtą. (...) Jis bijo, kad juo bus susidorota. Manau, kad jo gyvybei grėstų pavojus", - sakė teismui S.Kaušinis.

Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, komentuodamas Lietuvos elgesį baltarusio atžvilgiu, yra sakęs, kad Lietuva neskubės jo išduoti Baltarusijai.

Pabėgęs karys šiuo metu gyvena Užsieniečių registravimo centre Pabradėje, esančiame netoli Baltarusijos sienos. S.Zachrčenka BNS sakė, kad kas mėnesį savo išlaidoms gauna 35 litus. "Laukiu teigiamo teismo sprendimo. Manau, kad mano skundas bus patenkintas", - BNS teigė jis.

Teismas savo sprendimą skelbs spalio 12 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"