TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš rinkimus - šiukšlių deginimo startas

2012 10 03 6:15
LŽ archyvo nuotraukos/Iki šiol Lietuva šiukšles kaupė sąvartynuose, nors pagal reikalavimus bent pusė jų kiekio dabar turėtų būti perdirbama.

Europos Parlamentui primygtinai raginant Bendrijos valstybes iki 2020-ųjų atsisakyti atliekų kaupimo šiukšlynuose ir deginimo, Lietuva suka kitu keliu. Prieš pat rinkimus ieškoma galimybių trijų šiukšlių deginimo gamyklų statybai. Planuojamas jų galingumas kursto kalbas, ar dalis sudeginti skirtų atliekų į mūsų šalį nebus importuojama.

Prieš pat Seimo rinkimus Aplinkos ministerija (AM) ėmėsi veiklos, nejudintos beveik ketverius šios politinės kadencijos metus. Vasaros pabaigoje AM suinteresuotoms žinyboms derinti pateikė Komunalinių, mišrių komunalinių, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų biologiškai skaidžios dalies apskaičiavimo tvarką bei kelis susijusius teisės aktus, sukėlusius įtarimų, kad tokiu būdu prieš pat Seimo rinkimus bandomos atverti durys deginti skirtoms šiukšlėms įvežti.

Šiuo metu Lietuvoje jau pradėta statyti šiukšlių deginimo gamykla Klaipėdoje, planuojamos dar dvi - Kaune ir Vilniuje. Projektą įgyvendinti patikėta užsienio kapitalo valdomam koncernui "Fortum Heat Lietuva" ar jo antrinėms bendrovėms. Pagal numatomus šių jėgainių pajėgumus jos ne tik pretenduotų į beveik visą Lietuvoje susidarantį nerūšiuotą atliekų srautą, bet ir turėtų deginti skiriamos medžiagos įsivežti. Tiesa, investuotojas tvirtina, kad iš užsienio galėtų būti importuojamas tik biokuras, be to, plačiai aiškina, kad šiuolaikinis šiukšlių deginimas yra pats ekologiškiausias atliekų tvarkymo būdas, dar leisiantis apsirūpinti šiluma bei elektros energija.

"Vis dažniau kaip panacėja atliekų tvarkymo nesėkmėms iškyla atliekų deginimo galimybė. Tačiau deginamos pagal atliekų tvarkymo hierarchiją turi būti tik tos atliekos, kurios negali būti panaudotos antrą kartą ar perdirbtos. Todėl net nusikalstama galima būtų pavadinti verslininkų vykdomą informacinę kampaniją, kurios metu atliekų deginimas gretinamas su perdirbimu ar net iškeliamas aukščiau už jį", - tvirtina europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė.

Pasak R.Morkūnaitės, EK planuoja stipriai mažinti atliekų deginimą.

Pasirinkimas - šiukšlynai

Prioritetine Vyriausybės veiklos sritimi įvardijamai aplinkosaugai jau ne vienus metus iš Europos Sąjungos (ES) fondų byra milžiniškos sumos. Tam skiriama struktūrinė parama 2007-2013 metais siekia apie 3,13 mlrd. litų. Nemenka dalis iš nurodomos sumos atitenka būtent atliekų tvarkymui.

Tiesa, iki šiol šiukšlių tvarkymo srityje daugiausia dėmesio buvo skiriama sąvartynams. Dar pirmajame paramos etape (2000-2006 metais) AM valia seniems sąvartynams uždaryti ir naujiems įrengti panaudota daugiau kaip 0,5 mlrd. litų, iki ateinančių metų pradžios tam turėtų nukeliauti dar 369 mln. litų ES ir nacionalinio biudžeto lėšų.

Prie AM vairo 2008-ųjų pabaigoje stojus naujai vadovybei, buvo  uždaryta 570 iš 800 šalyje veikiančių mažųjų, ES reikalavimų neatitinkančių, sąvartynų, o greitu metu turėtų nebelikti ir dar 229. Vietoj jų įrengta 11 regioninių šiukšlių kaupyklų, į kurias šalies gyventojai supila 94 proc., tai yra 1,5 mln. tonų, visų komunalinių atliekų.

Pagal įsipareigojimus ES institucijoms, teikiančioms paramą aplinkosaugai, situacija turėtų būti visai kita. Dar iki 2010-ųjų Lietuva turėjo įgyvendinti reikalavimą perdirbti pusę kiekio visų surenkamų šiukšlių. Deja, kol kas tokiu būdu atsikratoma vos apie 7 proc. atliekų.

Nors dar 2007-aisiais patvirtintoje Lietuvos nacionalinėje atliekų deginimo strategijoje buvo numatyta, kad Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose iki 2010-ųjų turėjo atsirasti regioninės, ne itin didelio galingumo šiukšlių deginimo įmonės, turinčios užtikrinti alternatyvų energetikos šaltinių panaudojimą gyventojų būstams šildyti, o kita dalis šiukšlių, kaip numatyta ES direktyvose, būti perdirbta, projektas liko tik popieriuje.

Paskutinės minutės sprendimas

Iki šiol didžiausi šiukšlių deginimo oponentai būrėsi būtent AM. Dar 2008-aisiais dabartinis AM viceministras, o tuo metu - ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, kalbėdamas apie šiukšlių deginimo perspektyvas, visuomenei aiškino, kad pradėjus tai daryti, mokesčiai už atliekų tvarkymą gyventojams padidėtų mažiausiai tris kartus, nes tokie projektai - labai brangūs, o ir šiukšlių našiam įmonių darbui šalyje neužtektų.

Dabar A.Spruogis kuruoja anksčiau minėtų AM parengtų teisės aktų projektų, atversiančių kelią šiukšlių deginimui, derinimą. Aplinkosaugos specialistai svarsto, ar AM bei kitų valdžios institucijų pozicijų pasikeitimo nenulėmė ES finansinė parama atliekų deginimui, kurią būtina panaudoti iki ateinančių metų pradžios. Juk iš ES fondų iki 2013 metų gali būti finansuojamos dvi atliekų tvarkymo veiklos: biodegraduojančių atliekų tvarkymas ir šiukšlių deginimas, o abiem sritims numatyta apie 800 mln. eurų (2,7 mlrd. litų) paramos.

L.Balsys: "Šiukšlių deginimas Lietuvoje gali sukelti daugiau problemų, nei duoti naudos."

Vienose rankose

Specialistai spėlioja, ar ne dėl šios priežasties Lietuvoje lyg grybai po lietaus pasipylė gerokai didesnio galingumo, nei planuota anksčiau, šiukšlių deginimo gamyklų projektai, tuo labiau kad įgyvendinti juos patikėta vienai įmonei.

Klaipėdoje pagal pasirašytą susitarimą su uostamiesčio savivaldybe atliekų deginimo projektą jau įgyvendina bendrovė "Fortum Klaipėda". Šios įmonės akcijas dalijasi "Fortum Heat Lietuva" ir "Klaipėdos energija", o tarp pastarosios akcininkių yra Klaipėdos miesto savivaldybė bei ta pati "Fortum Heat Lietuva".

Tokį pat objektą pagal susitarimą su Kauno miesto taryba "Fortum Heat Lietuva" nori įgyvendinti ir Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Vilniuje pagal susitarimą su valstybine "Lietuvos energija" ta pati kompanija planuoja statyti kogeneracinę jėgainę.

Kaip LŽ sakė "Fortum Heat Lietuvos" atstovas ryšiams su žiniasklaida Andrius Kasparavičius, komercinė veikla uostamiesčio gamykloje turėtų prasidėti jau ateinančių metų balandžio-gegužės mėnesiais. "Kaune jau atliktas strateginis poveikio aplinkai vertinimas, o Vilniuje projektas - kol kas minimaliausioje stadijoje", - aiškino jis.

Pagal viešai prieinamą informaciją, Klaipėdos gamykloje žadama sukūrenti apie 250 tūkst. tonų atliekų, nors, oficialiais duomenimis, pajūrio regionas jų generuoja apie 130 tūkst. tonų. Anksčiau projekto įgyvendintojai tvirtino, kad gamyklos veiklai užtikrinti kuro gali būti įsivežama - iš Rusijos arba Kanados.

Didžiausia šiukšlių deginimo jėgainė turėtų iki 2016 metų išaugti Vilniuje. Nors per metus sostinėje ir Vilniaus regione susidaro 230-240 tūkst. tonų komunalinių atliekų, naujoji gamykla būtų pajėgi sudeginti 0,5 mln. tonų. Aplinkosaugininkai nuogąstauja, kad dalis šiukšlių gali būti atgabenamos iš Lenkijos, Vokietijos, Italijos.

Tiesa, kai kurios kitos šalys šiukšlių įsivežimo nesibaimina. Kaip nurodė prieš mėnesį Lietuvoje viešėjusi Švedijos aplinkos apsaugos agentūros vyr. patarėja Catarina Ostlund, jos šalis, pakartotinai perdirbanti net 96 proc. visų šiukšlių, deginti reikalingas atliekas - apie 800 tūkst. tonų per metus - importuoja. Daugiausia jų įsivežama iš Norvegijos, nes šiai šaliai šiukšlių deginimas yra tiesiog per brangus.

Galimybės, kad į Lietuvą gali būti importuojamos deginti skirtos šiukšlės, neatmeta Žaliosios politikos instituto prezidentas vadovas Linas Balsys. "Išsivysčiusiose pasaulio šalyse šiukšlių deginimas pastaruoju metu jau yra praeitas etapas, o daugiau dėmesio kreipiama į atliekų rūšiavimą ir jų perdirbimą. Taigi galimybės, kad į Lietuvą bus importuojamos deginti skirtos šiukšlės, atmesti negalima", - kalbėjo jis.

Kokio norite užtikrinimo?

"Fortum Heat Lietuvos" atstovas tvirtina, kad šiukšlių pakankamai yra ir Lietuvoje. "Be to, visos jėgainės statomos kombinuotos - su perspektyva, kad jei atliekų bus mažiau, bet kuriuo atveju bus galima pereiti prie biokuro, dujų ar kitų variantų", - LŽ sakė A.Kasparavičius.

Paklaustas, ar "Fortum Heat Lietuva" gali užtikrinti, kad deginti skirtos atliekos į Lietuvą nebus įvežamos, A.Kasparavičius nusistebėjo: "Kokio norite užtikrinimo? "Fortum Heat Lietuva" neplanuoja šiukšlių importuoti, yra pakankamai atliekų ir čia. Gausime atliekas iš regioninių rūšiavimo centrų, mes turėsime užtikrinti, kad jos būtų deginamos saugiai. O kalbėti, kad kada nors kažkas bus kitaip, būtų neatsakinga."

Tiek "Fortum Heat Lietuva", tiek sutartis su bendrove sudarančios savivaldybės ar valstybinės įmonės aiškina, kad būsimosiose gamyklose bus deginamos tik išrūšiuotos atliekos. Bėda tik ta, kad spalvingus konteinerius, skirtus rūšiuoti, užpildo vos 6 proc. visų Lietuvoje surenkamų šiukšlių. Štai Klaipėdos atliekų tvarkytojai praėjusiais metais mušė pavojaus varpais, mat iš daugiau kaip 70 tūkst. tonų mieste surinktų atliekų išrūšiuota buvo vos viena tona. Kaune išrūšiuojama vos 4 proc. šiukšlių, Vilniuje - apie 6 procentus.

Europa - prieš deginimą

Kitaip nei Lietuvoje, pastaruoju metu ES įsigali nuostata, kad šiukšlių deginimas - vienas blogiausių jų tvarkymo būdų. ES institucijos laikosi pozicijos, kad iki 2020 metų bent 50 proc. visų šiukšlių turi būti perdirbta, o ateityje tai turėtų būti daroma su visomis surenkamomis atliekomis.

Europos Parlamentas (EP) nusiteikęs dar griežčiau. "Vertingos medžiagos turi būti perdirbamos, o ne išmetamos į sąvartynus ar deginamos", - nurodoma šios institucijos rezoliucijoje. Šių metų gegužę jai pritarė 479 iš 785 europarlamentarų.

Be to, EP paragino Europos Komisiją iki 2014 metų pabaigos pateikti atitinkamo teisės akto projektą, nustatantį ryžtingesnius ES atliekų perdirbimo tikslus ir draudimą po 2020 metų deginti atliekas, kurias galima perdirbti arba kompostuoti.

"Tai, kad Lietuva, dabar nutarusi imtis šiukšlių deginimo, ateityje gali sulaukti ES sankcijų, yra visai realu, - LŽ sakė L.Balsys. - Europa aplinkosaugos, atsinaujinančios energetikos srityse elgiasi labai ryžtingai, priima direktyvą po direktyvos, jos privalo būti perkeliamos į nacionalinę teisę. Taigi gali būti, kad po kurio laiko ir Lietuvos įstatymai pradės drausti atliekų deginimo gamyklų veiklą, o į jas jau bus investuoti pinigai. Galime atsidurti gana keistoje situacijoje."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"