TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose atsisakoma dispečerių

2013 01 23 8:31
owensboro.org nuotrauka

Šių metų sausio mėnesį baigiama kelerius metus trukusi Bendrojo pagalbos centro reforma, kurios metu rajonų priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose atsisakyta dispečerių.

Nuo šiol pagalbos skambučius priims ir priešgaisrines gelbėjimo pajėgas į nelaimių vietas  siųs keturi Bendrojo pagalbos centro skyriai Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje ir Šiauliuose. Šių metų sausio 21 d. skambučių administravimas perimtas iš paskutinių dviejų savivaldybių: BPC Šiaulių skyrius perėmė pagalbos skambučių numeriais  112, 02, 022, 102 administravimą Rokiškio rajono savivaldybėje, Klaipėdos skyrius – Radviliškio rajono savivaldybėje. Per 2012 m. gruodį ir 2013 m. sausį taip pat atsisakyta dispečerių etatų Kelmėje, Kupiškyje, Akmenėje, Biržuose, Joniškyje, Pakruojyje ir Pasvalyje.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo vidaus tarnybos pulkininko Vygando Kurkulio, įgyvendinant šią reformą, žengtas didelis žingsnis į priekį. „Iki šios reformos eita ilgai – nuo 2006 m., o realūs veiksmai prasidėjo 2008 m. Tuomet šalies priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose buvo 270 dispečerių etatų. Dabar Bendrajame pagalbos centre šalyje iš viso dirba 300 darbuotojų, kurie ne tik administruoja pagalbos skambučius 112, bet ir valdo priešgaisrines pajėgas. Tai padeda suteikti aukštesnio lygio paslaugą, greičiau išsiųsti pajėgas, be to, efektyviau atliekamas darbas, jam atlikti reikia mažesnio darbuotojų skaičiaus. Kol kas dispečerių etatai liko Visagino priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, tačiau tikimės per artimiausius du mėnesius išspręsti ir šį klausimą.“

Šiaulių ir Panevėžio apskričių rajonų priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose dirbo per 30 dispečerių. Pasak Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriaus viršininko vidaus tarnybos pulkininko leitenanto Nerijaus Adomavičiaus, pusei jų buvo pasiūlyta pereiti į BPC Šiaulių skyrių, pusei – į priešgaisrines gelbėjimo tarnybas į kitus etatus (ugniagesių gelbėtojų, inspektorių, specialistų). Dalis žmonių susirado kitus darbus. „Atsisakius dispečerių etatų rajonuose, sutaupyta žmogiškųjų resursų (tokiu keliu nuėjo tiek policija, tiek greitoji medicinos pagalba), dabar vienas operatorius gali valdyti kelis gaisrus skirtingose savivaldybėse, iš vienos vietos prižiūrima visa Šiaurės Lietuva, - sakė N. Adomavičius. – Jeigu anksčiau pas mus pamainoje buvo 2-3 žmonės, dabar dirbs jau keturi. Žinoma, iš rajonų atėjusiems žmonėms labai padidėjo darbo krūviai. Rajonuose per metus kildavo apie 100-140 gaisrų ir jiems tekdavo valdyti priešgaisrines pajėgas vienos savivaldybės teritorijoje. Dabar prisidėjo ir 112 pagalbos skambučių administravimas. Operatoriams per parą tenka atsiliepti nuo 500 iki 1000 skambučių, o kur dar gaisrai, kurie gali kilti bet kurioje apskrities vietoje, ir gelbėjimo darbai? Nereikia pamiršti ir didelių incidentų, kai reikalinga kelių specialiųjų tarnybų pagalba. Koordinuojant tokius incidentus, glaudus bendradarbiavimas su policijos, greitosios medicinos pagalbos darbuotojais maksimaliai sumažina nelaimės padarinius.“ 

Dispečeriams, atėjusiems dirbti iš rajonų, vietoje buvo pravesta stažuotė, kad jie galėtų administruoti pagalbos skambučius. Pasak N. Adomavičiaus, pirmieji dispečeriai, atėję iš rajonų į jų skyrių, labai greitai įsisavino naujoves ir kibo darbą. „Jie gali dirbti taip pat kaip ir kiti centro operatoriai. Žinoma, visada yra kur tobulėti, o patirtis irgi labai svarbi,“ – sakė viršininkas.    

Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyrius šiuo metu gelbėjimo pajėgas valdo ir pagalbos skambučius 112 administruoja Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Dalis skyriaus dar įsikūrusi Panevėžio apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje. Tačiau, pasak N. Adomavičiaus, jau įvyko konkursas dėl BPC Šiaulių skyriaus pastato statybos ir tikimasi, kad jis bus pastatytas 2017 m. Tada skyriaus darbuotojai iš Panevėžio turės persikelti į Šiaulius. Naujajame pastate bus įkurta apie 20 darbo vietų. Ateityje numatyta, kad pagalbos skambučius 112 Lietuvoje administruos Vilnius ir Klaipėda, o Alytaus ir Šiaulių skyriai užsiims tik pajėgų valdymu.

Gruodžio viduryje Bendrojo pagalbos centro Šiaulių skyriuje vyresniąja specialiste pradėjo dirbti dispečerė iš Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Dalia Janavičiūtė. 13 metų dirbusi dispečere, Dalia tikina, jog pasikeitus darbo vietai, darbo pobūdis labai nepasikeitė, tik atsakomybė didesnė: “Žinoma, dabar daug daugiau skambučių. Kelmėje jų per dieną būdavo apie 50, dalis iš jų pasiklydusių. Dabar tenka atsiliepti į kelis šimtus skambučių. Be to, dalį jų reikia peradresuoti policijai, greitajai medicinos pagalbai. Rajone puikiai žinojau visus kaimelius ir ugniagesių komandas, dabar mastas didesnis – visa apskritis, tačiau kaimyninius rajonus irgi neblogai pažįstu. Na ir, žinoma, dabar toliau tenka į darbą važinėti – net 40 kilometrų.“

Per dieną ar per naktį atsakyti į kelis šimtus skambučių ir neprarasti atidumo, budrumo, o kartais ir kantrybės, nėra lengva. Pasak D. Janavičiūtės, žmonės dar nelabai žino, kas yra numeris 112: „Dažnai paskambina pagalbos telefonu, rinkdami telefonų PIN kodus. Skambučių padaugėja tomis dienomis, kai socialiai remtini žmonės gauna pašalpas – tuomet kyla daug barnių, muštynių, šeimyninių konfliktų. Būna ir tokių atvejų, kai žmogus paskambina ir primygtinai reikalauja sujungti jį su autoservisu. Dažnai skambinėja išdykaudami vaikai. Yra ir labai piktų žmonių, kurie nori tiesiog pasibarti. Jie nežino, nei kur skambina, nei ko jiems reikia. Taip pat skambina ir daug neblaivių žmonių: susipykę, susimušę, varantys iš namų kitus, nesiorientuojantys, kur yra...“

Kaip atlaikyti šį nelaimių srautą ir išlikti ramiai? „Žinoma, stresą jaučiu nuolat, nors ir daug metų dirbu šį darbą. Stengiuos į kiekvieną skambutį reaguoti ramiai, nekelti balso, kartais tiesiog paprašau, kad netrukdytų, ar pasakau, kad skambintų informacijos telefonu, - pasakoja Dalia. – Jeigu skambinantis kalba kultūringai, stengies padėti, patarti, jeigu žmogus šaukia, klykia – turi išlikti rami. Nuo streso po 4 darbo dienų atsipalaiduoju namuose – kasu sniegą, dirbu kitus darbus. O geriausiai pailsiu kelionėse, todėl per atostogas būtinai kur nors pakeliauju“.

VPGT informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"