TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prieš Seimo rinkimus - į priešininkų glėbį

2007 06 11 0:00
Liberalų sąjūdžio suvažiavimo delegatai palaimino idėją vienytis su panašios ideologijos politinėmis jėgomis.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Nors Liberalų sąjūdis siūlo taikytis aršiai kritikuotiems buvusiems bendražygiams ir suvienyti jėgas, atleisti praeities nuodėmių Artūrui Zuokui nežada

Populiarumo stoka ir grėsmė po kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų likti anapus parlamento durų verčia centro jėgas ieškoti išlikimo būdų. Užkirsti kelią galimai nesėkmei praėjusį šeštadienį pasiūlė Liberalų sąjūdis (LS). Vos prieš pusantrų metų iš Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) glėbio ištrūkę LS atstovai paragino buvusius bendražygius ir Naująją sąjungą (NS, socialliberalus) pradėti derybas dėl bendradarbiavimo prieš rinkimus. Abi partijos teigiamai įvertino siūlymą suvienyti jėgas.

Tačiau net neprasidėjus deryboms liberaliųjų jėgų vežimas ėmė klimpti - nesutariama dėl bendradarbiavimo būdų, lyderių ambicijų ir praeities nuodėmių.

Petro geidžiamiausieji

Prieš pusantrų metų susikūrusio LS atstovai suprato, kad liberaliųjų partijų gausa jas tik silpnina ir yra naudinga tik politiniams priešininkams. "Užuot konkuravę su kitomis ideologijomis, mes be gailesčio iki paskutinio kraujo lašo kovojame tarpusavyje. Tai įdomu konkurentams, nenaudinga mums patiems", - pareiškė LS pirmininkas Petras Auštrevičius.

Likus metams iki Seimo rinkimų partijos lyderis bendražygius ragino pradėti kalbėti apie tai, kas vienija liberaliąsias partijas. P.Auštrevičius bendražygiams įvardijo ir trokštamus politinius partnerius. Tarp jų - daug LS lyderio kritikos anksčiau sulaukusio Artūro Zuoko vadovaujami liberalcentristai ir Artūro Paulausko socialliberalai.

Per LS suvažiavimą pasigirdo siūlymų bendradarbiauti ir su nušalintojo prezidento Rolando Pakso liberaldemokratais. Tačiau tokios galimybės buvo įvertintos skeptiškai. Kai kurie LS atstovai itin entuziastingai siūlė į besivienijančių liberalų būrį pakviesti ir konservatorius.

Suvažiavime dalyvavę LS atstovai palaimino P.Auštrevičiaus idėjas. Artimiausiu metu ketinama sukurti darbo grupę, kuri pradės derybas su liberalcentristais, o vėliau ir su socialliberalais.

P.Auštrevičiaus nuomone, šiame Seime centro dešinės koalicijos suburti nepavyks, nes dar trūksta politinės valios. Liberalcentristai šiuo metu priklauso valdančiajai koalicijai, o LS ir NS yra opozicija.

Negelbės lyderių

Idėją vienytis palaiko ir liberalcentristai, ir socialliberalai. Šios partijos apie galimybę bendradarbiauti kalbėjo jau anksčiau.

LiCS vadovo A.Zuoko nenustebino LS siūlymas bendradarbiauti. Pasak jo, prieš pusantrų metų nuo liberalcentristų atskilusi partija suvokė, kad liberalai stipresni drauge. "Laikas atsakė į tuos klausimus, kuriuos jie bandė kelti. Dalis žmonių tuomet išėjo paveikti emocijų, o ne rimtų motyvų", - įsitikinęs A.Zuokas.

LiCS neatsisakys svarstyti buvusių bendražygių siūlymų.

Tačiau liberalcentristus domina tik politinių pozicijų derinimas. A.Zuokas pabrėžė, kad jo vadovaujama partija nesiruošia tiesti pagalbos rankos lyderių pozicijas prarandantiems LS vadovams. "Mes kalbėsime ne apie populiarumą ir pasitikėjimą prarandančių kai kurių politikų ambicijas, o apie programinius planus, bendras vertybių nuostatas", - tikino A.Zuokas.

Per praėjusius Seimo rinkimus bendrą sąrašą su socialdemokratais sudarę socialliberalai taip pat žada svarstyti LS siūlymą. "Manau, kad mums sektųsi bendradarbiauti su centro jėgomis, nes mus vienija tos pačios politinės vertybės", - LŽ sakė A.Paulauskas.

Socialliberalų įsitikinimu, susivienijusios liberaliosios jėgos ne tik sustiprėtų, bet ir esą palengvintų šalies gyvenimą. Pasak NS pirmininko, prie buriamo bloko galėtų prisidėti ir daugiau partijų. Kaip vienus galimų partnerių A.Paulauskas mato ir dalį Darbo partijos narių. "Darbo partijoje yra atskira liberaliau mąstančių žmonių grupė", - teigė socialliberalų lyderis.

Nuodėmių neatleidžia

LS atstovai kol kas neapsisprendę, kaip turėtų būti apibrėžtas kelių politinių jėgų bendradarbiavimas. "Šiuo metu dar anksti prognozuoti, kokias formas galėtų įgauti liberaliųjų partijų bendradarbiavimas, bet suvažiavimo nuomonė aiški: turime pradėti konsultacijas dėl bendros veiklos perspektyvų", - aiškino P.Auštrevičius.

Nemažai LS suvažiavimo dalyvių buvo įsitikinę, kad per derybas dėl bendradarbiavimo pirmiausia reikia kalbėti apie jungtinį rinkimų į Seimą sąrašą. Tačiau tokia idėja veikiausiai nesulauks liberalcentristų pritarimo. "Patirtis parodė, kad bendri sąrašai yra skirti tik pasitikėjimą praradusiam partijos elitui, kuris siekia patekti į Seimą", - įsitikinęs LiCS vadovas A.Zuokas.

Vienytis sumanę liberalai baiminasi ir dėl pernelyg ambicingų savo partijų lyderių. "Programos vienytis netrukdo. Trukdo paprastas "vadizmas". Per penkias partijas turime 20 vadų. Dėl to sunkiausia kalbėti apie susijungimą. Reikia vadus pastumti į šoną", - kolegoms iš LS sakė Seimo narys Vytautas Čepas.

LS atstovus glumina ir galbūt pablogėsianti visuomenės nuomonė - vienijimasis gali būti palaikytas partijos silpnumo požymiu. Kai kurie partiečiai išgyvena ir dėl to, kad reikės grįžti ir kalbėti su LiCS pirmininku A.Zuoku, kurį jie dar neseniai aršiai kritikavo. Tačiau LS lyderiai įsitikinę, kad derybos su A.Zuoku - ne politinės valios trūkumo ženklas. "Jungimasis nereiškia praeities nuodėmių atleidimo", - teigė P.Auštrevičius.

Neoficialiai teigiama, kad vienybės įdėją LS lyderiai ėmė kelti, nes bijo galimo partijos skilimo.

Politologai liberaliųjų jėgų vienijimąsi vertina kaip bandymą per ateinančius rinkimus patekti į Seimą. "Jau pats laikas galvoti, kaip telktis ir išlikti. Rinkimai grūmoja, kad susiskaidžiusios liberaliosios jėgos tarpusavyje pasidalys 15 proc. balsų ir kai kurios iš jų į Seimą gali nebepatekti", - LŽ sakė visuomenės analitikas Egidijus Aleksandravičius.

Jo teigimu, susiskaldę ir tarpusavyje besiriejantys liberalai savo pozicijas galėjo pasitikrinti per jiems ne itin sėkmingus savivaldybių tarybų rinkimus. "Kovodami vieni su kitais liberalai save diskreditavo. Per savivaldos rinkimus jie įsitikino, kad jų padėtis nelabai gera", - kalbėjo E.Aleksandravičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"