TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš augalą siaubūną - tuščiais šoviniais

2015 07 18 6:00
Žadama numatyti finansinę žemės naudotojų, kurių teritorijose plinta invaziniai augalai, atsakomybę. LŽ archyvo nuotrauka

Nors daugelis įsivaizduoja, kad su mirtį sėjančiais Sosnovskio barščiais Lietuvoje kovojama valstybės lygiu, jokios bendros šio invazinio augalo naikinimo strategijos nėra. Atsakomybė už Sosnovskio barščių, liaudyje vadinamų Stalino žole, plitimo stabdymą užkraunama žemės savininkams, o Europos Sąjungos (ES) tam skiriama parama neretai panaudojama kitoms reikmėms.

Vos prieš mėnesį Sosnovskio barščiai nusinešė 67-erių moters iš Lenkijos Siemionovičių vietovės gyvybę. Šį mėnesį Anglijos Boltono mieste nuo šio pavojingo invazinio augalo ypač smarkiai nukentėjo 13 metų berniukas.

Lietuvoje šįmet mirtinų tragedijų dar nebuvo, bet Sosnovskio barščių nudegintų pacientų mūsų šalies medikai sulaukia nuolat. Prieš kelerius metus Norvegijoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių toksikologų kongrese mūsų šalies atstovai pasakojo apie kolegą reanimatologą, itin stipriai nusideginusį, kai peiliu skynėsi taką per šių augalų tankmę.

Nors Sosnovskio barščiai dar 2001 metais Lietuvoje buvo įtraukti į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą, kovoti valstybės lygiu su jais taip ir nesiimama. „Valstybinės Sosnovskio barščių naikinimo programos nėra ir niekada nebuvo. Idėja diskutuojama ne vienus metus, bet pritrūksta lėšų - bendro sprendimo taip ir neatsiranda“, - LŽ sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Rimkevičiūtė.

Kaltina ministeriją

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad platesnio masto kovą su Sosnovskio barščių plitimu stabdo pati Aplinkos ministerija.

„Galiu drąsiai pasakyti ir įrodyti kiekvieną savo žodį: Aplinkos ministerija, nors viešai skelbė net kelis konkursus Sosnovskio barščiams naikinti, surašo tokias sąlygas, kad tik pinigai nebūtų skiriami. Bendrovės, kurios potencialiai galėtų tų projektų imtis, vien dėl keliamų sąlygų to nedaro. Tada Aplinkos ministerija perskirsto lėšas kitoms sritims, nes nei ji, nei Vyriausybė šios problemos tiesiog nenori spręsti“, - LŽ tvirtino politikas.

2013-aisiais Sosnovskio barščiams naikinti 30 Lietuvos teritorijų iš Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto buvo skirta apie 4,8 mln. litų (1,4 mln. eurų), paskelbti trys viešųjų pirkimų konkursai, tačiau norinčiųjų atlikti darbus taip ir neatsirado. Aplinkos ministerija, esą siekdama, kad nepanaudotų paramos pinigų netektų grąžinti Briuseliui, juos skyrė kitam tikslui - įrengė laisvėje gyvenantiems stumbrams aptvarus Telšių bei Varėnos miškų urėdijose ir perkėlė į juos žvėris.

„Aplinkos ministerijos skelbtuose viešuose konkursuose buvo numatyta naikinti Sosnovskio barščius didelėse teritorijose, kai kurios jų buvo nelengvai prieinamose vietose, galbūt tai išgąsdino darbų vykdytojus“, - teigė Aplinkos ministerijos specialistė M. Rimkevičiūtė.

Praėjusiais metais Sosnovskio barščiams naikinti buvo skirta vos 120 tūkst. litų (34,8 tūkst. eurų). Už šias lėšas Aplinkos ministerijos iniciatyva eksperimento tvarka Sosnovskio barščiai buvo išnaikinti 2,77 hektaro plote Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose Vilniuje. Šįmet Sosnovskio barščių gausos reguliavimo darbus numatyta pirkti iš 2014-2020 metų finansinės perspektyvos lėšų. Iki 2020 metų numatoma šią invazinę rūšį naikinti 15-oje Lietuvos regionų, tam bent kol kas planuojama naudoti tik ES paramą.

Pinigų teks palaukti

Aplinkos ministerijai vienai nesusitvarkant su Sosnovskio barščių naikinimo problema, šį pavasarį ją kompleksiškai spręsti pasiūlė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Gegužę buvo sudaryta darbo grupė, kurioje dirba ŽŪM, Aplinkos ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio rūmų specialistai. Ekspertai turi parengti Sosnovskio barščių naikinimo planą ir numatyti tam reikiamas priemones. Vienas svarstomų kovos su pavojingu augalu modelių - parama Sosnovskio barščius naikinantiems ūkininkams.

„Mano manymu, Sosnovskio barščiams naikinti numatomos lėšos turėtų būti pirmiausia paskirstomos ūkininkams - jie tikrai susitvarkytų. Aplinkos ministerija, galiu atvirai pasakyti, priemonių imasi, kai Sosnovskio barščiai jau būna užaugę ir žydi, sėja sėklas - kas drįs tada eiti į tas Stalino džiungles? Jei problema būtų sprendžiama laiku, ji būtų lengviau suvaldoma. Aš pats, išsinuomojęs Sosnovskio barščiais apaugusius laukus Prienų rajone, per dvejus metus juos išnaikinau. Ūkininkai, gavę lėšų, taip pat tai padarytų“, - įsitikinęs Seimo narys K. Starkevičius.

Kaip LŽ teigė žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės patarėja Jolanta Butkevičienė, pagal ŽŪM kuruojamas paramos priemones šiemet konkreti parama žemdirbiams kovai su Sosnovskio barščių plitimu nenumatyta.

„Kova su invazinėmis augalų rūšimis buvo daugiau Aplinkos ministerijos kuruojamos srities objektas. Ši institucija, mūsų žiniomis, jau yra taikiusi finansinės paramos priemones keliose šalies savivaldybėse. Mes veiksmų plane ketiname aptarti ir finansinės paramos galimybių paieškos klausimus“, - sakė ji.

Vietoj paramos - baudos

Praėjusiais metais Aplinkos ministerijos iniciatyva šalies savivaldybėms inventorizavus Sosnovskio barščių paplitimo plotus, oficialiai teigiama, kad šie kenkėjiški augalai užima apie 1070 hektarų teritoriją, tačiau mokslininkai kalba apie dešimt kartų didesnį paplitimo mastą. Tarkime, kaimynai latviai skaičiuoja, kad Sosnovskio barščiai jų šalyje užvaldė maždaug 10 tūkst. hektarų - panaši situacija greičiausiai yra ir Lietuvoje. Didžiausi inventorizuoti Sosnovskio barščių plotai yra Utenos (398 hektarai) ir Kauno (308 hektarai) rajonuose, mažiausiai jų aptikta Klaipėdos (8,66 hektaro) ir Telšių (12,19 hektaro) apskrityse.

Nors šiuos augalus viešose teritorijose turėtų tvarkyti ir pačios savivaldybės, kasmet iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo programos gaunančios lėšų įvairioms aplinkosauginėms priemonėms, tarp jų ir invaziniams augalams naikinti, Sosnovskio barščių problemą spręsti imasi tik nedaugelis - pastaraisiais metais lėšų tam skyrė vos septynios savivaldybės.

Aplinkos ministerija, dar praėjusiais metais pažadėjusi parengti planą, kaip kompleksiškai spręsti Sosnovskio barščių naikinimo problemą, pasuko ne rėmimo, bet baudų keliu - žada numatyti finansinę žemės naudotojų, kurių teritorijose plinta invaziniai augalai, atsakomybę.

„Už augalo naikinimą atsakingas privataus ar išnuomoto žemės sklypo savininkas ar naudotojas, valstybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje - žemės valdytojas. Iki šiol nuobaudos nenaikinantiesiems invazinių organizmų nuosavame sklype nebuvo taikomos, tačiau nuo šių metų pradžios įsigaliojus ES invazinių rūšių valdymo reglamentui planuojama nustatyti baudas už patvirtintų plitimo stabdymo ar naikinimo priemonių nevykdymą“, - LŽ nurodė M. Rimkevičiūtė.

Augalas – Stalino „kerštas“

Žaliasis maras, Stalino kerštas – taip salierų giminės Sosnovskio barštį, maždaug 1947 metais iš Kaukazo atvežtą į Lietuvą, vadina biologai. Floros tyrinėtojo Dmitrijaus Sosnovskio garbei pavadintas augalas buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje buvo išplatintas, kaip teigiama, Stalino iniciatyva - esą būtent jis įžvelgė, kad šis sparčiai augantis, lengvai prisitaikantis prie aplinkos sąlygų ir daug biomasės užauginantis augalas ypač tiks ūkinės paskirties gyvūnams šerti. Tik vėliau paaiškėjo, jog Sosnovskio barštis – nuodingas: šis augalas gali sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. naminių gyvulių mitybos raciono.

Tačiau tuo metu Sosnovskio barštis jau buvo plačiai išplitęs. Iki 2005-ųjų jis užkariavo beveik visą Lietuvą. Iki 5 metrų aukščio suvešančio augalo visos dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Jis jautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus. Sosnovskio barštis pavojingiausias saulėtą dieną, kadangi jo sultys sukelia nudegimus būtent sureagavusios su ultravioletiniais spinduliais, tačiau stipriai nudegti galima ir nešviečiant saulei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"