TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Priėmė Kriminalinės žvalgybos įstatymą

2012 10 02 13:05
LŽ archyvo nuotrauka

Seimas antradienį priėmė Kriminalinės žvalgybos įstatymą, kuris kartu su planuojamu priimti Žvalgybos įstatymo projektu reformuoja žvalgybinę veiklą, ją atskirdamas nuo teisėsaugos.

Jame be kita ko numatyta, kad fiziškai sekti asmenį iki 3 dienų bus leidžiama be teismo sprendimo, tik sankcionavus teisėsaugos įstaigos vadovui ar įgaliotam pavaduotojui. Kad Kriminalinės žvalgybos įstatymas būtų priimtas, antradienį balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo keturi, susilaikė 12 parlamentarų. Įstatymas įsigalios nuo 2013 metų sausio. Jį parengė Seimo darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Žvalgyba reformuojama argumentuojant, kad ligšiolinė tvarka, kai operatyvinės veiklos procedūros naudojamos žvalgybos ir kontržvalgybos veikloje, nėra tinkamas, kadangi operatyvinė veikla pagal savo turinį nukreipta į nusikaltimų išaiškinimą, o žvalgyba ir kontržvalgyba - rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nustatymą bei informacijos apie tai pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms.

Seimo priimtas įstatymas numato, kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra nusikalstamų veikų prevencija, išaiškinimas, asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio, taip pat besislapstančių nuo teisingumo paieška. Kriminalinės žvalgybos tyrimas bus atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis, be žinios dingsta asmuo, vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio.

Įstatyme numatyta, kad kriminalinės žvalgybos metu negali būti pažeistos žmogaus teisės ir laisvės, o galimi ribojimai turi būti laikini ir daromi tik įstatymų nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Numatyta, kad draudžiama taikyti kriminalinę žvalgybą prezidentui.

Techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi turės sankcionuoti apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus. Fizinį asmens sekimą iki 3 dienų leidžiama atlikti sankcionavus kriminalinės žvalgybos subjekto vadovui ar įgaliotam pavaduotojui. Pastaroji nuostata susilaukė kai kurių parlamentarų kritikos. "Aš suprantu, kad kriminalinis pasaulis nemiega ir turi daug galimybių atlikti savo veiksmus. Bet žmogaus teisių prasme paliekama žmogiškajam faktoriui, operatyviniam darbuotojui ar kažkokio padalinio viršininkui, jo pavaduotojams spręsti ir tris paras persekioti žmogų be teismo sankcijos, be argumentacijos, o pagal operatyvinio darbuotojo kažkokią "špargalkę". Atidarome Pandoros skrynią", - kalbėjo Socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Valerijus Simulikas.

"Niekaip negaliu pritarti totalaus, niekaip nekontroliuojamam, neribojamam persekiojimui. Be teismo kišimosi į šį procesą nematau galimybės to patikėti eiliniam operatyviniam darbuotojui, kurie dažnai tampa užsakomaisiais darbuotojais tiek verslo,tiek politinių struktūrų", - pareiškė V.Simulikas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas S.Šedbaras gynė nuostatą, sakydamas, kad Operatyvinės veiklos įstatymas iš viso neapibrėžė fizinio sekimo kaip tokio, tad tokie veiksmai nebuvo teisiškai reglamentuoti, ir minėta nuostata - siekis juos sunorminti.

"Palyginkite Operatyvinės veiklos įstatymą - sekimas, apie kurį kalbate, vienas paprasčiausių būdų - apie jį dabartiniam įstatyme nėra nė vieno žodžio. Mes pabandėme sunorminti iki maksimumo. (...) Čia yra pridėta daugybė saugiklių, daugybė kontrolės mechanizmų, ko nebuvo anksčiau. Suteikiami ir instrumentai, ir atsakomybė, realiai prokuroro ir teismo, visų pirma prokuroro kontrolės. Šis įstatymas - didelis žingsnis į priekį, o jei kyla abejonių, visada galima tobulinti. Reikia žengti tą žingsnį ir nebegyventi su Operatyvinės veiklos įstatymu, kuris yra grynas vertalas dar iš rusų kalbos", - kalbėjo S.Šedbaras.

Įstatymas taip pat numato, kad neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, kriminalinės žvalgybos veiksmus leidžiama atlikti vadovaujantis prokuroro nutarimu. Tokiu atveju prokuroras per 24 valandas turėtų teisėjui pateikti teikimą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota nutartimi. Jeigu teisėjas nepatvirtintų minėtų veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo motyvuota nutartimi, veiksmai turėtų būti nutraukiami, o jų metu gauta informacija nedelsiant sunaikinama. Numatyta, kad konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo galėtų būti priimta bet kuriame apygardos teisme.

Sekimas galės būti sankcionuojamas ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Šis laikotarpis galės būti pratęstas, bet bendras laikotarpis negalės viršyti 12 mėnesių, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą. Tokiu atveju sankciją pratęsti turėtų apygardos teismo pirmininkas, generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros prokuroro teikimu.

Įstatymas draudžia kriminalinės žvalgybos subjektams provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Nustatyta, kad provokacija - spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti.

Kriminalinės žvalgybos metu nustačius, kad gauta informacija apie objektą nepasitvirtino, jos rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija - sunaikinama. Jeigu pabaigus tyrimą kriminalinės žvalgybos informacija nebuvo panaudota, surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą per 3 mėnesius turi būti sunaikinama.

Kaip pagrindinės kriminalinės žvalgybos institucijos nurodytos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų teises ir pareigas taip pat turės Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas, kai jų padaliniai atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimą.

Įsigaliojus Kriminalinės žvalgybos įstatymui, galios neteks Operatyvinės veiklos įstatymas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"