TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Priešnuodžio prieš korupciją receptai – visų skirtingi

2013 07 11 14:32
SXC.hu nuotrauka

Baudų mažinimas ir procedūrų liberalizavimas. Pavyzdinė vadovų kova su korupcija ir baudžiamasis persekiojimas. Tikslingas švietimas ir auklėjimas. Kuri iš šių formulių labiausiai padėtų kovoje su korupcija?

Tyrimas: didžiausi kyšininkai Bendrijoje

Lietuvos gyventojai vis dar kyšininkauja daugiausiai Europos Sąjungoje, parodė „Transparency International“ 2013 metų Pasaulinio korupcijos barometro duomenys. Pagrindinės tyrime atskleistos problemos – pačių gyventojų kyšininkavimas, asmeninių pažinčių įtaka siekiant gauti paslaugų ir nuomonė, jog Vyriausybės veiksmai kovojant su korupcija yra neefektyvūs.

Per pastaruosius metus, anot tyrimo išvadų, kyšį davė 26 proc. Lietuvos gyventojų. 77 proc. respondentų teigė, jog asmeninės pažintys yra svarbios siekiant gauti viešojo sektoriaus paslaugų. 79 proc. apklaustųjų mano, kad Vyriausybės veiksmai kovoje su korupcija yra neefektyvūs.

Svarbiausių šalies institucijų bei valdžios susitelkimas kovojant su korupcija šioje situacijoje būtų itin reikšmingas. Tačiau ar dažnai pozicijų nesuderinančios valdančiosios koalicijos narių bei atsakingų įstaigų atstovų nuomonės, kaip reikėtų kovoti su šiomis problemomis, sutampa? Portalo lzinios.lt kalbinti koalicijos partijų teisės ir teisėtvarkos komitetų pirmininkai vardija skirtingas korupcijos plitimo šalyje priežastis ir kovos su ja prioritetus.

R.Žemaitaitis: kai pareigūno alga lygi trims karšiams

Tvarkos ir teisingumo partijos Teisės ir teisėtvarkos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nepasitiki minėto tyrimo rezultatais, tačiau sutinka, kad padėtis šalyje nėra gera. „Gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje“, – sakė jis.

„Apklausa parodė, kad Vyriausybė nesiima efektyvių priemonių korupcijai pažaboti. Tačiau apklausos organizatoriai tendencingai bando parodyti, kad Lietuva yra korumpuota: sako, kad žmonės duoda kyšius. Tad ką gali Vyriausybė padaryti, kad žmogus neduotų kyšių? Nieko. Galima tik apeliuoti į moralę, sakyti, kad duoti kyšį yra negerai. Bet imkime paprastą pavyzdį: privačiam veterinarui žmogus neoficialiai duoda papildomus 50 litų, tikėdamasis, kad jis geriau pagydys gyvūną. Ką Vyriausybė gali padaryti?“, – klausė R.Žemaitaitis.

„Tvarkietis“ mano, kad, formuluodami apklausą tyrėjai tarsi tendencingai implikavo, kad Lietuvoje labai didelis korupcijos lygis. „Kuo didesnis šis lygis, tuo jie galimai gali gauti didesnį finansavimą iš Vyriausybės, Europos Sąjungos, Briuselio, steigti naujus etatus, leisti žurnalus, laikraščius, bukletus“, – savo įtarimais dalijosi parlamentaras.

R.Žemaitaičio įsitikinimu, korupcija įsigali ir dėl per didelio biurokratinio aparato bei neadekvačiai didelių baudų. „Kuo bus mažiau baudų skiriama, kuo bus mažiau reikalavimų ir taisyklių, tuo labiau mažės korupcijos lygis. Jeigu už karšio pagavimą bauda yra 500 litų, o pareigūno atlyginimas – 1300 litų, tai žvejys pagavo tris karšius, 200 litų pasiūlė pareigūnui, kad neskirtų baudos, ir viskas. Baudos pagal mūsų pragyvenimo lygį yra visiškai neadekvačios“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.

Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas netiki ir tuo, kad akcizų didinimas neskatins kontrabandos. „Totalus absurdas. Bet tai sakyti yra labai nepopuliaru. Kitas dalykas, kai sakoma, jog statybų sektorius yra labiausiai korumpuotas. Jis toks ir bus, nes tam, kad pradėtum statyti namą, reikia 27 parašų. Vyriausybė visai nesistengia to keisti, nes reikia išlaikyti valdininkų, partiečių armiją, – piktinosi R.Žemaitaitis. – Prezidentūra taip pat gali inicijuoti visų procedūrų liberalizavimą, bet per keturis metus mes tokių pasiūlymų negavome“, – sakė Seimo narys.

A.Paulauskas: kiekvienas turi tvarkytis savo kieme

Bene geriausia priemonė prieš korupciją yra vadovų pavyzdys, įsitikinęs Darbo partijos (leiboristų) Teisės ir teisėtvarkos pirmininkas Artūras Paulauskas. Jo nuomone, paveikus ir įvairių procedūrų paprastinimas bei perkėlimas į elektroninę erdvę. Šios priemonės mažina asmenų tiesioginių kontaktų skaičių, taigi ir kyšininkauti darosi sunkiau.

„Daug ką lemia gajos tradicijos ir pačių viešojo administravimo pareigūnų elgesys, kai jie parodo, jog padės nebent už atlygį. Taip pat reikšminga, kad nuo mažens neformuojama nuostata, jog mokesčių mokėtojas, pilietis ir šalies šeimininkas niekam neturi duoti kyšių“, – vardijo A.Paulauskas.

Vyriausybės ir atsakingų institucijų užduotis, A.Paulausko įsitikinimu, – rodyti piliečiams pavyzdį ir veikti strategiškai.

„Pirmas kelias yra baudimas, baudžiamasis persekiojimas, ir tai neturi būti suvokiama kaip vien Specialiųjų tyrimų tarnybos reikalas. Tai savo kieme turi daryti policija, prokuratūra, ministerija. Turi būti aiški įstaigų vadovų pozicija, kad jie asmeniškai kovos su korupcija, rodys pavyzdį. Kai korupcija savame kieme tarsi matoma, bet tarsi ne, bylos tiriamos bet iki galo neištiriamos, tai blogas pavyzdys. Antra kryptis yra prevencija, įstatymų kūrimas, jų spragų nepalikimas, kontrolė, atskaitomybė, auklėjimas“, – kalbėjo A.Paulauskas.

Buvęs generalinis prokuroras A.Paulauskas mano, kad duodantis kyšį žmogus nė negalvoja, jog turėtų būti už tai baudžiamas: jis stengiasi išspręsti savo problemas, bet susiduria su pernelyg daug kliūčių. „Darbiečio“ nuomone, painios licencijų, leidimų, draudimų bei kitokios sistemos kuria terpę kyšininkavimui. „Žmogus turi pas daug ką eiti, prašyti ir dažnai laikas jam yra labai svarbus. Tai motyvuoja kyšininkauti. Paprastinamos procedūros, pavyzdžiui, teritorijų planavimo ar statybų leidimų, sumažina reikiamų aplankyti kabinetų, pareigūnų skaičių. Žmogui lengviau sutvarkyti savo reikalus. Padėtų ir elektroninis variantas. Kitas dalykas, kad tam dažnai išleidžiami milijonai, o sistemos stringa. Tarsi kažkas jas sabotuotų, nes nėra suinteresuotas perkelti viską į elektroninę erdvę, – juk tuomet sunku paimti kyšį. Svarbu, kad padarius žingsnį į priekį, nebūtų žengiama dviejų žingsnių atgal“, – sakė A.Paulauskas.

J.Sabatauskas: būtina ugdyti netoleranciją

Įvardijant korupcijos išplitimo priežastis, Lietuvos socialdemokratų partijos Teisingumo komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas labiausiai išskyrė tautos mentalitetą.

„Anksčiau esu sakęs ir tų žodžių neatsisakau: kai du trečdaliai apklaustų Lietuvos gyventojų bet kada, bet kur ir bet kam yra pasirengę duoti kyšį vien tam, kad būtų patenkinti jo teisėti ar neteisėti interesai, tai ir negalime tikėtis kitokių rezultatų. Kyla klausimas, ar minėti tyrimo duomenys yra visai tikri, nes 26 proc. davė kyšį, bet tik nedidelis procentas apskritai susidūrė su tyrime nurodytomis institucijomis. Pasigendu realesnių, ne tokių apibendrintų tyrimų“, – sakė J.Sabatauskas.

Seimo nario įsitikinimu, pagrindinis rodiklis vis tik yra pasirengusių duoti kyšį žmonių skaičius, o tai jau esanti mentaliteto problema. „Daugelyje institucijų galime matyti lipdukus, kad kyšiai nepriimami. Korupcijai pažaboti įvedamas ir vieno langelio principas. Bet daugelyje valstybių ne tik veikia vieno langelio principas, o žmogus išvis nepakliūna į instituciją, viskas daroma raštu ir išvengiant tiesioginio kontakto. Žinoma, atsirastų kas juokiasi, jog niekas nesutrukdys susitikti su pareigūnu ne jo kabinete, o neoficialiai. Ką tai reiškia? Tą patį mentalitetą, nes žmogus vis tiek ieškos būdų paduoti kyšį, pažįstamų, giminių“, – pažymėjo J.Sabatauskas.

Socialdemokratas sakė, kad ligų gydyme vien vaistų nepakanka – reikia ne tik gydytojo, bet ir ligonio pastangų: „Šiuo atveju profilaktika būtų netolerancijos korupcijai ugdymas. Reikia keisti mąstymą, tiksliau – ugdyti žmones nuo mažens. 50 metų gyvenome sistemoje, kai sovietmečiu dažnam iš darbo net nepatogu būdavo pareiti namo neparnešus mėsos, benzino, lemputės ar dar ko. Mentalitetą reikia keisti per ugdymą, švietimą, socialinę reklamą, auklėjimą šeimoje. Visa tai turi būti susiję: jeigu vaiką darželyje mokins, kas yra blogai, bet šeimoje jis matys kitą pavyzdį – švietimo pastangos vėlgi bus nubrauktos“, – įsitikinęs J.Sabatauskas.

V.Gailius: efektyvi priemonė – turto konfiskavimas

Ketvirtadienį Seime organizuotoje diskusijoje antikorupcijos tema savo nuomonę išdėstė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Vitalijus Gailius ir komisijos narys socialdemokratas Antanas Nesteckis.

„Manau, kad Lietuvoje didelę įtaką korupcijos prevencijai daro žiniasklaida. Korupcijos apraiškos ir kovos su ja priemonės nušviečiamos labai plačiai. Be to, pastarųjų metų teisėkūros procesai suteikė teisėsaugos institucijoms labai svarių įrankių. Dirbdami organizuoto nusikalstamumo srityje, matėme, kad piniginių bausmių ar laisvės atėmimo sankcijų organizuoti nusikaltėliai ne itin bijo. Daug didesnę grėsmę jiems kelia galimybė prarasti turtą. Iki 2011 metų Lietuvoje nebuvo galimybės konfiskuoti išplėstinį, neteisėtai įgytą turtą. Dabar institucijos šį įrankį labai efektyviai naudoja“, – sakė V.Gailius.

A.Nesteckio teigimu, nesunku pastebėti, kad šalyje ruošiant įstatymų projektus didelės įtakos tui verslas. „Šiuos santykius reikia labai aiškiai atriboti. Mano vienas iš uždavinių Seime yra rengti įstatymus ir poįstatyminius aktus kiek galima skaidriau: vengti netikslių išsireiškimų, neaiškių formuluočių, kuriuos interpretuojant gali pasireikšti korupcijos požymiai.

V.Gailius taip pat pažymėjo, kad viena iš vadinamųjų sėkmės istorijų kovoje su korupcija Lietuvoje yra uždraudimas juridiniams asmenims remti politines partijas. Antikorupcijos komisijos pirmininko įsitikinimu, didelę pažangą padarė ir policija, pati inicijuodama savo sistemoje Imuniteto padalinio įkūrimą ir aktyviai vykdydama savo pareigūnų antikorupcinį švietimą.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"