Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Priežastys, nulėmusios emigracijos augimą

 
2017 07 10 16:41
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šių metų pirmąjį pusmetį emigracijos srautai galėjo augti dėl pragyvenimo nelygybės ar kainų augimo, tačiau neatmestina ir tai, kad išvykimą deklaravo anksčiau emigravę asmenys, teigia ekspertai.

„Tendencija yra nemaloni, nes ekonomika, formaliai žiūrint, atsigauna: jeigu ekonomika lemia migraciją, jai atsigaunant, turėtų lėtėti emigracijos srautai. Kita vertus, Lietuvoje matome labai reikšmingą nelygybę ir tą atsigavimą tam tikra prasme lemia Vilniaus, Kauno ir kitų didmiesčių ekonominiai rodikliai“, – BNS sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas Vincentas Vobolevičius.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2017 metų pusmetį emigravo maždaug 10 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Objektyvių priežasčių emigracijai nebuvo

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti tiesiogiai sietinos su tokiu pasikeitimu, nebuvo: saugumo situacija neblogėjo, ekonomika taip pat augo.

„Vienintelė ekonominė priežastis – augančios kainos ir dėl to kai kuriems žmonėms mažėjanti perkamoji galia. Tai atsispindi ir sociologinėse apklausose: praėjusio rudens „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad lietuviai iš visų ES šalių išsiskiria tuo, kad jiems ypač didelį nerimą kelia augančios kainos. Tai tarp ekonominų priežasčių galėtų būti pagrindinė“, – teigė jis.

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat tvirtino, kad ekonominių priežasčių palikti Lietuvą šiuo metu nėra.

„Emigracijos procesas yra nenutrūkstantis ir jį galima sieti su mentalitetu. Pasižiūrėjus į makrekonomikos rodiklius, šie metai neturėtų nuvilti – tiek darbo užmokesčio augimo tempai buvo didžiausi nuo ikikrizinių laikų, tiek nedarbo lygis susitraukęs, tad makroekonominė terpė yra, palyginti sveika, ji pagerėjo, palyginti su pernai“, – sakė analitikė.

Anot V.Vobolevičiaus, emigraciją gali skatinti ir jau išvykę bei įsitvirtinę asmenys, į užsienį pasikvietę savo šeimos narius.

„Mes matėme didelę bangą per krizę, žinoma, tai buvo prieš penkerius-septynerius metus, kai išvažiavo daug pajėgių dirbti žmonių. Galima hipotezė, kad dabar tie žmonės pakankamai įsitvirtino, kad išsivežtų savo šeimas, ir ta tendencija lemia, kad net ir gerėjant ekonomikai, kelerius metus emigracijos tendencijos išlieka“, – svarstė ISM docentas.

Šuolį lemti galėjo išvykimą deklaravę ankstesni emigrantai

R.Vilpišauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad didžiausia emigracija buvo pirmaisiais metų mėnesiais, o tai galėtų sufleruoti, jog auganti emigracija galėjo būti formali, savo išvykimą deklaravus jau anksčiau emigravusiems asmenims.

„Metų pradžia ir dažnai mokestiniai ir panašūs pakeitimai įsigalioja nuo metų pradžios. Tai galėtų būti papildoma priežastis ieškoti tokio aiškinimo“, – svarstė jis.

R.Vilpišausko vertinimu, deklaruoti išvykimą galėjo paskatinti „Sodros“ sprendimas išieškoti skolas iš gyventojų, kurie nėra sumokėję privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir nepateikė duomenų, jog šią prievolę įvykdė užsienyje.

Panašios nuomonės laikėsi ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. Jis sakė nematantis akivaizdžių veiksnių, kurie galėtų lemti emigraciją.

I.Genytės-Pikčienės teigimu, emigraciją šiemet taip pat galėjo paskatinti ir „Brexit“ procesas.

„Manoma, kad jei dabar emigruos, bus galima ten (Jungtinėje Karalystėje – BNS) pasilikti, o vėliau emigruoti taps sunkiau. Tas neapibrėžtumas gali atrodyti, kaip paskutinis šansas išvykti į Jungtinę Karalystę. Kitas dalykas yra lietuviškas mentalitetas, nepasitenkinimas esama situacija, manymas, kad kitur yra daug geriau. Bet manau, kad ilgainiui tai yra į naudą, nes pamatę didesnį pasaulį žmonės pradeda kitaip žiūrėti į tėvynę ir nemaža dalis grįžta ar galvoja sugrįžti ateityje“, – svarstė ekonomistė.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio – birželio mėnesiais išvykimą iš Lietuvos deklaravo 31 tūkst. 731 asmuo. Pernai per šį laikotarpį oficialiai emigravo 21 tūkst. 248 asmenys.

Daugiausiai žmonių šiemet emigravo sausio ir vasario mėnesiais, atitinkamai 7 tūkst. 48 ir 6 tūkst. 895 asmenys.

Išankstiniais duomenimis, šiemet daugiausia žmonių išvyko į Jungtinę Karalystę, jie sudarė beveik pusę – 45,8 proc. visų emigrantų. Į Norvegiją išvyko 12 proc., į Vokietiją – į 8,5 proc., į Airiją – 7,1 proc. Lietuvos gyventojų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"