TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš LEZ užsimota įstatymo pataisų vėzdu

2013 09 23 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime siekiama koreguoti Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įstatymą – numatyti, kad mokesčių lengvatų galėtų tikėtis tik tos įmonės, kurios didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja.

Dabartiniame LEZ įstatyme politikai įžvelgė spragų. Esą dėl jų įmonės gali išvengti mokesčių valstybei ir palankesnėmis sąlygomis konkuruoti su kitais gamintojais vietos rinkoje. Specialistai, kurie stengiasi pritraukti kuo daugiau investicijų, baiminasi, kad siūlomos pataisos, jeigu joms bus pritarta, atbaidys potencialius investuotojus.

Siūlo vienodinti sąlygas

Lietuvoje veikia dvi LEZ - Klaipėdoje ir Kaune. Šiuo metu galiojantis įstatymas visoms LEZ teritorijoje įsikūrusioms įmonėms, neatsižvelgiant į jų importo ir eksporto mastą, leidžia taikyti lengvatas. Tokios bendrovės šešerius metus atleidžiamos nuo pelno mokesčio, paskui dar 10 metų šis mokestis joms mažinamas perpus. Pelno mokesčiu neapmokestinami ir dividendai, o nekilnojamasis turtas - nekilnojamojo turto mokesčiu. Esą dėl to kitur veikiančių įmonių produkcija tampa nekonkurencinga, nes yra 30 proc. brangesnė nei pagaminta LEZ.

Dabar siūloma netaikyti LEZ bendrovėms mokesčių lengvatų tais metais, kuriais jos daugiau kaip 20 proc. savo produkcijos parduoda Lietuvos rinkoje. Pataisų autoriai įsitikinę, kad taip būtų sudaromos vienodos sąlygos visoms įmonėms konkurencingomis kainomis parduoti gaminius ir plėtoti verslą, skatinamas produkcijos eksportas į užsienio šalis. Be to, į valstybės biudžetą būtų surenkama daugiau lėšų.

Įžvelgia nelygybę

Pataisas įregistravęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis LŽ aiškino, kad parengė jas atsižvelgdamas į šių dienų realijas, kai vos 100 metrų atstumu viena nuo kitos esančioms panašios veiklos įmonėms taikomi skirtingi kriterijai, nes viena jų veikia LEZ, kita – ne.

Kaip pavyzdį parlamentaras nurodė dvi Gargžduose dirbančias medienos apdirbimo įmones. Viena jų įsikūrusi Klaipėdos LEZ zonoje ir gauna mokesčių lengvatų, kita, esanti kaimynystėje, jokių lengvatų neturi. Abi įmonės savo produkciją parduoda Lietuvoje, tačiau jų veiklos sąlygos, R.Žemaitaičio nuomone, yra labai skirtingos.

„Valstybės lėšomis tiesiame kelius, įrengiame visą reikalingą infrastruktūrą, atleidžiame nuo mokesčių, o pagaminta produkcija prekiaujama čia pat, Lietuvoje. Kainų dempingas – jau ne tas žodis situacijai apibūdinti. Įstatymais neturi būti kuriamos išskirtinės sąlygos vienoms bendrovėms dirbti vietos rinkoje itin pelningai, kitas pasmerkiant išnykti“, - kalbėjo R.Žemaitaitis.

Ragina neskubėti

UAB Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės generalinis direktorius Eimantas Kiudulas LŽ teigė abejojantis, ar iš siūlomų pataisų būtų daug naudos, nes LEZ kuriasi daugiausia eksportuojančios įmonės. Taigi reikalavimas Lietuvoje parduoti ne daugiau kaip 20 proc. produkcijos taptų tik dar vienu biurokratiniu barjeru.

„LEZ veiklą reglamentuojantys įstatymai iki šiol buvo gana lankstūs, net lankstesni negu kaimynų lenkų, nors ten tokios zonos pradėtos kurti anksčiau. Be to, mūsų LEZ veikiančių įmonių eksportas sudaro net truputį daugiau kaip 90 proc. viso pardavimo. Tad pataisos esminės įtakos neturėtų“, - įsitikinęs E.Kiudulas.

Klaipėdos LEZ šiuo metu dirba 16 įmonių, dar devynios kuriasi.

Abejonių dėl pataisų neslėpė ir viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė. Ji LŽ aiškino, kad LEZ orientuotos ne tik į eksporto skatinimą. Šiose teritorijose įsikuriančios įmonės atlieka svarbų vaidmenį tiekimo grandinėje - dalis jų tiekia savo produkciją šalies viduje veikiančioms kitoms bendrovėms. LEZ taip pat skatina kurti klasterius, padedančius Lietuvos įmonėms susiburti ir lengviau eksportuoti savo gaminius į užsienį.

„Siūlomas įstatymo pakeitimas turėtų būti išnagrinėtas išsamiau, kad nesumažėtų galimybė skatinti naujas gamybos įmones, kurios galbūt eksportuoja 50-70 proc. savo produkcijos arba atlieka itin svarbų vaidmenį tiekimo grandinėje, įsikurti regionuose“, - pabrėžė M.Dargužaitė.

Ūkio ministerijos vadovai ir specialistai, anot Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėjos Aušros Ramoškaitės, kol kas nėra susipažinę su parlamentaro siūlomomis pataisomis, todėl nieko nenori komentuoti.

Teiks daugiau pakeitimų

R.Žemaitaitis įsitikinęs, kad Lietuvoje reikėtų taikyti panašų modelį ir mechanizmą kaip Vokietijoje - LEZ veikiančios įmonės gali gauti mokesčių lengvatų tik eksportuojamoms prekėms. Be to, parlamentaro nuomone, ir bendrovių investicijos į LEZ, tikintis mokesčių lengvatų, turėtų būti keliskart didesnės nei dabar nustatytas 1 mln. eurų (3,45 mln. litų). Juk už tokią sumą net pastatą vargu ar pastatysi. Abejonių jam kelia ir darbo vietų skaičiaus (ne mažiau kaip 10) reikalavimas. Esą toks mažas skaičius yra neadekvatus, kad įmonė būtų atleista nuo didžiulių mokesčių valstybei.

„Manau, galbūt vertėtų apskritai panaikinti LEZ, nes tai galimybė politikams proteguoti savo remiamas bendroves ir daryti įtaką verslui, o ne verslo skatinimas Lietuvoje. Todėl minėtos pataisos - tik dalis rengiamų pakeitimų. Jų turėtų būti ir daugiau“, - sakė parlamentaras.

R.Žemaitaitis neslėpė, jog rengti pataisas paskatino ir šiemet Valstybės kontrolės atliktas Klaipėdos LEZ auditas. Per jį atskleista daug įvairių pažeidimų, taip pat nustatyta, kad valstybės turtas naudojamas netinkamai ir neracionaliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"