TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš pasaulį nosies nepasipudravome

2010 03 10 0:00
Kelionių į užsienį metu A.Kubilius Lietuvą pristato kaip gerą vietą investuoti į šiuolaikines technologijas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Ligšioliniai valdžios bandymai užsienio investuotojams ir keliautojams atskleisti Lietuvos žavesį buvo nesėkmingi. Taupydama pinigus Vyriausybė į vieningą mūsų krašto įvaizdžio kūrimą nusprendė kol kas neinvestuoti.

Estija - Europos informacinių technologijų novatorė ir turistams svetinga šalis. Latvija - į gera besikeičianti, dainuojanti valstybė. Lenkija - recesijos nepaliesta ir neemigravusiais santechnikais bei medicinos seselėmis turistus viliojanti valstybė. O štai Lietuva, nors jos įvaizdžiui buvo skirta dešimtys milijonų, kol kas rymo prie suskilusios geldos. Atskiros suinteresuotos institucijos pasauliui Lietuvą populiarina stichiškai.

Nepigūs planai.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos įvaizdžio formavimui išleista 63 mln. litų. Pirmasis rimtesnis bandymas kurti vieningą krašto įvaizdį pradėtas 2005 metais. Tuomet Vyriausybė paskelbė viešą konkursą Lietuvos įvaizdžio strategijai sukurti. Konkurso nugalėtoju paskelbtas projektą "Vivat, Lietuva!" parengęs tarptautinis konsorciumas, jam sumokėta 800 tūkst. litų. Tačiau strategija taip ir nebuvo patvirtinta, nes neįtiko Vyriausybei.

Prieš porą metų pristatytas projektas "Lietuva - drąsi šalis". Jame numatyta pabrėžti lietuvių ryžtingumą, iniciatyvumą, veržlumą, veiklumą, inovacijų kūrimą ir diegimą. Tarp siūlymų, padidinsiančių mūsų krašto žinomumą, buvo užsieniečių dėmesį patraukiančio ekstravagantiško pastato statybos, Holivudo filmas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas ir mūsų šalies angliško vardo keitimas. Esą dabartinis "Lithuania" yra per ilgas ir sunkiai ištariamas. Šios koncepcijos kūrėjams Vyriausybė paklojo 600 tūkst. litų.

Mąsli ir romantiška

Nemažai privargta ir ieškant prekės ženklo. Prieš trejus metus skelbtas konkursas logotipui sukurti baigėsi skandalu. Paaiškėjus, kad nugalėtojų kūrinys galėjo būti plagiatas, konkursas buvo anuliuotas ir paskelbtas naujas. Jį laimėjo simbolis, kuriame Lietuvos formos daugiakampyje išsibarsčiusios raidės sudaro žodį "Lithuania". Pirmajam konkursui buvo skirta 1,14 mln. litų, antrajam - 212 tūkst. litų.

Dar vienas bandymas formuoti Lietuvos įvaizdį įgyvendintas Lietuvos ekonominės plėtros agentūroje (dabar - viešoji įstaiga "Investuok Lietuvoje"). Mūsų krašto ekonomikos pranašumams pristatyti ši įstaiga pasamdė ženklodaros specialistą Wally Olinsą ir įmonę "Saffron Brand Consultants".

Parengtoje Lietuvos ekonominio įvaizdžio strategijoje mūsų valstybei siūloma prisistatyti Šiaurės rytų Europos kraštu ir kurti mąslios ir patikimos, gyvybingos ir romantiškos šalies reputaciją. Mokesčių mokėtojams šis projektas atsiėjo beveik pusę milijono litų. Dar daugiau nei 60 mln. litų informacijos apie Lietuvą sklaidai išleido įvairios valstybės institucijos.

A.Kubiliaus pristatymas

Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo Virgio Valentinavičiaus nuomone, valstybės įvaizdis turi būti formuojamas nusistačius ilgalaikius strateginius tikslus. Esą pirmiausia reikėtų susitarti, kokią Lietuvą norime matyti po 20 metų ir nusistatyti priemones tam pasiekti. "Todėl premjeras inicijuos atitinkamą diskusiją - vizija "Lietuva 2030". Mūsų krašto įvaizdis turėtų atitikti šią viziją", - aiškino V.Valentinavičius.

Kol tokios vizijos nėra, kelionių į užsienį metu A.Kubilius Lietuvą pristato kaip gerą vietą investuoti į šiuolaikines technologijas, pirmiausia IT, biotechnologijų ir lazerių sritis. V.Valentinavičiaus teigimu, premjeras kalba ir apie Lietuvos kaip dinamiškos, sugebančios reaguoti į naujus iššūkius, turinčios gerą komunikacijų ir interneto infrastruktūrą bei išsilavinusių darbuotojų šalies įvaizdį.

Viešosios įstaigos "Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius Mantas Nocius LŽ aiškino, kad W.Olinso parengta strategija naudojosi ir Jungtinėse Amerikos Valstijose neseniai viešėjęs A.Kubilius.

Svarbiausia - veikti

Viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus aiškino, kad valstybės įvaizdis susideda iš kelių dalių: įvaizdžio investicijoms ir turizmui, gaminamos produkcijos bei viešosios diplomatijos. "Tačiau daugumos šių sričių mūsų krašto įvaizdis yra joks", - sakė specialistas.

Siekiant pakeisti padėtį reikėtų pradėti veikti. Pavyzdžiui, Estija, anot M.Katkaus, savo įvaizdžiu susirūpino gerokai anksčiau, ji sistemingai ėmėsi šio reikalo. Eksperto nuomone, kaimynų pastangos atsipirko.

Ryšių su visuomene specialistės Rūtos Vanagaitės akimis, mūsų šalies įvaizdis yra labai chaotiškas. Pavyzdžiui, svetur susidūrę su nelabai gero elgesio lietuviais kitų šalių žmonės kritiškai pradeda vertinti ir Lietuvą. Tuo tarpu mūsų kraštą aplankę užsieniečiai apie Lietuvą atsiliepia teigiamai. "Tačiau daugelis tų, kurie beveik nieko nežino apie mūsų valstybę, ja ir nesidomi", - aiškino ekspertė.

Norėdami suformuoti patrauklų krašto įvaizdį, anot R.Vanagaitės, turėtume laikytis dviejų svarbiausių sąlygų: investuoti į tai daug pinigų ir nedaryti šiurkščių politinių klaidų. Pavyzdžiui, slapto CŽV kalėjimo ar kartais itin problemiškų santykių su žydais istorijos labai pakenkė Lietuvos įvaizdžiui. "Vienas neigiamas straipsnis įtakingame užsienio leidinyje nubraukia visų užsakomųjų rašinių ar laidelių apie Lietuvą naudą", - pabrėžė R.Vanagaitė.

Pilka dėmė žemėlapyje

Ryšių su visuomene specialistė Judita Akromienė taip pat įsitikinusi, kad kol kas esame pilka dėmė pasaulio žemėlapyje. Tai esą atsiliepia mūsų politiniam, ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam gyvenimui.

Pagalius į ratus įgyvendinant krašto įvaizdžio formavimo strategiją, J.Akromienės nuomone, kiša keli dalykai. Pirmiausia - politinės valios aukščiausiu lygmeniu nebuvimas ir tai, kad politikai neužtikrina priimtų įsipareigojimų tęstinumo. "Dar vienas susijęs veiksnys yra mūsų neprofesionalus suvokimas. Kiekvienas įsivaizduoja, kad gali kalbėti, spręsti ir vykdyti komunikaciją ar formuoti įvaizdį savarankiškai. Manau, svarbu suprasti, kad komunikacija ir įvaizdžio formavimas yra atskira specifinė paslaugų sritis, kuriai reikia profesionalumo bei įgūdžių", - aiškino J.Akromienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"