TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš rinkimus - politikų pažadų lietus

2012 08 31 6:44
Politikų pažaidais aklai patikėję rinkėjai po rinkimų gali greitai nusivilti. /LŽ arvhyvo nuotrauka  

Seimo rinkimams besirengiančios partijos tradiciškai negaili rinkėjams skambių pažadų, kaip pagerinti jų gyvenimą. Tačiau ekspertai perspėja, kad įgyvendinus dalį dosniausiųjų sitauacija šalyje būtų nepavydėtina.

Padidinti atlyginimai ir pensijos, apkarpyti mokesčiai, mažesnės maisto bei degalų kainos, tvarka šilumos ūkyje ir pigus šildymas, klestintis ir valstybe pasitikintis verslas - tokius pažadus žarsto pagrindinės valdančiosios ir opozicinės partijos.

Numatytų daugiau lengvatų

Didžiausia opozicinė jėga - Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) - parengė daug siūlymų, kaip po rinkimų gerinti valstybės ekonominę padėtį. Anot LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus, daugiausia dėmesio ketinama skirti gamybai skatinti. "Didžiausia problema - energetika. Toje srityje esame numatę naują gyvenamųjų namų renovavimo modelį, šilumos ūkio gamybos pertvarką naudojant Europos Sąjungos lėšas. Vien šios dvi kryptys sukurs daug naujų darbo vietų, o svarbiausia - sumažins šildymo išlaidas", - LŽ sakė jis.

Jei laimėtų rinkimus, socialdemokratai žada revoliuciją viešųjų pirkimų srityje. A.Butkevičiaus teigimu, siekiant sumažinti "šešėlį" ir korupciją, visiems viešiesiems pirkimams bus įdiegta speciali elektroninė informacinė sistema.

Socialdemokratų nuomone, nuo kitų metų minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) turi didėti 150 litų, iki 1 tūkst. litų. Esą kol kas jo daugiau kelti negalima, nes daliai verslo tai būtų pernelyg sunki našta. Pasak A.Butkevičiaus, socialdemokratai peržiūrėtų ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). Jo manymu, lengvatinį 9 proc. PVM tarifą reikėtų taikyti šviežiai atšaldytai mėsai ir gyvenamųjų namų renovavimo darbams.

"Minimumas" - 1,5 tūkst. litų

Pažadų rinkėjams negaili ir Darbo partija. Anot jos pirmininko Viktoro Uspaskicho, po Seimo rinkimų bus siekiama numatyti konkurencingą mokesčių naštą kasdienio vartojimo prekėms. "Taip maisto produktai būtų ne brangesni, bet dar ir pigesni negu Lenkijoje", - aiškino jis. 

Jei atsidurtų valdžioje, "darbiečiai" MMA padidintų, kaip žada, net iki 1,5 tūkst. litų. Vidutinė pensija, anot V.Uspaskicho, turėtų siekti 60 proc. vidutinės algos po mokesčių. Jis tikino, kad taip pat būtų stengiamasi pažaboti degalų kainų kėlimą, sutraukyti korupcijos voratinklius šilumos ūkyje, didinti mūsų šalies ekonomikos konkurencingumą.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmasis pavaduotojas Valentinas Mazuronis išskyrė programą "1+3+5". Ja "tvarkiečiai" numato siekti, kad įkurtos naujos įmonės pirmaisiais metais nemokėtų mokesčių, turėtų kitokių lengvatų. Vėliau jos mokėtų dalį mokesčių, o po penkerių metų, kai sustiprėtų, įsilietų į bendrą rinką. "Tai naudinga, nes valstybė tarsi užsiaugintų mokesčių mokėtoją. Verslui tai būtų paskatinimas", - pažymėjo V.Mazuronis.

Atpiginti šildymą "tvarkiečiai" siektų nutraukdami šilumos tiekimo bendrovių nuomos sutartis ir perduodami tas įmones savivaldybių žinion, taip pat remdami idėją pereiti prie biokuro naudojimo ir renovaciją.

Suteiktų žmonėms perspektyvą

Liberalų ir centro sąjunga, anot jos lyderio Algio Čapliko, pasisako už mažesnį, bet viskam, išskyrus vaistus, šildymą ir kitas socialiai jautrias sritis, vienodą PVM tarifą, siekiantį 19 procentų. MMA liberalcentristai nusiteikę padidinti iki 1 tūkst. litų. "Tai realu, ir to tikrai imsimės", - tvirtino A.Čaplikas.

Siekdama padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui, LiCS žada panaudoti valstybės turimus svertus monopolijų problemai spręsti. Pasak A.Čapliko, pamiršus pastarosios kadencijos mantrą "taupyti, taupyti, taupyti", būtina skatinti ekonomiką. "Žmonėms reikia duoti kokią nors perspektyvą. Jeigu kryptis toliau bus tik taupymas, sulauksime dienos, kai valstybės biudžetas tebus 2 mlrd. litų. Ką tada darysime?" - svarstė jis.

Kurs pasitikėjimą valstybe

Didžiausia valdančioji partija - Tėvynė sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), anot TS-LKD prezidiumo nario Dainiaus Kreivio, numatė keturias kryptis ilgalaikiam ekonomikos konkurencingumui didinti. Pagal jas žadama atverti rinkai ir konkurencijai sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorius, tęsti valstybės valdomų įmonių reformą, didinti viešųjų pirkimų efektyvumą, įgyvendinti iki šiol iš vietos beveik nepajudėjusią gyvenamųjų pastatų apšiltinimo programą. 

"Energetikos ministerija jau išbandė naują renovacijos modelį. Pagal jį konkreti savivaldybė parengs planą ir priims sprendimus dėl pastatų renovacijos, o visą procesą valdys savivaldybės komunalinių paslaugų įmonė. Ji ims ir paskolas, reikalingas renovacijai, bei prisiims riziką", - LŽ dėstė D.Kreivys.

Konservatoriai taip pat žada keisti darbo santykių reglamentavimą, kurti mažai uždirbančių žmonių apsaugos priemones, gerinti sąlygas smulkiajam verslui, pritraukti talentus į Lietuvą, padėti verslui pasinaudoti Visagino atominės elektrinės statybomis. D.Kreivio teigimu, konservatoriai kurtų pasitikėjimą valstybe, kuri laikosi žodžio. Pavyzdžiui, bus siekiama, kad visi verslo sąlygas keičiantys teisės aktai įsigaliotų tik nuo gegužės ir lapkričio mėnesių pirmos dienos.

Bergždi pažadai

Ekonomistės Violetos Klyvienės manymu, finansinis pagrindas tikėti dalies partijų pažadais labai mažas. Ji pažymėjo, kad suplanuotas valstybės biudžeto deficitas siekia 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Erdvės svajoti apie didesnį deficitą tikrai nėra. "Šiandien optimistiškai tikimės, kad ūkio augimas, nors ir lėtės, išliks teigiamas. Tačiau nepalankesnio scenarijaus atveju šio tikslo galime ir nepasiekti. Kokios laukia pasekmės? Kol euro zonoje siaučia skolų krizė, rinkos fiskalinės griežtinimo politikos nesilaikančias valstybes vertina neigiamai. Tada skolinimosi kaina mums didėtų", - aiškino ekspertė.

Todėl kai kurių politikų kalbos, neva šiek tiek didesnė skylė biudžete - nieko baisaus, V.Klyvienės nuomone, visiškai nerimtos. "Pažadai, kad galime atlaisvinti diržus, pradėti išlaidauti, yra populistiniai ir bergždi", - įsitikinusi ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"