TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš kibernetines atakas - naujas karys

2014 03 13 6:00
A.Anušauskas Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dažnėjant ir stiprėjant kibernetinėms atakoms prieš mūsų šalį, pagaliau susigriebta specialiu įstatymu sureguliuoti Lietuvoje teisiškai kol kas niekaip nereglamentuotą kibernetinio saugumo sritį. Tam norima įsteigti ir naują instituciją.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame Kibernetinio saugumo įstatymo projekte numatyta visa kibernetinio saugumo užtikrinimo sistema, įvardijamos už tai atsakingos institucijos, apibrėžiamos kibernetinės erdvės dalyvių teisės ir pareigos. Viliamasi, kad tai sumažins kibernetinių nusikaltimų ir sudarys galimybę užkirsti jiems kelią.

Paskirstyta atsakomybė

Pagal projektą Vyriausybei būtų patikėta nustatyti kibernetinio saugumo politikos strateginius tikslus ir jiems pasiekti būtinas priemones.

Krašto apsaugos ministerijai (KAM) norima pavesti formuoti kibernetinio saugumo politiką ir koordinuoti jos įgyvendinimą. Ji turėtų organizuoti naujos institucijos - Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) - veiklą. Numatoma, kad VRM steigtų ir valdytų viešųjų elektroninių ryšių srauto mainų sistemą.

Ryšių reguliavimo tarnyba rengtų ir tvirtintų informacijos apie kibernetinius incidentus bei taikytas jų valdymo priemones tvarką ir sąlygas, atliktų interneto prieigos tinklų infrastruktūros saugumo ir patikimumo tyrimus. Kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę analizuojanti ir pasiūlymus Vyriausybei dėl jos gerinimo teikianti Kibernetinio saugumo taryba siūlytų šios srities prioritetus, plėtros kryptis, siektinus rezultatus, jų įgyvendinimo būdus. Taip pat ji rengtų siūlymus dėl platesnio viešojo sektoriaus, verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybių kibernetinio saugumo užtikrinimo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įgyvendintų kibernetinio saugumo politiką asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje.

Platūs įgaliojimai

NKSC turėtų užsiimti valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos kibernetinių incidentų valdymu, vykdyti atitikties saugumo reikalavimams stebėseną, teikti konsultacijas ir rekomendacijas. Centras rengtų nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitas, gynybos planus, valdytų kibernetinio saugumo informacinį tinklą, informacijos sklaidą kibernetinio saugumo klausimais.

Esant kibernetiniam incidentui NKSC galėtų duoti privalomus su saugumo užtikrinimu susijusius nurodymus viešojo administravimo subjektams, taikyti aktyvios gynybos priemones. Centras taip pat turėtų teisę nurodyti viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams laikinai, bet ne ilgiau nei 48 valandoms, apriboti tokių paslaugų teikimą jų gavėjams. NKSC būtų suteikta teisė gauti ir tvarkyti asmens duomenis, susijusius su kibernetinio saugumo užtikrinimu. Kiek kainuotų įsteigti ir išlaikyti tokį centrą, nenurodoma.

Gynybos sistema - privaloma

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas pažymėjo, kad parlamentas jau palyginti seniai pavedė Vyriausybei parengti tokio įstatymo projektą. VRM esą jį „gimdė sunkiai“. „Manau, jog įstatymas yra reikalingas, nes jame nemažai nustatytų tam tikrų reikalavimų viešojo sektoriaus įmonėms, įstaigoms, kad būtų vienodi saugumo standartai. Dabar kiekvienas kuria savo sistemą, dėl to yra sudėtingiau ir finansuoti, ir kontroliuoti“, - sakė jis.

A.Paulausko teigimu, jau seniai kalbėta ir apie tai, kad atsakomybė už kibernetinį saugumą turėtų būti sutelkta vienoje vietoje. Kibernetinis saugumas, anot parlamentaro, yra vienas aktualiausių klausimų. Kibernetinės atakos lydi agresiją, karo veiksmus, yra glaudžiai susijusios su informaciniais karais. „Nuo jų gintis ir turėti gerą gynybos sistemą kiekvienai valstybei yra tiesiog privalu. Apie tai kalbama įvairiuose NATO forumuose. Net svarstoma, kad taip pat turėtų būti užtikrinama kolektyvinė gynyba nuo kibernetinių atakų“, - pabrėžė Seimo NSGK vadovas.

Jo nuomone, Lietuvoje tik prieš kokius pusantrų metų, kai buvo užpultos žiniasklaidos priemonės, kritiniai infrastruktūros objektai, suvokta, kokių rimtų grėsmių kyla kibernetinėje erdvėje.

Labai pavojingi išpuoliai

Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad tam tikra prasme kibernetinio saugumo srityje galime jaustis saugūs. „Tačiau jeigu prasidėtų rimtesni dalykai, kaip parodė įvykiai Ukrainoje, Lietuvos ir Estijos patyrimas, atsispirti reikėtų gerokai daugiau pajėgumo“, - aiškino jis.

A.Anušauskas mano, kad iki šiol mūsų šalyje kibernetiniam saugumui neskirta pakankamai dėmesio. Nors kalbų apie tai buvo nemažai, prieš trejus metus paskirta už tai atsakinga institucija, Vyriausybė patvirtino šiai sričiai skirtą ilgalaikę programą, būtinos priemonės įgyvendinamos per lėtai. „Iš to, kaip vystosi šiuolaikinės technologijos, bendra tarptautinė aplinka, matyti, kad tam reikia skirti daugiau dėmesio čia ir dabar, nedelsiant. Elektroniniai valdžios vartai, pačios įvairiausios prieigos prie duomenų bazių - viskas dabar daroma elektroniniu būdu. Jeigu, neduok Dieve, kas nors atsitiktų, tai labai apsunkintų teisėsaugos, valstybinių institucijų darbą“, - aiškino parlamentaras.

A.Anušauskas teigiamai vertino ir siūlymą kurti NKSC.

Atakų daugėja

Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktoriaus Ryčio Rainio teigimu, kibernetinių incidentų mūsų šalyje kasmet vis daugėja. Pernai jų būta per 25 tūkst. - 18 proc. daugiau nei 2012 metais. Dažniausiai tokiomis atakomis siekiama užvaldyti vartotojų kompiuterius ir informacines sistemas. Dažnai virusu užkrėsti ar nuotoliniu būdu valdomi kompiuteriai yra sujungiami į tinklus ir organizuojamas piktybinių atakų srautas į tam tikrus taikinius. Didesnio destrukcinio poveikio atakomis daroma žala informacinėms sistemoms, net išjungiami tam tikri servisai, kaip buvo išpuolio prieš portalą „Delfi“ atveju.

R.Rainys pažymėjo, kad Kibernetinio saugumo įstatymas yra būtinas siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, vartotojų apsaugą. Tiesa, jo nuomone, užuot steigus NKSC, galbūt prasmingiau galvoti apie didesnį dabar veikiančių institucijų stiprinimą.

Ryšių ir informacinių sistemų tarnybos prie KAM direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Černiauskas pabrėžė, kad kibernetinio saugumo srityje neišsiskiriame iš kitų valstybių. Pagal užkrėstų kompiuterių, incidentų skaičių Lietuva yra vidutiniokė. Anot jo, vienas trūkumų - kad iki šiol nėra institucijos, kontroliuojančios, kaip vykdomos kibernetinio saugumo priemonės. Esą pasaulinė praktika rodo, kad, nesvarbu - didelė ar maža valstybė, ji privalo turėti reagavimo į kibernetinius incidentus padalinį, vykdantį analizę, stebėseną, padedantį institucijoms geriau pasirengti, tikslingiau naudoti lėšas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"