TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš rinkimus – šūvis sau į koją

2016 09 15 6:00
Seimo sprendimą profesinės sąjungos vakar iškart susiejo su šalies vadovės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus konfliktu. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Atmetusios prezidentės veto naujajam Darbo kodeksui (DK), valdančiosios partijos su premjeru Algirdu Butkevičiumi priešakyje, regis, blogina savo pozicijas. Toks socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ elgesys gali būti sunkiai suprantamas jų elektoratui, kurio dauguma – samdomieji darbuotojai. Valdančiųjų viršūnėlės bando švelninti situaciją skubiai pažadėdamos DK pataisas.

Dialogas ir susitarimo kultūra pralaimėjo, viršų paėmė politinės ambicijos. Taip mūšį parlamente dėl DK vakar vertino dauguma apžvalgininkų. Iki pat galutinio balsavimo nebuvo aišku, ar užteks balsų atmesti šalies vadovės Dalios Grybauskaitės veto. Tačiau valdantieji susivienijo, įveikti prezidentės veto taip pat padėjo Liberalų sąjūdis ir keli konservatorių frakcijos bei Mišrios Seimo narių grupės nariai.

Kairiųjų pralaimėjimas

Vadinasi, jau nuo kitų metų įsigalios birželį parlamento priimtas liberalus DK variantas. Kadangi iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo, toks parlamento daugumos sprendimas atrodo nevienareikšmis. Patys Seimo kairieji yra pripažinę, kad toks DK blogintų samdomųjų darbuotojų padėtį.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius mano, kad savo sprendimo pasekmes valdantieji pajus jau netrukus, per rinkimus, mat parlamento elgesys nepriminė kompromiso ieškojimo. „Jeigu žvelgsime politiškai, pralaimi kairysis politikos sparnas, pirmiausia patys socialdemokratai. Liberalios politinės jėgos turėtų švęsti pergalę. Visuomenė šiuo klausimu turi kitokį požiūrį. Ko gero, neutralus tyrimas parodytų persvarą prezidentės veto naudai, o ne dabartiniam Seimo sprendimui. Primenu, kad pirmasis balsavimas dėl DK priėmimo birželį stokojo teisėtumo – tuomet už DK balsavo 65 Seimo nariai, taigi net pusė Seimo nebuvo už Vyriausybės pasiūlytą DK variantą“, – sakė politologas.

Kita vertus, valdantieji po balsavimo švelnino situaciją žadėdami greitas DK pataisas. A. Butkevičius pripažino, kad DK neišvengta klaidų, ir pažadėjo jas ištaisyti. Anot premjero, bus taisomos nuostatos, susijusios su išeitinėmis išmokomis ir nenustatytos apimties darbo sutartimis, be to, norima įteisinti, kad derantis dėl darbo sąlygų jos būtų aiškinamos darbuotojo naudai. Socialdemokratų lyderis svarstė, kad pataisos galėtų būti priimtos iki antrojo rinkimų turo, t. y. spalio 23 dienos.

Premjeras prabilo iškilmingai

„Šį Seimo sprendimą vertins rinkėjai“, – tokią prezidentės D. Grybauskaitės poziciją BNS perdavė jos spaudos tarnyba. Tačiau atrodo, kad aštrėjančio konflikto su valdančiąja dauguma šalies vadovė nebeeskaluos. Juolab kad prieš kurį laiką ji pareiškė nedalyvausianti rinkimų kampanijoje.

Premjeras A. Butkevičius yra tapęs liberaliojo DK veidu. Jis pusantrų metų kartojo, kad liberalesni darbo santykiai neišvengiami, kalbėjo ir tebekalba apie tai, kad darbo santykių reforma pagerins Lietuvos konkurencingumo reitingus. „Seimas priėmė sprendimą, sukuriantį prielaidas stiprinti šalies konkurencingumą varžantis dėl investicijų, didinantį šalies atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams. Darbo santykių reforma yra investicija į našesnį ir geriau atlyginamą darbą, į naujas darbo vietas, tarptautinį pripažinimą, nes reforma leis įgyvendinti ir tarptautinių institucijų reikalavimus“, – vakar iškilmingai pareiškė premjeras.

Profesinių sąjungų atstovai Seimo sprendimą susiejo su šalies vadovės ir A. Butkevičiaus konfliktu. „Jei prezidentės veto būtų buvęs priimtas, tas kodeksas net su prezidentės veto būtų buvęs taisytinas, bet nebūtų reikėję tiek daug taisyti, būtų daug paprastesnė procedūra. Ir tas kodeksas būtų ne tik liberalus, bet ir socialiai atsakingas. (...) Gal čia daugiau asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas“, – komentavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Pyro pergalė?

Sociologinės apklausos rodo, kad nė vienos politinės partijos elektoratas nepalaiko Seime svarstyto ir patvirtinto liberalaus DK varianto. Antai apklausų bendrovės „Vilmorus“ liepą atlikta gyventojų apklausa liudija, kad palankiai arba greičiau palankiai Seime priimtą DK vertina 4 proc. apklaustųjų, 65 proc. DK vertina nepalankiai. Dar 31 proc. į klausimą, kaip vertina Seimo patvirtintą DK, nuomonės neturėjo. Iš apklausos akivaizdu, kad naujasis DK neturi palaikymo tarp socialdemokratų rinkėjų.

Todėl valdančiųjų elgesys po prezidentės veto liepą ne kartą keitėsi. Štai Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis liepą buvo paskelbęs, kad šalies vadovei vetavus naująjį darbo santykius liberalizuojantį DK protingiausia būtų jį laikyti nepriimtu ir sprendimus palikti naujam Seimui. Tačiau vakar vykusio balsavimo metu 18 „darbiečių“ balsavo už prezidentės veto atmetimą. Taip pat pasielgė ir trys konservatoriai: Dainius Kreivys, Arvydas Vidžiūnas ir Sergejus Jovaiša.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad batalijos dėl DK virė ir pačioje Socialdemokratų partijoje. Tai paaiškėjo birželio 21 dieną balsuojant Seime dėl DK priėmimo. Tąsyk DK parėmė 25 iš 40 Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių. Dalis partijos vadovybės narių savo poziciją tąsyk demonstravo nedalyvaudami svarbiame balsavime. Balsavimą ignoravo ir taip savo poziciją pareiškė ne eiliniai frakcijos nariai, bet dalis partijos vadovybės, keli ministrų kabineto nariai. Pavyzdžiui, balsavime nedalyvavo teisingumo ministras Juozas Bernatonis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

Balsavimas dėl Darbo kodekso

Frakcija Prieš Susilaikė
Darbo partijos 18 4 2
„Tvarkos ir teisingumo“ 8 1
Liberalų sąjūdžio 12
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos 6 1
Lietuvos socialdemokratų partijos 29 4 4
Miršrios Seimo narių grupės 4 7
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 3 17 3

Šaltinis: lrs.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"