TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš medžius - pjūklais ir nuodais

2012 11 14 7:40
Romo Jurgaičio nuotraukos/Vilniaus Vytenio gatvėje medkirčiai nuvertė ne tik papuvusį medį, bet ir nemažai sveikų.

Žalią miestų rūbą turėtų ginti neseniai priimtas Želdynų įstatymas, aplinkos ministro įsakymais patvirtintos taisyklės,  Aplinkos ministerijos ir savivaldybių valdininkai. Tačiau realiai medžių ir kitų želdinių miestuose sparčiai mažėja, ypač centrinėse jų dalyse.

Spalio pavakarę grįždamas namo vilnietis meno kritikas Vaidas Jauniškis nustėro: daugiabučio namo Vytenio gatvės kieme augę stori medžiai gulėjo suversti ant šono, jų vietoje švietė didžiuliai kelmai.

"Mums, namo gyventojams, patiko ne tik medžių žaluma, bet ir pavėsis - per vasaros kaitrą kieme būdavo vėsiau negu gatvėje", - sako V.Jauniškis. Apie medžių kirtimą nebuvo informuoti nei jis, nei kaimynai. V.Jauniškis parašė elektroninį laišką Vilniaus savivaldybei. "Kodėl gyventojai neinformuoti iš anksto? Jei medžiai kam nors temdė langus, kodėl buvo negalima jų apgenėti? Kas dabar kompensuos pakitusią namo gyventojų butų rinkos vertę, ką jau kalbėti apie pasikeitusį klimatą ir vaizdą?" - savivaldybės valdininkų klausė V.Jauniškis.

"Medžių tvarkymo darbai buvo atlikti gavus kolektyvinį namo gyventojų prašymą. O kas būtų prisiėmęs atsakomybę, jei medžiai būtų padarę žalos turtui ar sveikatai? Jūs?" - tokį griežtą atsakymą menininkas gavo iš savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyriausiojo specialisto Mariaus Pabriežos.

Tuomet V.Jauniškis pasiteiravo, kas prašė kirsti medžius, jei name niekas apie tai nežino, kiek parašų pakanka tokiam norui patenkinti, kodėl neinformuoti daugiabučio žmonės ir kodėl medžiai buvo nupjauti, negi nepakako vien genėjimo? "Ar jūs neturite informuoti gyventojų, kaip yra numatyta Želdynų įstatyme?" - priminė savivaldybės klerkams vilnietis.

Supratęs, kad oponentas išmano įstatymus, M.Pabrieža toną sušvelnino ir parašė išsamiau. Esą jeigu medis avarinis ir išpuvęs, jį leidžiama šalinti neatsižvelgiant į tai, kiek žmonių pasirašė prašymą. "Gali būti, kad gyventojai prašo medį genėti, o apžiūrėjus nustatoma, jog reikia šalinti. Tuomet niekas nelaksto ir neklausinėja, ar kas sutinka jį pjauti. Daugumos namo gyventojų parašai reikalingi tik tada, kai pageidaujama šalinti sveiką medį, kurį vieni nori pjauti, nes jis prie pat lango arba pavojingai pasviręs, o kiti tam prieštarauja. Niekada nebūna vienos nuomonės. Kai kuriems net visiškai išpuvę medžiai atrodo sveiki, esą nereikia jų liesti", - guodėsi M.Pabrieža.

"Nesiginčysiu - kai kurie medžiai tikriausiai buvo papuvę. Tačiau kodėl nurėžė ir sveikus medžius?" - LŽ stebėjosi V.Jauniškis.

LŽ archyvo nuotrauka/V.Jauniškis stebėjosi, kodėl buvo nurėžti ir sveiki medžiai.

Nupjovė ir sveikus

Nupjautų medžių nuotraukas nusiuntėme Kairėnų botanikos sodo dendrologei Gintarėlei Jurkevičienei. "Vienas nupjautas medis - maždaug 70 metų tuopa. Tikrai rizikinga, lūžimas nenuspėjamas. Be žievės ir kito medžio kamienas. Tačiau kam reikėjo pjauti sveikus klevą ir beržą? Klevai labai gražūs mūsų medžiai, sakyčiau, linksmi, o ir beržas galėjo augti, jei šakos nebraižė langų. Tai romantiškas medis, - komentavo dendrologė. - Kai medžiui skauda, jis taip pat, kaip ir žmogus, verkia, šaukia, tik mes negirdime jo balso. Todėl prieš imant į rankas pjūklą ar kirvį reikėtų pagalvoti, ar to reikia, kaip norima formuoti augalą." Pasak G.Jurkevičienės, sprendimus - kirsti ar genėti - turi lemti ne ambicijos, o reali padėtis. "Man patinka Vilniuje, Rūdninkų gatvėje, esantis želdynas su šermukšniais, Vokiečių gatvės centrinė dalis su pėsčiųjų taku ir šiuolaikiniais spalvingais sodų augalais, Ateities gatvės želdynai, Lazdynų, Šeškinės ir Fabijoniškių gatvių medžiai. O Kalvarijų, Pylimo, Antakalnio ir kai kurių kitų gatvių, kur eismas intensyviausias, apželdinimą reikia atnaujinti", - siūlė G.Jurkevičienė.

Jei diskutuoji, esi priešas

Gamtos mokslų daktaras, dendrologas Evaldas Navys prisiminė, kad anksčiau Vilniaus savivaldybė jį kviesdavo patarti, kuriuos medžius ir kaip prižiūrėti. "Sostinės želdiniais labiausiai buvo rūpinamasi, kai Vilniui vadovavo Rolandas Paksas. Į sostinės mero kėdę atsisėdus Viliui Navickui ir dabar - Artūrui Zuokui, miesto medžiai tapo mažai kam įdomūs. Buvo patrumpintos Sereikiškių parko medžių viršūnės, nes užstojo miesto vaizdą pro mero A.Zuoko buto Užupyje langus, o vėliau ir visas Sereikiškių parkas taip suniokotas, kad net negaliu apie tai kalbėti", - piktinosi E.Navys.

Jis atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje medžiai geriau prižiūrimi negu Vilniuje ir Kaune. "Vilniaus Gedimino prospekte net ne tos veislės liepas pasodino. Siūliau sodinti išlakesnes - neklausė. Dabartinės liepaitės yra pernelyg kuplios, gatvėse jos netinka", - aiškino E.Navys.

Lietuvos želdynų įstatymo 16 straipsnyje nurodoma, kad savivaldybės, kurioms pavesta prižiūrėti želdynus, "informuoja visuomenę, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai ar keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ar žemės sklypo naudojimo būdas". O ginčytinais atvejais turi būti atliekama želdinių būklės ekspertizė. Šiame įstatyme fiziniai ir juridiniai asmenys net įpareigojami "neleisti neteisėtų veiksmų arba neveikimo, jeigu dėl to želdynai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos".

G.Runovičiaus teigimu, medžiai atsodinami, bet nebūtinai toje pačioje vietoje.

Medį užstojo kūnu

Tikrovėje, pasak humanitarinių mokslų daktaro vilniečio Dainiaus Razausko, yra kitaip. "Užkliudėte mano kraujuojančią žaizdą. Papasakosiu apie vieną skaudžiausių savo gyvenimo dienų. Vieną rytą pabudau nuo motorinio pjūklo "Družba" (Koks ironiškas pavadinimas!) kaukimo. Šokau prie lango, žiūriu - už jo stovėjusi liepa jau nupjauta, o darbininkai džirina kitus medžius. Išbėgau į kiemą, atsistojau prie medžio ir sakau: "Jeigu pjausite - tik per mane." Medkirčiams vadovavusi darbų vykdytoja iškvietė policiją, o aš paskambinau į savivaldybę. Policininkai atvažiavo ir nežino, ką daryti, nes vienas iš savivaldybės atstovų taikiai kalbėjosi su manimi ir net gyrė už principingumą, sakė - gerai, kad yra tokių žmonių. Kai policininkai ir savivaldybės atstovai išvyko, toji darbus prižiūrinti boba man išdrožė: "Nebūtumėt trukdę, anava tą sveiką medį būtume palikę, o dabar ir jį nupjausim." Vis dėlto tąsyk nepjovė ir išvažiavo, maniau, nebedrįs to daryti. Kur tau - po savaitės grįždamas iš darbo neberadau ir to medžio", - pasakojo D.Razauskas.

Vilnietis įsitikinęs, kad dabar želdiniai prižiūrimi blogiau, kertami intensyviau, o su jų gynėjais skaitomasi net mažiau negu sovietmečiu. "Aiškinama, neva yra blogų veislių medžių, pavyzdžiui, tuopų ar uosialapių klevų. Esą tokiems augti nevalia. Į tai atsakau: "Žmogau, gal ir tu esi bevertis, gal ir tave reikia pjauti?" Kalbama, kad

tuopos ir kiti medžiai yra sovietiniai. O juk tuopos buvo sodinamos dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, viena tokia galinga stovi netoli Arkikatedros. Tereikia šiuos medžius atidžiau prižiūrėti", - ragino D.Razauskas. Jis prisiminė, kaip prie namo Antakalnio gatvėje stūksojo keturių medžių būrelis. "Vieno jų šaka buvo horizontaliai per porą metrų įsikišusi į automobilių aikštelę. Gal 20 metų tai niekam nerūpėjo, kol šaka nukrito ant mašinos. Tada atlėkė medkirčiai ir nurėžė ne tik tą medį, bet ir visą jų būrelį", - sakė mokslininkas. Ir nusistebėjo, negi sunku seniūnijoms prie daugiabučių namų durų pakabinti kvietimus žmonėms pasitarti dėl numatomų kirsti medžių? "Tačiau valdininkai težino vieną, buldozerio, principą. Tad ir mums reikėtų žaisti pagal jų taisykles, nes tai vienintelė išeitis. Žmonės turėtų pasipriešinti ir pareikalauti konkrečių dalykų, pavyzdžiui, pašalinti iš pareigų kaltą valdininką", - svarstė D.Razauskas.

Pasak G.Jurkevičienės, sprendimus - kirsti ar genėti - turi lemti ne ambicijos, o reali padėtis.

Nuodija medžius

Santariškių parką prižiūrintis patyręs miškininkas Antanas Stackevičius pažymėjo, kad medžių likimą neretai nulemia ne tik abejingi valdininkai, bet ir želdinių nemėgstantys žmonės. Esą jie užstoja šviesą ir pan.  

Antai prie pat geografės Nijolės Balčiūnienės, kuri garsėja kaip gidė po sostinės priemiesčių gamtą, langų auga didžiulis alyvų krūmas, už jo - eilė gudobelių. Pagal naujas taisykles krūmai turi būti mažiausiai pustrečio metro nuo sienos su langais. Tačiau šią alyvą, be abejo, žmonės sodino dar tada, kai taisyklių nebuvo. "Neleisiu kirsti alyvos", - džiaugėsi ja N.Balčiūnienė. Bet moteris jau pastebėjo, kad krūmą kažkas nuodija.

Kitas pavyzdys - prie vieno Grigiškių namo stūkso išlakus ąžuolas. Vieni gyventojai jį mėgsta, o kitiems tas medis nepatinka, nes dalis jo lapų rudenį krenta į greta esantį sklypą. Jau buvo siūlymų ąžuolą nupjauti. "Bijome, kad nenunuodytų to medžio", - nuogąstavo žmonės. Jie sužinojo, jog yra aplinkos ministro įsakymas, leidžiantis storesnius negu 50 cm skersmens ąžuolus privačiuose sklypuose paskelbti saugotinais. Tik ar tai išgelbės medį?

Ir Vilniuje auga daug senų, pokariu sodintų medžių, kurie serga grybinėmis ar kitokiomis ligomis. Jiems kenkia ir žiemą gatvėse barstoma druska. Tai vienur, tai kitur tie medžiai griūva, ypač per audras, kurios pastaraisiais metais tapo gana dažnos. "Esame tarp kūjo ir priekalo, nes vieni žmonės piktinasi, kai medžiai užvirsta namus, automobilius, net kreipiasi į teismus, o kiti besąlygiškai juos gina", - LŽ guodėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vedėjas Gintautas Runovičius. Paklaustas, ar medžių kirtimai derinami su miestiečiais, valdininkas patikino, jog "tai nėra taip lengva, kaip gali atrodyti".

Ar savivaldybė atsodina iškirstus senus medžius naujais? "Taip, bet nebūtinai toje pačioje vietoje, nes trukdo trasos", - LŽ paaiškino G.Runovičius.

D.Razauskas: "Medis yra bevertis? Žmogau, gal ir tu esi bevertis, gal ir tave reikia pjauti?"

Užvaldė miestų žemes

Lietuvos žaliųjų judėjimo (LŽJ), neretai rengiančio protesto akcijas prieš želdinių naikinimą, pirmininkas Rimantas Braziulis mato ir kitokią problemą. "Atkūrus nepriklausomybę miestuose buvo leista susigrąžinti ar privatizuoti žemes. Dabar beveik visas Kaunas ir dauguma Vilniaus bei kitų didesnių miestų teritorijų privatizuotos. Savininkai pardavė tuos sklypus verslininkams, o šie kartais papirkdami ar politiškai paspausdami savivaldybių valdininkus stato namus, todėl želdiniai rėžiami masiškai", - kirto R.Braziulis. Jo žodžiais, tai masinis visuomenės apvogimas. "Kas iš to, kad galbūt medžiai atsodinami kitose vietose. Mamai su kūdikiu jų reikia prie savo namų, o ne Nemenčinėje ar Kleboniškyje", - sakė R.Braziulis.

Anot LŽJ pirmininko, savivaldybių valdininkai patys ir privatizavo ar padėjo privatizuoti miestų žemes. "Ir dabar, kai ateina koks vargeta gamtos mylėtojas ir prašo nepjauti medžio, jiems toks žmogus atrodo juokingas. Miesto žemių su želdynais užvaldymas - didžiulė diversija.  Dabar jau nieko nebepadarysi, nebent valstybė nacionalizuotų tuos sklypus", - svarstė LŽJ vadovas.

Šią jo išvadą tarsi patvirtina pastarųjų metų skandalai dėl šimtų medžių, iškirstų Šilutės rajono Minijos kaime, Jurbarke, Smalininkuose, Alytuje ir daug kur kitur. Žalias mūsų miestų ir miestelių rūbas sparčiai plyšta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"