TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš Seimo kanceliarijos reformą stoja ir valdantieji, ir opozicija

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo vadovė Loreta Graužinienė, baigiantis pavasario sesijai, pasirašė sprendimą, kuriuo davė startą Seimo kanceliarijos pertvarkai. Tačiau jai gali tekti viską pradėti iš naujo, nes penki iš aštuonių Seimo valdybos narių, atstovaujantys ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai, pritarė protesto laiškui, kuriuo reikalaujama pertvarkos planą peržiūrėti ir nenaikinti itin svarbių kanceliarijos padalinių.  

Kaip LRT.lt skelbė birželio pabaigoje, minėtas pertvarkos planas atsirado kone slapta, o valdybos posėdis, per kurį jis buvo pristatytas tik jos nariams, vyko už uždarų durų.

Dauguma valdybos narių sukilo

Iš pradžių valdybos nariai bendru sutarimu pertvarkos planui pritarė. Tačiau po kiek laiko, apsižiūrėję, kad, jį įgyvendinus, gali būti iš esmės sunaikinta tai, ką svarbūs kanceliarijos padaliniai yra nuveikę nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, nutarė iš L. Graužinienės ir Seimo kanclerės Daivos Raudonienės reikalauti peržiūrėti sumanymą. Kai kurie Seimo valdybos nariai apskritai abejoja, ar ta pertvarka reikalinga.

„Mes norime, kad būtų išsamiai paaiškinta, ko ta kanceliarijos pertvarka siekiama ir kaip ji vyks“, – LRT.lt sakė Seimo valdybos narys socialdemokatas Gediminas Kirkilas. Birželio pabaigoje, kai pertvarkos planas buvo slapta pristatytas valdyboje, jis ir opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius posėdyje nedalyvavo, nes buvo išvykę į Kijevą.

„Nesuprantu, kodėl ta kanceliarijos reforma buvo pradėta slapta. Parlamente juk nieko slapta neįmanoma padaryti. Nesu matęs nei pertvarkos schemos, apie kurią kalba kanceliarijos darbuotojai, nei valdybai buvo žmoniškai paaiškinta, kas bus daroma. Tik girdėjau, kad kažkokie skyriai ir departamentai bus jungiami ir kažko iš viso neliks. Todėl mes tikimės, kad mums [valdybai] pertvarkos planas bus pagaliau pristatytas,“ – kalbėjo G. Kirkilas.

Jis tvirtino apskritai neigiamai vertinantis radikalias Seimo kanceliarijos reformas. Buvęs premjeras G. Kirkilas teigė nemanąs, jog kanceliarija, kaip svarbus Seimo valdymo padalinys, yra išpūsta: „Gal kažką ir galima būtų pertvarkyti, tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti kitų metų kanceliarijos biudžetą. Esu susipažinęs su daugelio Europos šalių parlamentų valdymu ir galiu juos palyginti su mūsų Seimo valdymu. Drąsiai galima būtų pasakyti, kad Seimo valdymas yra vienas pažangiausių Europoje“.

Paklaustas, ar tokia jo pozicija nelems priešpriešos su Seimo vadove L. Graužiniene, kaip viena svarbiausių valdančiosios koalicijos atstovių, G. Kirkilas buvo atviras: „Mūsų pozicijos gali ir susikirsti. Kodėl gi ne? Nebūtinai turime vieni kitiems pataikauti“.

Priešinasi ir įtakingas partijos kolega

LRT.lt žiniomis, laišką prieš kanceliarijos pertvarką yra pasirašęs ir A. Kubilius. Tačiau su juo susisiekti nepavyko.

Atvirai apie pertvarką nevengė kalbėti ir buvęs Seimo vadovas, dabar dirbantis pirmuoju L. Graužinienės pavaduotoju, jos bendrapartietis Vydas Gedvilas: „Pirmiausia valdyba neturėjo jokios galimybės susipažinti su jau parengtu kanceliarijos pertvarkos projektu. Gal iš pradžių reikėtų pasitarti, ar tos pertvarkos apskritai reikia, o po to jau tartis dėl jos projekto. Esu tikras, kad, jei ir reikia, tai kanceliarijos restruktūrizavimą derėtų pradėti visai kitaip. Šiuo metu aš nepritariu numatytai pertvarkai, todėl ir pasirašiau po tuo laišku“.

Darbo grupės vadovė nekalba

Iškilus viešumon, kad kanceliarijos laukia nemenki pasikeitimai, Seimo kanclerė D. Raudonienė LRT.lt yra sakiusi, kad visų departamentų ir skyrių vadovai esą buvo informuoti, jog bus sudaryta darbo grupė, kuri ir parengs išsamų pertvarkos planą.

Pasak kai kurių kanceliarijos darbuotojų, labai nenorėjusių skelbti savo pavardžių, darbo grupė jau yra sudaryta. Jai vadovauja personalo skyriaus vadovė Judita Kaminskienė. Apie tai, kaip vyks pertvarka ir kas jau daroma, ji kalbėti nepanoro.

Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas, kitaip nei jo kolega partijoje G. Kirkilas, palaiko kanceliarijos pertvarką ir yra tvirtinęs, jog jos pirmiausia reikia tam, kad sumažėtų biurokratinis apartas. Tai atsispindi ir Seimo vadovės L. Graužinienės pasirašytame sprendime dėl pertvarkos – vietoj 8 kanceliarijos departamentų liktų 4, o vietoj 76 skyrių bei poskyrių – 50.

Pradėjus valstybės institucijų pertvarkas, dažniausiai aiškinama, jog siekiama sutaupyti biudžeto lėšų. Kiek bus sutaupyta po Seimo kanceliarijos pertvarkymo, kanclerė D. Raudonienė, bendraudama su LRT.lt birželio pabaigoje, atsakyti negalėjo: „Ne apie taupymą buvo kalbama, priimant sprendimą dėl pertvarkos, o apie kanceliarijos veiklos optimizavimą ir biurokratijos mažinimą.“

Paklausta, ar departamento vadovai, tapę skyrių vedėjais, praras dalį atlyginimo, D. Raudonienė birželį teigė, jog gali būti visaip: „Dalis kanceliarijos padalinių vadovų bus pervesti į kitus skyrius arba užims kitas pareigas, apjungus departamentus ar skyrius. Taip pat vyks darbuotojų gebėjimų vertinimas. Galbūt kai kuriems bus surengtos atestacijos.“

Neliks departamento, vadinamo Seimo smegenimis

Labiausiai kanceliarijos senbuviai ir prieš jos pertvarką stoję Seimo valdybos nariai nerimauja dėl to, kad užsimota panaikinti Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamentą, kuris per ilgus darbo metus išsiugdė nemažai itin patyrusių šios srities specialistų.

Kai kurie su LRT.lt bendravę kanceliarijos darbuotojai pasakojo, kad, pasklidus informacijai, jog Seimo kanceliarija žada atsisakyti tokio svarbaus padalinio, jo specialistus gerais atlyginimais jau vilioja „Barclays“ IT paslaugų centras Vilniuje ir kitos užsienio kapitalo įmonės, kurioms reikia patyrusių informacinių technologijų specialistų.

Paklaustas, kaip vertina Seimo vadovės L. Graužininės siūlymą panaikinti Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamentą, jos vadovas Jurgis Bridžius nelabai norėjo leistis į kalbas: „Vertinkite patys. Nenoriu apie tai kalbėti. Atostogauju.“

Už puikų darbą ir mūsų šalies, ir užsienio specialistų ne kartą girtą J. Bridžiaus kol kas vadovaujamą departamentą planuojama pertvarkyti į eilinį kanceliarijos skyrių.

Neliks Seimo kanceliarijoje ir Parlamentinių tyrimų departamento, kuris buvo įkurtas iš karto po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Vietoj jo atsiras to paties pavadinimo skyrius.

Atsakydama į tradicinį klausimą, ar kas galėtų paneigti, kad prasidėjusi kanceliarijos pertvarka neatvers galimybių ir Seimo daugumai, ir opozicijai „įdarbinti savus“, D. Raudonienė prieš kelias savaites tikino, jog tokių galimybių niekas neturės.

Planuojama, kad šių metų gruodžio 1 d., kai darbą baigs pertvarkai įgyvendinti sudaryta darbo grupė, paaiškės, kas iš kanceliarijos darbuotojų bus atleistas iš darbo, o kas galbūt išeis savo noru.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"