TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Priešpaskutiniai esame tik pagal išlaidas

2011 11 28 6:55

Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Arvydo Pociaus teigimu, tarp NATO sąjungininkių pagal gynybos išlaidas esame antri nuo galo, tačiau mūsų krašto kariuomenė nenusileidžia kur kas didesnėms valstybėms.

Praėjusią savaitę Lietuvos kariuomenės dieną paminėję kariai, A.Pociaus tikinimu, turėtų didžiuotis užtarnavę valstybei kitų Aljanso narių pagarbą ir pasitikėjimą. Kariuomenės vadas neslepia, kad krizė smogė ir gynybos pajėgumams, tačiau pabrėžia, kad prioritetu vis dar išlieka gerai parengti kariai, galintys vykdyti operacijas tiek su kitomis Aljanso narėmis, tiek ir patys.

Apie krašto gynybos finansavimą, jos pajėgumus atsilaikyti krizių akivaizdoje, Lietuvos karių misiją Afganistane, vietą NATO aljanse ir kariuomenės ateities iššūkius - "Lietuvos žinių" interviu su Lietuvos kariuomenės vadu Arvydu POCIUMI:

Įkurtas mokymo centras

- Lietuvos kariuomenei vadovaujate dvejus su puse metų. Kokius svarbiausius darbus per šį laikotarpį pavyko nuveikti?

Pradėdamas vadovauti kariuomenei akcentavau kovinį rengimą, karių švietimą ir mokymą, karinio mobilizacinio rezervo rengimo atnaujinimą, efektyvios struktūros kūrimą, karių fizinio pasirengimo, moralumo, visuomeninės veiklos ugdymą, taip pat karių dėmesį sveikatai ir jos priežiūrai. 

Šiemet įkūrėme Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centrą, jame bus rengiami šioms pajėgoms reikalingi specialistai ir vadai. 2009 metų lapkritį pradėti organizuoti būtinieji kariniai mokymai privalomai karinei tarnybai atlikti, o šįmet juos pakeitė baziniai kariniai mokymai, atnaujinome karinio rezervo rengimą. Nuo 2010-ųjų Lietuvoje vyksta nuolatinis Taikos meto užduočių operacinių pajėgų budėjimas. Pastaruoju metu vyko daug tarptautinių karinių pratybų, per kurias derinome veiksmus su NATO sąjungininkais ir Baltijos regiono šalimis taip, kaip veiktume bet kokios krizės atveju. Praėję metai kariuomenei išskirtiniai ir tuo, kad buvo patvirtinta Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija bei operaciniai planai, priimti svarbūs įstatymai, reikalingi siekiant stiprinti pajėgumą ginti valstybę.

- Svarstant kitų metų biudžetą kilo diskusijų audra dėl kariuomenės finansavimo. Ar iš tiesų kitų valstybių kontekste pagal kariuomenei skiriamų asignavimų dydį atrodome tokie apgailėtini, kaip tvirtina skeptikai?

Nenorėčiau kalbėti apie kariuomenės finansavimą, nes šio klausimo kariuomenė nesprendžia. Tačiau visą jus dominančią informaciją galima rasti internete. Tegaliu patvirtinti, kad pagal NATO valstybių gynybos išlaidas esame antri nuo galo.

- Jūsų vadovaujamai kariuomenei tenka verstis turint tiek finansų, kiek nusprendžia skirti politikai. Kokia grėsmė kyla valstybei dėl nepakankamo kariuomenės aprūpinimo?

Ekonomikos krizė veikia kariuomenę kaip ir visas kitas sritis. Turėjome peržiūrėti prioritetus, išskirti svarbiausius dalykus ir vykdyti užduotis, kurios mums iškeltos. Privalome stiprinti savo gynybinius pajėgumus, rengti karius, kurie užtikrintų savo krašto apsaugą ir vykdytų tarptautinius įsipareigojimus.

Patikimi partneriai

- Nuo Lietuvos įstojimo į NATO netyla diskusijos dėl šio karinio Aljanso pajėgumo užtikrinti mūsų krašto saugumą. Ar galime jaustis visiškai saugūs, pasikliaudami kitų valstybių parama?

Lietuvos kariuomenė yra sudėtinė stipriausio pasaulyje Aljanso kariuomenės dalis. Esame bendros jo oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos dalis. Saugodami savo teritoriją kartu saugome ir NATO. Esame užsitarnavę patikimos partnerės vardą, todėl nuolat dalyvaujame svarbiausiose Aljanso operacijose, mūsų kariai budi NATO greitojo reagavimo pajėgose, kurios reikalui esant gali būti dislokuotos bet kuriame pasaulio taške. Durys į NATO mums atsivėrė, kai įrodėme, kad esame patikimi partneriai, galintys vykdyti savo įsipareigojimus ir laikytis svarbiausio Aljanso pricipo - "vienas už visus ir visi už vieną".

- Lietuvos dalyvavimas tarptautinėje misijoje Afganistane vertinamas dviprasmiškai. Kokios naudos jis mums davė?

Lietuvos kariuomenei dalyvavimas šioje operacijoje buvo visapusiškai naudingas. Visų pirma esame dalis NATO pajėgų, todėl vykdome įsipareigojimus ir užduotis kartu su sąjungininkais tiek Lietuvoje, tiek Afganistane ir Irake. Šių misijų metu Lietuvos kariai įgyja nepaprastai vertingos kovinės patirties. Savo žinias kariai gali gilinti per įvairias pratybas, tačiau patikrinti, ko yra išmokę, gali tik vykdydami realias operacijas. NATO vadovaujamoje operacijoje Afganistane dalyvauja pusšimtis šalių, tačiau tik 14 jų vadovauja provincijos atkūrimo grupėms. Dalyvaudami tokioje misijoje rodome, kad mūsų kariuomenė yra patikima, gali atlikti daug įvairių užduočių, o prireikus imtis ir lyderės vaidmens. Tai pripažįsta ir mūsų sąjungininkai.

- Preliminariai svarstoma, kad iš Afganistano Goro provincijos bent jau dalį Lietuvos karių būtų galima atšaukti iki kitų metų pabaigos, o visiškai perduoti atsakomybę 2013-aisiais. Ar tokios perspektyvos pagrįstos?

Atsakomybės perėmimo procesas reikalauja politinio sprendimo. Afganistano vyriausybė įvertina galimybes perimti atsakomybę atskiruose rajonuose, regionuose. Galimybes perduoti atsakomybę vertina ir NATO operacijos Afganistane vadovybė. Tam turi būti pasirengusios ir Afganistano nacionalinio saugumo pajėgos, ir šios valstybės vyriausybė. Planuojama, kad atsakomybės perdavimo procesas turėtų baigtis iki 2014-ųjų. Lietuvos kariai rengiasi perduoti atsakomybę.

- Pastaruoju metu aktyviai vykdoma reklamos kampanija, kviečianti į bazinius karinius mokymus. Baigusiesiems šiuos mokymus ir atlikusiesiems nuolatinę privalomąją karo tarnybą žadama privilegijų. Ar tai reiškia, kad kariuomenei trūksta šauktinių, savanorių?

Baziniai kariniai mokymai skirti atlikti konstitucinę pareigą tėvynei. Jie vykdomi savanoriškumo principu, todėl natūralu, kad žmonės, kurie nori atlikti tarnybą, turi apie ją sužinoti. Visame pasaulyje galioja nuostatos, kad į tam tikrus valstybės tarnybos postus priimami valstybiškai mąstantys, atsakingi piliečiai, kurie yra atlikę savo prievolę valstybei. Tai nėra jokia privilegija - atlikta karo prievolė rodo piliečio vertybinį nusistatymą ir jo santykį su valstybe.

Dingę kariūnai kariais neišaugtų

- Dingus dviem Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams kilo daug klausimų dėl drausmės tiek akademijoje, tiek pačioje kariuomenėje. Ar gali šis akibrokštas pakenkti Lietuvos kariuomenės prestižui?

Kalbate apie du akademijos kariūnus, kurie dar nėra pradėję tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Šie žmonės paprasčiausiai suklydo pasirinkdami profesiją. Jie negali būti karo aviatoriais, vykdyti užduočių, dalyvauti operacijose, gelbėti žmonių gyvybių. Jų veiksmus įvertins Karo policija, atliekanti ikiteisminį tyrimą.

- Kokios permainos lauks Lietuvos kariuomenės ateityje, nuolat kintant laikotarpio poreikiams ir sparčiai tobulėjant karinei technikai?

Pastaruoju metu atkurtas balansas tarp teritorinės ir kolektyvinės gynybos užduočių. Daug dėmesio skiriame ne tik tarptautiniams įsipareigojimams, bet ir pasirengimui savo krašto gynybai. Šiuo metu peržiūrima karių rengimo sistema, struktūra, atsižvelgiant į Ginkluotos gynybos koncepciją. Ateityje planuojame daugiausia dėmesio kreipti į karių rengimą, struktūros optimizavimą, įsipareigojimų vykdymą. Mūsų prioritetas - gerai parengti kariai, galintys vykdyti operacijas atskirai arba kartu su NATO sąjungininkais ir valstybėmis partnerėmis. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"