TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš rinkimus – populistinių projektų lietus

2016 03 29 6:00
Nuo kovo 10-osios parlamentarai ir vieni, ir kolektyviai – tai yra su komitetais ar frakcijomis – užregistravo beveik 200 įvairių įstatymų projektų bei nutarimų. Nemaža dalis šių pasiūlymų – populistiniai, skirti rinkėjams patraukti. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kadencijos pabaigos link artėjantis Seimas netoli pažengė nuo tų laikų, kai prieš dar vienus rinkimus parlamento posėdžių sekretoriate būdavo registruojami įstatymų projektai, numatantys prievolę politikams pasitikrinti psichikos sveikatą. Nors šiuo metu parlamentarai dažniau akcentuoja rūpinimąsi visuomenės gerove, reikalo esmės tai nekeičia – artėjant rinkimams vėl skubama teikti populistinius pasiūlymus.

Neseniai pavasario sesiją – priešpaskutinę prieš rudenį vyksiančius rinkimus – pradėjęs Seimas dūzgia lyg bičių avilys. Nuo kovo 10-osios parlamentarai ir vieni, ir kolektyviai – tai yra su komitetais ar frakcijomis – įregistravo beveik 200 įvairių įstatymų projektų bei nutarimų. Politologo Antano Kulakausko teigimu, nemaža dalis tų pasiūlymų – populistiniai, skirti rinkėjams patraukti.

„Tai, kad politikai prieš rinkimus ima teikti populistinius įstatymų projektus, visiškai natūralu – juk artėja toks vajus. Ketverius metus sėdi, tyli ir staiga prieš pabaigą sumąsto įvairių dalykų, iš kurių mažiausiai du trečdaliai taip ir lieka neįgyvendinti. Bet svarbiausia – triukšmas prieš rinkimus, pasirodymas“, – sakė jis LŽ.

Susirūpino maisto kainomis

Daugiausia dėmesio prasidėjusioje pavasario sesijoje skiriama maisto produktams taikomam pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) reguliuoti. Atrodytų, politikai tik dabar „praregėjo“, kad nemaža dalis visuomenės jau seniai keliauja apsipirkti į gretimą Lenkiją, ir ne tik savaitgaliais, bet ir valstybinių švenčių dienomis. Remdamiesi šiuo faktu Seimo nariai įregistravo net tris įstatymų projektus, kurių esmė beveik tokia pati – mažinti kai kuriems produktams taikomą PVM ir taip esą palengvinti žmonių gyvenimą bei sustabdyti „apsipirkimo“ keliones į Lenkiją.

Kol kas politikai kaip pagrindinį pasirinko socialdemokrato Broniaus Bradausko pasiūlymą nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą tik šviežiai atšaldytai mėsai ir tvenkiniuose išaugintoms šviežioms žuvims – jų manymu, būtiniausiems maisto produktams.

„Maisto produktų kainos Lietuvoje vidutiniškai 26 proc. didesnės nei gretimoje šalyje. Duonos gaminiai brangesni net 32 proc., vaisiai ir daržovės – 37 proc., pienas, kiaušiniai – 36 procentais. Vienas svarbiausių veiksnių, kodėl taip skiriasi produktų kainos, yra pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. Lenkijoje 8 proc. lengvatinis PVM tarifas taikomas paruoštiems maisto produktams (cukrui, dešroms ir pan.), 5 proc. lengvatinis PVM tarifas – pienui ir pieno produktams, žaliai mėsai, paukštienai, žuvims“, – pristatydamas projektą, kuris sulaukė pritarimo, aiškino B. Bradauskas.

Seimas taip pat ketina gilintis į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės Ritos Tamašunienės projektą, kuriame numatoma taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą pagrindiniam būtiniausių maisto produktų krepšeliui, sudarytam Finansų ministerijos nustatyta tvarka, bei į Darbo partijos nario Kęstučio Daukšio pasiūlymą iki 5 proc. mažinti PVM pagrindiniams maisto produktams – duonai, makaronams, kruopoms, pieno gaminiams, sviestui, šviežiai mėsai ir žuvims, aliejui, miltams, daržovėms, vaisiams ir cukrui.

„Pripažinkime, didelės Lietuvos gyventojų dalies atlyginimai maži, o maisto produktų kainos tiesiog bado akis. Sumažinus būtiniausiems maisto produktams taikomą PVM mūsų tautiečiai tikrai turėtų pajusti palengvėjimą“, – kalbėjo K. Daukšys.

Už žmones, prieš bankus

Dar didesnės apimties mokesčių pakeitimus numato socialdemokrato Arvydo Mockaus įregistruotas pasiūlymas nuo šių metų rugsėjo 1 dienos, tai yra prieš pat Seimo rinkimus, standartinį PVM tarifą sumažinti nuo 21 iki 18 procentų. Projekto tikslas, jo teikėjo žodžiais, – atkurti ankstesnį vartojimą grąžinant standartinį 18 proc. PVM tarifą, kuris galiojo iki krizės. Tai esą atpigintų ne tik maisto produktus, bet ir kitas būtiniausias prekes, dėl to išaugtų vartojimas, iš dalies sumažėtų šešėlinis verslas.

Tuo metu Lenkų rinkimų akcijos atstovas Seime Zbignevas Jedinskis užsimojo prieš bankų ir kitų finansinių įstaigų pelną. „Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pernai gavo 215,3 mln. eurų grynojo pelno, o prie valstybės išlaikymo mokesčiais prisideda menkai. Lietuvoje dirbančios finansų įstaigos ir bankai nuolat didina atliekamų operacijų įkainius savo klientams, kelia paskolų palūkanas ir kainas, riboja bei apmokestina Lietuvos žmonių priėjimą prie savo pinigų. Bankai, siekdami didinti savo pelną Lietuvos žmonių sąskaita, elgiasi pernelyg neatsakingai ir neatsižvelgia į socialinį teisingumą bei visuomenės interesą. Būtina užtikrinti, kad jie taptų rimtais mokesčių mokėtojais Lietuvoje“, – nurodė politikas.

Z. Jedinskis siūlė keisti Mokesčio administravimo įstatymą ir nustatyti, kad bankai bei kitos finansinės įstaigos svariau prisidėtų prie šalies biudžeto, – tai yra apmokestinti bankų aktyvus, kurių suma yra didesnė kaip 100 mln. eurų, ir draudimo įmonių aktyvus, viršijančius 50 mln. eurų.

Dėmesys alkoholiui

Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija bando atkreipti į save dėmesį teikdama visą paketą pasiūlymų, kaip per artimiausius kelerius metus alkoholio prieinamumą ribojančiomis priemonėmis sumažinti girtavimą ir pagerinti visuomenės sveikatą. Opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus užregistruotose įstatymų pataisose numatoma kelti svaigiųjų gėrimų kainas, riboti jų pasiūlą ir prieinamumą, pardavimo vietas bei laiką. Taip pat raginama didinti vartotojų minimalaus amžiaus cenzą, uždrausti alkoholio reklamą.

TS-LKD atstovai šiuos pasiūlymus atvirai pristato kaip savo rinkimų programos dalį. „Valdantieji, nors viešai žadėjo imtis konkrečių priemonių alkoholizmui stabdyti, nieko naujo šioje Seimo sesijoje nepateikė. TS-LKD dar sausį patvirtino kompleksinį sisteminį programinių priemonių paketą ir paskelbė Memorandumą dėl kovos su alkoholizmu, o dabar Seimui iš šio Memorandumo siūlo ryžtingų priemonių, kurios pirmiausia yra skirtos alkoholio prieinamumui mažinti ir turėtų duoti reikšmingą efektą. Tuo metu socialdemokratų Vyriausybė visuomenę iki šiol maitina tik skambiais šūkiais“, – taip šie projektai pristatomi TS-LKD interneto svetainėje.

Šeimoms ir mokytojams

Rinkimams besirengiančios Darbo partijos atstovai teikdami įstatymų projektus atsigręžė į paprastus žmones. Šios partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys kovą įregistravo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisą, kad dirbantys ir sergančius anūkus slaugantys seneliai, lygiai kaip ir tėvai, galėtų gauti numatytą pašalpą. Pasak politiko, tai suteiktų daugiau galimybių ir patogesnes sąlygas dirbantiems žmonėms.

„Daugeliui tėvų neretai tenka rinktis šeimą arba darbą. Mano manymu, tai nesąžininga. Suprasdamas, kad šeima yra platesnė sąvoka, apimanti ir senelius, esu įsitikinęs, jog susirgus vaikui į pagalbą būtų galima pasitelkti būtent juos. Juolab kad anūkams seneliai dažniausiai yra daug artimesni ir mielesni negu juos prižiūrinčios auklės“, – tvirtino prieš pusmetį antrojo vaiko susilaukęs V. Gapšys.

Jo partijos kolega K. Daukšys užsibrėžė gerinti mokytojų gyvenimą, todėl vėl ragino parlamentarus svarstyti dar 2015-aisiais pateiktas Švietimo įstatymo pataisas. Jose nurodoma, kad pedagogai, dirbę mokinių ugdymo darbą ne mažiau kaip 30 metų ir norintys išeiti iš darbo dar nesulaukę pensinio amžius, galėtų gauti 6 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensaciją, tai yra 228 eurus. Politikas, kurio sutuoktinė taip pat yra pedagogė, aiškino, jog priėmus jo siūlomą pataisą „mokytojai turėtų teisę, o ne pareigą“ anksčiau palikti savo darbą.

Rinkėjų viliotinis

Pasak politologo A. Kulakausko, Seimo nariai klysta manydami, kad jų teikiami populistiniai pasiūlymai paveiks rinkėjų apsisprendimą, už ką balsuoti. „Žinoma, išsamių šio klausimo tyrimų nėra, bet esu linkęs abejoti, ar skuboti projektai suteiktų papildomo populiarumo. Kaip rodo bendros tendencijos, dauguma rinkėjų į tokius pasireiškimus nebekreipia dėmesio, juo labiau kad partijos jau turi savo dalį gerbėjų, tokius „sirgalius“, o jie, žinia, į kitą pusę paprastai nepereina: jeigu jau nusivilia, apskritai nebalsuoja“, – dėstė A. Kulakauskas.

Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos tarybos pirmininkas Kęstutis Gečas svarstė, kad kai kuriuos rinkėjus tokie žingsniai galbūt ir paveikia, nes taip elgiasi visos partijos, tad piliečiai gali pradėti rinktis, kuris iš populistinių pažadų geriausiai atitinka jų lūkesčius.

„Toks politikų elgesys yra bandymas manipuliuoti rinkėjų sąmone, jausmais ir labai greitai „nusipirkti“ palankumą. Blogiausia, jog visa tai daroma paskutiniais mėnesiais prieš rinkimus, o neapgalvotų žingsnių našta visuomenei brangiai kainuoja. Atkreipkite dėmesį: prieš rinkimus dažniausiai teikiami pasiūlymai „mažinti“ kainas ir „didinti“ paprastų žmonių pajamas. Tačiau norint juos įgyvendinti iš kur nors reikės paimti pinigų – vadinasi, vis tiek kai kas nukentės. Tokia situacija tik dar kartą parodo, kad per visus mūsų nepriklausomybės metus politikai taip iki galo ir nesuprato, jog komunikuoti su visuomene būtina ne paskutiniais mėnesiais, bet visą Seimo kadenciją“, – kalbėjo ryšių su visuomene specialistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"