TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Priimti pabėgėlius sutinka 12 savivaldybių

2015 09 22 17:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Priimti pabėgėlius kol kas sutinka penktadalis - 12 - Lietuvos savivaldybių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija antradienį informavo, kad Alytaus miesto, Birštono miesto, Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kauno rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Pakruojo rajono, Raseinių rajono, Šiaulių miesto ir rajono bei Skuodo rajono savivaldybės sutinka apgyvendinti po vieną ar dvi 3-5 asmenų pabėgėlių šeimas.

Birštono savivaldybė savo ruožtu nurodė galinti pasiūlyti darbo vietų pabėgėliams.

Ministerijai atsakymus apie galimybes priimti pabėgėlius iki antradienio iš viso pateikė 33 savivaldybės iš 60.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė BNS antradienį ministerijoje sakė, kad duomenys nėra galutiniai.

„Be abejonės, tie skaičiai pasikeis - dabar informacija jau sklinda teisingai: mes norime suaktyvinti visuomenę per savivaldybes, kad tuos būstus nuomai teiktų būtent tie piliečiai. Manau, kad turėsime iš visų savivaldybių“, - BNS sakė ministrė.

Ji atkreipė dėmesį, kad savivaldybių nėra prašoma rezervuoti pabėgėliams socialinių būstų, kurie skirti Lietuvos piliečiams.

A.Pabedinskienė, anksčiau minėjusi apie galimybę steigti Pabėgėlių priėmimo centro Rukloje filialus, šįkart tvirtino, kad tokiuose padaliniuose galėtų dirbti žmogus, kuris koordinuotų pabėgėlių integraciją, tačiau pastatai patiems pabėgėliams priimti nebūtų statomi.

„Vis dėlto, manome, kad bent jau iki dviejų mėnesių pirminis tas etapas būtų vykdomas Rukloje“, - pabrėžė ji.

Artimiausiu metu ministerija ketina apibendrinti savivaldybių, nevyriausybinio sektoriaus ir ministerijos duomenys dėl pabėgėlių apgyvendinimo galimybių. Taip pat A.Pabedinskienė sako kitą savaitę susitiksianti su darbdaviais ir lauksianti jų pasiūlymų sprendžiant pabėgėlių įdarbinimo klausimus. Ji neatmetė, kad didžiausias pabėgėlių krūvis turėtų tekti į ministerijos užklausas dėl pabėgėlių oficialiai dar neatsakiusiems Lietuvos didmiesčiams.

„Turime suprasti, kad po pirmojo integracinio etapo jie tampa tokie piliečiai, kaip ir mes, turi eiti į darbo biržą ar ieškotis darbo, gyventi tą gyvenimą. Tad manau, kad didžiuosiuose miestuose bus didesnė pasiūla“, - BNS sakė ministrė.

Antradienį po susitikimo su Vilniaus „Caritas“ bei Raudonojo Kryžiaus atstovais dėl pabėgėlių integracijos ji žurnalistams sakė besitikinti iš organizacijų „tų pačių veiksmų“, kuriuos jos vykdė iki šiol.

„Tai yra ir darbas savivaldybėse su pabėgėlių šeimomis, jų kuravimas, jų adaptacijos procesų įgalinimas vietose“, - vardijo politikė.

Raudonojo Kryžiaus draugijos, kuri pabėgėlių integracija užsiima jau dešimtmetį, laikinoji generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė žurnalistams sakė, kad nevyriausybinės organizacijos galėtų prisidėti jau Rukloje vertinant pabėgėlių pažeidžiamumą, nustatant jų poreikius, turimas kvalifikacijas, taip pat ir tas, kurių jiems reikia įgyti norint vėliau susirasti darbą savivaldybėse. Tokių pasiūlymų iš darbdavių esą jau sulaukiama.

„Jau šiandien gauname daug laiškų iš potencialių darbdavių, potencialių būstų nuomotojų, kurie jau šiandien nori padėti pabėgėliams (...). Šiandien šių žmonių yra apie šimtas, daugiausia Vilniaus mieste, tačiau tikime, kad tokių žmonių galime rasti ir Kaune, ir Klaipėdoje“, - sakė ji.

G.Guzevičiūtės teigimu, kol kas sulaukta pasiūlymų, jog pabėgėliai galėtų dirbti maitinimo įstaigose.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė tvirtino, kad su sostinės savivaldybe šiuo metu kalbamasi dėl vienos koordinacinės struktūros kūrimo, kurioje „Caritas“ būtų atsakingas už pabėgėlių pristatymą vietos bendruomenei, jos santykį su pabėgėliais, nes šiuo metu dėl gana skeptiško lietuvių požiūrio kyla ir kitos problemos.

„Kreipėsi tikrai nemažai žmonių, kurie sutiktų priimti į savo namus, suteiktų galimybę apsigyventi butuose. Bet kalbėti apie apgyvendinimą kol kas sunku, nes žmogus dar ir pats neįsivaizduoja, kuriam laikui galėtų - ar mėnesiui, ar dviems (...). Viena stipriausių problemų Vilniaus mieste - rasti išsinuomoti būstą: arba kainos per didelės, arba žmogus nenori nuomoti pabėgėliui“, - sakė ji.

Lietuva yra sutikusi per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.

Pirmiausia pabėgėliai būtų apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, po to kraustytųsi į savivaldybes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"