TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Priešiškoje aplinkoje kareiviai piktėja

2007 02 20 0:00
Afganistane Lietuvos karių po keleto mėnesių dar padaugės.
KAM nuotrauka

Karštuose taškuose tarnaujančius karius nuo psichinio išsekimo gelbsti artimieji, kapelionai ir vadai. Nors pastarieji patys jaučia dar didesnę įtampą.

"Neramios dienos buvo. Visą laiką - laukimas. Kartą sutartą dieną jis nepaskambino, - visą naktį nemiegojom. Labai didelis laukimas ir nerimas. Bet prie stalo kojos nepririši - jau didelis. Tai jų pasirinkimas", - nerimo pusmetį, kai sūnus karys tarnavo Afganistane, apibūdino garsioji dainininkė Veronika Povilionienė.

Atliko tyrimus

Karo akademijos Strateginių tyrimų centras Krašto apsaugos ministerijos (KAM) užsakymu atliko tyrimus: aiškinosi, kokie rūpesčiai labiausiai kankina užsienio misijose tarnaujančius karius ir namie likusius jų artimuosius, kas labiausiai kelia nerimą, net sukelia stresus, ir kaip būtų galima padėti šiems žmonėms.

KAM Personalo ir socialinės saugos departamento vieno iš skyrių vadovė Silva Jankevičienė LŽ teigė, kad labiausiai reikia psichologinės pagalbos: "Ne tik kariai jaučia sunkumus, kurie užgriūva juos atliekant misiją užsienyje. Šeimos tai jaučia dar labiau."

Nuo 1994-ųjų, kai Lietuvos kariuomenė pradėjo dalyvauti tarptautinėse misijose, užsienyje tarnavo apie porą tūkstančių karių. Šiuo metu pagrindinės misijos yra Afganistane, Irake ir Kosove. Afganistane lietuvių vasarą dar padaugės, nes nuo liepos ten tarnaus ne tik Goro provincijos atkūrimo grupė, bet ir specialiųjų pajėgų eskadronas "Aitvaras".

Reikia informacijos

Pasak dviejose misijose Irake tarnavusio vyresniojo leitenanto Edmundo Narmonto, pagrindinės karių streso priežastys yra nuolatinis pavojus, uždara bazės teritorija, kur tenka visą laiką bendrauti su tais pačiais žmonėmis, vadus nuolat slegianti atsakomybė už pavaldinius. Be to, karininko manymu, kariams daro poveikį didelės Lietuvos visuomenės dalies, neturinčios jokio supratimo apie tai, ką ir kodėl mūsų kariai veikia misijose, neigiamas požiūris.

Karo akademijos mokslininkai prie minėtų streso priežasčių dar priskiria rutiną, nerimą dėl šeimos ir jos ilgesį, neribotą darbo dieną, laisvalaikio trūkumą, nepakankamas socialines garantijas, psichologines tarpusavio problemas, užduočių rutinos sukeltą nuobodulį, nykią gamtą.

Pasak Narmonto, šeimoms stinga informacijos - artimieji panikuoja per žinias išgirdę, kad Irake vėl įvykdytas teroro aktas, žuvo daugybė žmonių. Nors jiems panikuoti ir nėra ko, nes Irakas didelis, bomba sprogo labai toli nuo mūsų kareivių teritorijos. Panašios nuomonės yra ir Afganistane tarnavusio kario žmona Giedrė. Ji LŽ pasakojo, kad apšaudžius lietuvių bazę raketomis vyras iškart jai paskambino ir pasakė, kad niekas nesužeistas. Todėl moteris paskui galėjo be įtampos žiūrėti televizijos žinias. "Po tokių įvykių kariuomenė turėtų informuoti karių artimuosius, kol dar neišplatinta vieša informacija", - sakė Giedrė.

Lengviausia nevedusiems

Narmontas pasakojo, kad per kovines užduotis kariai susiima, bet bazės buityje nuolatinė įtampa ir nerimas kartais pasireiškia irzlumu, kivirčais, vienas kito ignoravimu. Tačiau karininkas tvirtino negirdėjęs, kad įtempti tarpusavio santykiai būtų peraugę į muštynes. Net ir psichologiškai pavargę kariai sugeba valdytis. Karius tyrusių mokslininkų teigimu, tipiškiausios nuolat patiriamo streso pasekmės - padidėjęs irzlumas, pykčio prasiveržimai ir miego sutrikimai.

Nustatyta, kad kuo aukštesnis karininko laipsnis, išsilavinimas, tuo didesnę įtampą jis jaučia.

Čia svarbu ir šeiminė padėtis. Pasak Karo akademijos mokslininkų, mažiausiai į stresą linkę jauni nevedę, nuolatinių draugių neturintys vyrai. Kad ir kaip būtų keista, sunkiausia yra išsiskyrusiems vyrams.

Daug lengviau misijų sunkumus ir išsiskyrimą pakelia tie, kurie į tolimus kraštus vyksta suvokdami savo pareigą, siekdami profesinio tobulėjimo, lavinti įgūdžius. Nuolatinė įtampa daug greičiau pradeda varginti tuos, kurių pagrindinis vykimo į misiją tikslas - didesnė alga. "Tiems, kurie ten važiuoja tik dėl pinigų, viskas greitai nusibosta", - sakė Narmontas.

Nekalbėjo dvi savaites

Afganistane Ryšio ir stebėjimo grupei vadovavęs kapitonas Aurimas Kuprys tarp pagrindinių karius neigiamai veikiančių dalykų irgi minėjo nuolatinį pavojų ir rutiną. Jis dar pridėjo kitų neminėtą neigiamą veiksnį - priverstinį neveiklumą (būdavo, kad jo grupė negalėdavo išvykti dėl technikos gedimų).

Pasak Kuprio, į grupę jis atrinko žmones iš savo kuopos - visi buvo jau seniai pažįstami, tarpusavio santykiai labai geri, todėl trinties tarp grupės karių beveik nebuvo. Įveikti stresą labai padėdavo tai, kad seniai pažįstami vyrai galėdavo tarpusavyje kalbėti itin atvirai.

Tačiau ir toje septynių žmonių grupėje nepavyko išvengti įtampos: vienas karys, iš namų gavęs žinią apie šeimą ištikusią nelaimę, užsisklendė savyje ir porą savaičių beveik nekalbėjo. Kapitono manymu, jam atsigauti padėjo žmonos, tarnybos draugų ir kapeliono pastangos.

Negalima zyzti

Mūsų kariai misijose turi geras sąlygas bendrauti su artimaisiais - visiems prieinamas elektroninis paštas, galima kalbėti telefonu. Beje, pasak Jankevičienės, karių žmonos sako, kad elektroninis paštas geriau už telefoną. "Kalbant telefonu galima prišnekėti kokių nors nemalonių dalykų, o paskui kariai nervinasi. Juk pasitaiko, kad moterys būna ir suirzusios, ir šiaip prastos nuotaikos. Visokių žmonų būna. O rašant laiškus galima parinkti tinkamus žodžius", - aiškino Jankevičienė. Be to, ir kariams ne visada lengva kalbėti.

Jankevičienė atpasakojo vienos žmonos įspūdį apie pirmą pokalbį su į misiją išvykusiu vyru: "Taip laukiau to skambučio, taip laukiau. Galų gale sulaukiau. Paskambino ir tyli. Aš jam kalbu kalbu, o jis tyli. Sakau: "Pasakyk ką nors, pasakyk, kad myli!" - "Nu", - jis atsako.

Kariuomenės psichologai sako, kad išvykusiųjų žmonoms ar draugėms reikia išaiškinti, ką galima sakyti, o ko ne. Jei moteris pradeda zyzti, kad ir tas, ir anas negerai, karys tik susinervina, nes būdamas taip toli vis tiek niekuo negali padėti.

Kariškių šeimos yra kiek kitokios negu civilių. Karių žmonos ar draugės, pasak Karo akademijos mokslininkų, dažniau patiria depresiją, vienišumą, santuokos problemų, asmenybės sutrikimų, baimę. Dėl karių gyvenimo ypatumų jų šeimas dažniau negu kitas ištinka krizės.

Pedagogai nepadės?

Po misijos grįžusiems kariams būna sunku adaptuotis šeimoje. Tai pripažino trečdalis apklaustųjų. Vyrai grįžta į šeimas, kurios jau būna prisitaikiusios gyventi be jų, žmonos tampa savarankiškesnės. Vyrai pasijunta nelabai reikalingi. Net vaikai per pusmetį pripranta klausyti tik mamos, o tėvo autoritetas būna sumenkęs.

Užsienio karo sociologijos mokslininkai teigia, kad misijose dalyvaujančių karių vaikai patiria dar didesnį stresą negu suaugusieji. Pavyzdžiui, Danijoje tokiems vaikams mokyklose ar vaikų darželiuose skiriama daugiau dėmesio. Lietuvoje, pasak Jankevičienės, tai turbūt neįmanoma - mokytojai pareikštų, kad jie ir taip apkrauti darbu, jiems reikia rūpintis vaikais iš asocialių ar nedarnių šeimų.

Generolas sužavėjo

Jankevičienė mūsų savarankiškas moteris palygino su prancūzėmis. Prancūzijoje kariuomenė labai rūpinasi į misijas išvykusių karių šeimomis, teikia visokeriopą pagalbą, net padaro smulkias buitines paslaugas. Pavyzdžiui, jei sugedo televizorius, prancūzė skambina į paramos karių šeimoms centrą, o jo darbuotojai jau iškviečia televizorių meistrą. "Mes kitokios esame. Meistrą ir pačios sugebame išsikviesti", - juokėsi moteris.

Tačiau apie kitokią pagalbą šeimoms kariuomenėje jau galvojama. Pavyzdžiui, pagelbėti, kai reikia ką nors pervežti. Siūloma sudaryti sutartis su auklių bendrovėmis, kad mažą vaiką ar vaikus auginanti užsienyje tarnaujančio kario žmona galėtų retkarčiais palikti atžalas auklei.

KAM Viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Putnikienė, kurios vyras pernai irgi pusę metų tarnavo Afganistane, sako, kad svarbiausia jausti kariuomenės rūpestį, žinoti, jog reikalui esant nebūsi palikta likimo valiai.

Ji su šypsena prisiminė pernykštį PAG-3 karių žmonų susitikimą Palangoje. Nors tai buvo visiškai neoficialus renginys, jame netikėtai apsilankė kariuomenės vadas Valdas Tutkus. "Jis atvažiavo ir visoms įteikė gėlių. Reakcija buvo... Įsivaizduokit, kaip paaugliai cypia pamatę kokį nors popdievaitį! Žmonos, subrendusios moterys, elgėsi taip pat, nes tai buvo taip netikėta", - linksmai pasakojo karininko žmona.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"