TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš "Alitos" privatizavimą užsimerkti sunku

2006 11 08 0:00
Ant buvusio premjero Algirdo Brazausko ir tuometinio ūkio ministro Petro Čėsnos krinta šešėlis dėl "Alitos" privatizavimo.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Kaltinimus nuo saviškių mėginantys nukreipti socialdemokratai kol kas nesulaukė stiprios koalicijos partnerių pagalbos

Seimas vakar pritarė "Alitos" privatizavimą tyrusios laikinosios parlamentinės komisijos pateiktoms išvadoms. Jose kaip "kenkėjai", palaiminę valstybei 36 mln. litų nuostolių padariusį sandorį, įvardijami aukšti pareigūnai - Socialdemokratų partijos lyderis ekspremjeras Algirdas Brazauskas ir buvęs ūkio ministras Petras Čėsna.

Nors ne itin gausiai į posėdį susirinkę Seimo socialdemokratai smarkiai piktinosi išvadomis, tik trys iš jų kategoriškai balsavo "prieš", dešimt šios frakcijos narių susilaikė. Į nemalonę patekusius koalicijos partnerius susilaikydami per balsavimą parėmė vienas kitas parlamentaras iš valdantiesiems priklausančių mažesnių frakcijų. Dauguma nematoma valdžios grandimi vadinamų konservatorių pagalbos rankos socialdemokratams neištiesė - balsavo "už".

Tiesa, vakarykštis balsavimo rezultatas - 60 "už", 3 "prieš", 16 susilaikė - nėra lemiamas. Seimo užkulisiuose neabejojama, kad socialdemokratai ieškos spaudimo priemonių svarstant minėtas išvadas ir galutinai dėl jų balsuojant.

Ginčijasi dėl nuostolio

Išvadas pristatęs laikinosios komisijos pirmininkas "darbietis" Jonas Pinskus teigė, kad į paskutinį posėdį susirinkę 6 iš 9 komisijos narių vienbalsiai sutiko, kad parduodant alkoholio gamyklą "Alita" buvo padaryta 36 mln. litų žala valstybei. Kaltė dėl to metama tuometinei Brazausko Vyriausybei ir Valstybės turto fondui (VTF), pašalinusiems iš konkurso didžiausią kainą - 92 mln. litų ir 15 mln. litų investicijų - pasiūliusį pirkėją italą Luigiterzo Boscą ir leidusiems gamyklą įsigyti mažiausią kainą - tik kiek mažiau nei 58 mln. litų - pasiūliusiai "Alitos" vadovų komandai. Išklausę Pinskaus pristatymą, socialdemokratai ėmė jį atakuoti pastabomis. Irena Šiaulienė ir Birutė Vėsaitė kėlė versijas, kad Bosca nė neketino sumokėti paties pakeltos kainos, nes prispirtas per tam tikrą laiką sumokėti visą žadėtą sumą neatvyko parafuoti sutarties. Vėsaitė taip pat pridūrė, kad dabar gerai dirbanti bendrovė, kuri šalies biudžetui jau sumokėjo 300 mln. litų mokesčių, - įrodymas, kad sandorio būta sėkmingo.

Neseniai socdemu tapęs Jonas Jagminas džiaugėsi, kad pelninga bendrovė liko lietuvių, o ne užsienio kapitalo rankose. Pinskus atšovė, kad komisija rėmėsi dokumentais, o ne versijomis. Komplimentus dėl įmonės pelningumo "darbietis" išvertė komisijos išvadų naudai. "Tai tik rodo, kad įmonė buvo išties labai vertinga. Nors mūsų išvadose pateikiamas vertinimas, kad tuo metu ji kainavo 190 mln. litų, ji kažkodėl buvo privatizuota tik už 58 mln. litų ir be investicijų", - sakė jis.

Pasigedo liudijimų

Tačiau labiausiai socialdemokratams kliuvo jų bendražygių pavardės komisijos išvadose. Vėsaitė piktinosi, kad liudyti komisijai nebuvo pakviesti Brazauskas ir Čėsna.

Pinskus į priekaištą reagavo juoku. Politikas pasiūlė atidžiau perskaityti išvadas, kuriose teigiama, kad Brazauskas buvo kviečiamas, bet nesiteikė atvykti. Dėl Čėsnos jis pažymėjo, kad komisijai nepasirodė svarbus jo liudijimas.

Seimo plenarinį posėdį stebėjęs Čėsna vėliau žurnalistams piktinosi nebuvęs įdomus komisijai. Politikas paaiškino, kad pagal procedūrą būtent ūkio ministrui buvo privalu greta premjero Brazausko padėti savo parašą po nutarimo tekstu, kuriam vienbalsiai pritarė Vyriausybė.

Čėsna atkreipė dėmesį į tai, kad jokių perspėjimų nepateikė nei Vyriausybės kanceliarijos teisės departamentas, nei Teisingumo ministerija. Tuo pačiu argumentu jis atrėmė ir pastabą, esą raštai įrodo, kad Generalinė prokuratūra buvo perspėjusi, jog sandoris pažeidžia įstatymus: "Kiek žinau, ministras pirmininkas Brazauskas buvo pateikęs papildomą pavedimą Valstybės turto fondui konsultuotis su teisininkais. Jie pasinaudojo savo ir nepriklausomų teisininkų paslaugomis, tačiau jokių pažeidimų neįžvelgė. Į pastabas buvo atsižvelgta, bet nutarta, kad nebus pažeidimo", - sakė jis.

Kreipėsi į prokurorus

Čėsna sakė nepritariąs "tendencingoms" komisijos išvadoms, tačiau laukiąs paskutinio žodžio iš teisinių institucijų, esą tik jos gali spręsti, ar būta nusižengimų ir kas kalti.

Teisėsaugos vertinimų norėtų ir parlamentarai. Vakar kai kuriems Seimo nariams suabejojus, ar realiai bus kas nors nubaustas, kaip turėtų vykti žalos atlyginimas, Pinskus sakė laukiąs prokurorų atsakymo. Paaiškėjo, kad komisijos nariai jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Seimui pateiktoje išvadoje taip pat suformuluoti siūlymai parlamento vardu prašyti Konstitucinio Teismo įvertinti žalingą sandorį palaiminusį Vyriausybės sprendimą. Taip pat siūloma reikalauti Generalinės prokuratūros iki gruodžio ištirti viešojo intereso gynimo galimybę, spręsti dėl valstybei žalą padariusiųjų atsakomybės.

Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas LŽ vakar sakė, kad reaguojama į grupės parlamentarų kreipimąsi, taip pat laukiama, ar išvadą patvirtins Seimas. "Kokių nors aiškių terminų pažadėti negaliu, nes medžiaga analizuojama, jos apimtis - didžiulė", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"