TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš Europos parlamentarų rinkimus: ką gi jie veikia?

2014 05 22 16:18
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Ką Europos Parlamente (EP) veikia tautos išrinkti atstovai? Ar jie atsiskaito už savo veiklą? Į šiuos klausimus stengtasi atsakyti specialistų ir politikų bendroje diskusijoje.

Diskusija surengta prieš artėjančius EP rinkimus gegužės 25 dieną.

Mėgaujasi padidėjusiomis galiomis

Kai kurios partijos Lietuvoje savotiškai supranta, ką turi veikti vietos parlamente, tad jos savotiškai supranta ir savo vaidmenį EP, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute trečiadienį vykusioje diskusijoje „Ką Europos Parlamente veikia politikai?“ sakė instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas. „Tad jos ir toliau siūlo didinti įvairias socialines išmokas ir panašiai. Tai yra nacionalinės politikos tąsa. Stebėjau, kaip Lietuva pirmininkaudama (Europos Sąjungos Tarybai – aut.) bendravo su EP, ir vienas pagrindinių įspūdžių – tai, kad EP pastaraisiais metais yra įgijęs daug daugiau galių. Žinoma, tose srityse, kur ES turi daugiau kompetencijų – kalbant apie prekybą, laisves, pinigų politiką, o ne pensijų klausimais. Kartais atrodo, kad tas jėgos demonstravimas tampa tokiu svarbiu parlamentarų elgesio bruožu, kad jau nebesvarbu, kokią poziciją konkrečiu klausimu parlamento nariai užima – jiems svarbu, kad būtų rodomas reikiamas dėmesys ir pagarba jų institucijai“, – sakė R. Vilpišauskas.

Ramūnas Vilpišauskas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jo teigimu, dėl šios priežasties vis garsiau pradedama kalbėti apie tai, kad EP galios jau yra per didelės lyginant su EP narių atskaitomybe rinkėjams. Yra nuomonė, kad reikėtų stiprinti nacionalinių parlamentų galias, nes dabar kaltė už nepopuliarus sprendimus dažnai priskiriama ES institucijoms, ypač tokiose šalyse, kaip Graikija, tačiau ryšio su rinkėjais – trūksta. „Palyginus su tuo, kas buvo prieš 20 metų, EP turi daug didesnes galias, bet jas vis labiau demonstruoja tarpinstitucinėse kovose su Taryba, valstybėmis narėmis, pirmininkaujančiomis šalimis, o ne dalykiniais klausimais“, – savo pastebėjimais dalijosi instituto direktorius.

R. Vilpišausko manymu, mažą EP rinkėjų lemia tai, kad paties parlamento veikla aktuali iš esmės tik tiems, kurie prekiauja, juda ES erdvėje, veikia bendroje rinkoje. Taip pat vyravusi nuomonė, kad stiprinant ES institucijų galias lems didesnį domėjimąsi jų veikla, suveikė beveik priešingai, mano R. Vilpišauskas.

A. Saudargas: dirbu, rinkėjams atsiskaitau

Organizacijos „VoteWatch Europe“ duomenimis, Lietuvos europarlamentarai – vieni vangiausių rengiant teisės aktų projektus ar balsuojant plenarinėse sesijose. Tačiau ar pagal tai galima vertinti tikrąjį jų darbo aktyvumą? Diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras Algirdas Saudargas su tuo kategoriškai nesutinka.

Visų pirma kadenciją baigiantis parlamentaras pažymėjo, kad EP yra partinė struktūra. Europos teisėkūra vyksta tarp EP tarybos ir valstybių narių, praeina per partinį filtrą. „Mane skyrė partija, tuomet pasitikėjo rinkėjai. Aš jiems ir atsiskaitau, – teigė A. Saudargas. – Kiekvieną mėnesį leidžiame apžvalginį žurnalėlį, reklamuojuosi, tiesa, mažai, bet visą informaciją galima rasti ir internete“.

Algirdas Saudargas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Į klausimą, ką veikia europarlamentarai, EP narys atsakė paprastai: dirba: „Dokumentui parengti reikia mažiausiai metų. Lietuvai specifiškai aktualių klausimų sprendžiama labai nedaug, gal vienas procentas. Taigi sakyti, kad parlamentaras važiuoja dirbti Lietuvai, ir nėra pagrindo“. A. Saudargas pripažino nė neklausąs EP narių atskirų pasisakymų, bet klausąs EK pranešimų, šešėlinių atstovų. „EP neturi jokios tiesioginės galios, bet stipriai formuoja nuomonę. Pavyzdžiui, dėl tos Estrelos direktyvos – ji jokios reikšmės iš tiesų neturi, bet reikšmę viešajai nuomonei turėjo didelę. Vėliau tokios direktyvos formuojamos į kokias nors konvencijas ir panašiai. Ką darau aš? Aš darau šešėlinius pranešimus. Lietuvai gauti pranešimą, kur būtum atsakingas, pagrindinis, yra labai sunku. Galiu imti keletą mažų ir daryti pranešimus vien dėl statistikos. Šešėlinių pranešimų į statistiką netraukia, bet realus darbas vyksta, visur dalyvauji, gali daryti įtaką, dalyvauti triloge ir pasiekti rezultato. Taigi pasiimu pataisą, kuri man rūpi, ir prižiūriu, kad gaučiau jai frakcijos paramą. Viskas vyksta politinių grupių susitikimuose“, – pasakojo A. Saudargas.

Pasak jo, viskas vyksta anglų kalba. Nors galima būtų labai pasistengti iš išreikalauti vertimo į lietuvių kalbą, tačiau tai, anot europarlamentaro, keistai atrodytų.

Nuo idėjos iki rezultato – mažiausiai ketveri metai

Europos Parlamento Informacijos biuro vadovė Daiva Jakaitė savo ruožtu papasakojo, kaip vyksta EP darbas, nes, jos pastebėjimu, labai nedaug žmonių turi apie tai gilesnį supratimą.

EP darbas susideda iš teisėkūros, ES biudžeto svarstymo ir Europos Komisijos skyrimo. Šias funkcijas parlamentas dalijasi su nacionalinių ministrų taryba. Daug sprendimų, dėl kurių gyventojai dažnai kritikuoja EP, ir priima ministrų taryba, akcentavo D. Jakaitė. Teisės aktų, direktyvų parengimas užtrunka ilgai: pirmiausiai paruošiama vadinamoji „Žalioji knyga“ – Europos Komisija (EK) surenka nuomones ir iniciatyvas, kad galbūt reikėtų naujo teisės akto tam tikru klausimu. Tuomet tą knygą nusiunčia kiekvienai valstybei narei, kad ji pareikštų nuomonę, ar tokio naujo reguliavimo reikėtų. Valstybės narės ministerija kartu su interesų grupėmis tui paruošti savo nuomonę, tada EK paruošia teisės akto projektą, jį atiduoda EP, o šis – ministrų tarybai, kuri jį svarsto nuo žemutinės grandies – nuo darbo grupių, ministerijų atstovų. Teisės akto projektą svarsto dvejus-trejus metus, galiausiai taryba susitaria, nubalsuoja. Tas teisės aktas įsigalioja po dar mažiausiai dvejų-trejų metų tam, kad valstybės narės pakeistų savo įstatymus. Parlamentarai negali giliai išmanyti visų sprendžiamų klausimų nuo aplinkosaugos, žemės ūkio iki maisto kokybės ar verslo sąlygų. Dėl to įsiklausoma, kokia yra vienos ar kitos politinės frakcijos nuomonė, EP taip pat dirba lobistai, surenkamas nuomonių spektras ir priimamas sprendimas, kaip bus balsuojama. „Parlamentarai gali viešai, girdint ir žiniasklaidai, gali pasakyti savo nuomonę. Bet tai tikrai neatspindi to sunkaus darbo komitetuose ir frakcijose, kai reikia dirbti su teisės aktų projektais, susitikinėti su lobistais, diskutuoti su kolegomis parlamento nariais, diskutuoti. Tad pasisakymų skaičius nėra visai objektyvu“, – europarlamentaro A. Saudargo išsakytą poziciją patvirtino EP darbuotoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"