TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pripūstas banko "Snoras" gelbėjimo ratas

Nacionalizuotame "Snoro" banke pinigus laikančius krašto gyventojus valdžia ramino kiek įmanydama. Vakar Seimas pataisė finansinę drausmę turinčius užtikrinti įstatymus, kad būtų galima greitai atskirti dalį "Snoro" turto, perduodant jį valstybės įsteigtam bankui.  

Visuomenės reikmėms perimto "Snoro" banko likimas buvo sprendžiamas parlamente. Seimo nariai priėmė šūsnį su tuo susijusių įstatymų pataisų. Atskirti "sveikąją" šio komercinio banko dalį planuojama per mėnesį. Šiuo metu tikrąją "Snoro" finansinę padėtį aiškinasi laikinasis administratorius. Savo darbą dirba ir Generalinė prokuratūra (GP), laukianti iš užsienio grįžtančių buvusių banko vadovų. 

Sustabdyta įžūli ataka

Ketvirtadienį nuo pat ankstyvo ryto į prezidentūrą atskubėjo premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Po susitikimo prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė paramą sprendimą nacionalizuoti "Snoro" banką priėmusiai Vyriausybei. Jos teigimu, visi veiksmai buvo atlikti operatyviai, o sprendimai - būtini ir savalaikiai. "Tai pigiausias būdas, kaip valstybė galėjo apsaugoti visą Lietuvos bankų sistemą bei žmonių nuosavybę", - pažymėjo valstybės vadovė.

Anot D.Grybauskaitės, buvo užkirstas kelias galimai finansinei manipuliacijai tiek Lietuvos valstybės turtu, tiek žmonių pinigais. Norėčiau paminėti, kad šis precedentas akivaizdžiai parodo, jog ateityje Lietuvoje nebus vietos nei lietuviškiems, nei tarptautiniams ar iš užsienio atvykusiems finansiniams spekuliantams ir manipuliatoriams", - tvirtino ji. 

D.Grybauskaitė įsitikinusi, kad "Snoro" nacionalizavimas padėjo sustabdyti įžūlią ataką prieš Lietuvos bankų sistemą ir žmonių interesus. "Faktai, rodantys, kad šios savaitės pradžioje labai pagreitėjo pinigų išvedimas iš Lietuvos, įrodo, kad ataka buvo sąmoninga", - pabrėžė ji. 

Indėliai - saugūs

D.Grybauskaitė teigė, kad "Snoro" buvimas Lietuvoje "ilgą laiką atrodė įdomiai". "Lietuvišku šį banką pavadinti sunku - 68 proc. akcijų priklauso Rusijos piliečiui. Jis valdomas tik dviejų asmenų ir realiai buvo vien jų nuosavybė", - aiškino ji.

Prezidentė įsitikinusi, kad "Snoro" perėmimas krašto vertinimo tarptautinėse rinkose ir jo galimybės skolintis neigiamai nepaveiks. D.Grybauskaitė taip pat mano, kad gelbėdama šį banką Lietuva pajėgi išsiversti be Tarptautinio valiutos fondo pagalbos. "Lėšų tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos bankas turi pakankamai, kad visiems krašto indėlininkams, ir ne tik "Snore", būtų garantuota draudžiamoji - 350 tūkst. litų suma", - pažymėjo ji. 

Bankų krizės nėra

Vėliau "Snoro" nacionalizavimo peripetijos persikėlė į Seimą. Vakar parlamentui buvo pateiktos šešių įstatymų pataisos, susijusios su Vyriausybės sprendimu nacionalizuoti šį komercinį banką. Jomis siekiama sudaryti sąlygas perduoti probleminio banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus kitam bankui. 

Pirmasis prie Seimo tribūnos stojo Lietuvos banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas. Jis pakartojo, kad Lietuvoje bankų krizės nėra. "Noriu labai aiškiai pasakyti, kad kalbame apie vieną banką ir su juo susijusią veiką. Sisteminės rizikos lietuviškų bankų sistemoje nėra. Galiu garantuoti, kad visi bankai yra tinkamai prižiūrimi", - tikino jis. 

V.Vasiliausko teigimu, sprendimas dėl "Snoro" nacionalizacijos priimtas įvertinus banko veiklos tendencijas. Anot jo, esama pagrįstų įtarimų, kad dalies turto - vertybinių popierių už 1 mlrd. litų - banke nėra, nors ataskaitose jis figūruoja. "Įvertinus bankui gresiančią likvidumo problemą po labai "gerų publikacijų", turėjome imtis veiksmų tam, kad išspręstume šį klausimą iš esmės. Galiu užtikrinti, kad Lietuvos bankas panaudojo visą priemonių arsenalą ir alternatyvos kitam sprendimui iš tikrųjų nebeliko”, - tvirtino Lietuvos banko vadovas. 

Esą "Snoro" akcininkai dar liepos mėnesį buvo įspėti dėl veiklos rizikos, tinkamo atidėjinių suformavimo, jiems kelti klausimai dėl kapitalo stiprinimo. Lietuvos bankui buvo atsakyta, kad bus imtasi reikiamų priemonių. Tačiau to nebuvo padaryta.

Pasak V.Vasiliausko, iki rugsėjo 15 dienos SNORUI buvo duotas nurodymas pervesti turimų vertybinių popierių tam tikrą skaičių į Lietuvos banko depozitoriumą. "Deja, rugsėjo 15 dieną sulaukėme tik labai mažos dalies tų vertybinių popierių. Tai tiktai dar kartą patvirtino įtarimus. Įvertinę per inspektavimą gautą informaciją ir nustatę tam tikrus faktus taip pat kreipėmės į teisėsaugos institucijas ir, kiek žinau, jau pradėti ikiteisminiai tyrimai", - Seime teigė V.Vasiliauskas. 

Pusės milijono litų alga

Gyventojų indėliai, pasak V.Vasiliausko, šiuo metu yra saugesni, nei buvo anksčiau. "Už to banko stovi geriausias įmanomas savininkas - valstybė", - pažymėjo jis.

V.Vasiliauskas taip pat atskleidė, kad pastarosiomis dienomis iš Lietuvos banko dingo apie 200 mln. litų "Snoro" atsargų. Esą antradienio rytą atsargos dar siekė 250 mln. litų, tos dienos vakare jos sumažėjo iki 111 mln. litų, o trečiadienį jų buvo likę tik 44 mln. litų. "Likvidumo problemos galėjo būti akivaizdžios, tam reikėjo sprendimo", - pažymėjo jis. 

V.Vasiliauskas Seimo narius taip pat informavo, kad paskirtas laikinasis "Snoro" administratorius Simonas Freakley uždirbs 140 tūkst. eurų (483 tūkst. litų) per mėnesį. Tai esą mažiau, nei uždirbdavo buvę "Snoro" vadovai. "Palyginti buvusios vadovybės užmokesčio sąnaudas su visos administratoriaus komandos sąnaudomis, išlaidos tikrai bus mažesnės", - tikino V.Vasiliauskas. S.Freakley taip pat leista samdytis ekspertus. 

Finansų ministrė I.Šimonytė Seime aiškino, kad nuo "Snoro" ketinama atskirti sveiką dalį ir iš jos suformuoti gyvybingą banką, kurį laikinai būtų perduota valdyti laikinajam valstybiniam bankui, vėliau bandoma parduoti.

Nacionalizuoto banko išskaidymas į du atskirus bankus esą turėtų įvykti maždaug per mėnesį. Kitu atveju indėlininkams tektų išmokėti apdraustus indėlius iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų), o tai valstybės biudžetui atsieitų apie 4 mlrd. litų. 

Rekomendavo nusišalinti

Premjero A.Kubiliaus teigimu, valstybės žinion "Snoras" buvo perimtas siekiant mažiausiomis biudžeto sąnaudomis apsaugoti banko indėlininkus ir visą krašto bankų sistemą. Tam pasitarnaus Seimo priimtos įstatymų pataisos, kurios leis išskaidyti banką. 

Seimo pirmininkė Irena Degutienė vakar kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašydama išsiaiškinti, ar kas nors iš parlamentarų ir jų artimųjų šiomis dienomis skubiai atsiėmė savo indėlius iš "Snoro". Anot I.Degutienės, reikėtų nustatyti ir Seimo narius, turinčius indėlių minėtame banke.

Triukšmas kilo, kai Seimo narių Mišriai grupei priklausantis parlamentaras Andrius Šedžius per posėdį pareiškė tikrai žinąs, kad parlamente yra žmonių, kurie, žinodami apie padėtį SNORE, esą skubiai atsiėmė savo indėlius. Etikos sargai vakar išsiaiškino, kad banko akcijų turi "darbietis" Mečislovas Zasčiurinskas. Terminuotąjį indėlį iš "Snoro" rugpjūčio pabaigoje atsiėmė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas liberalas Kęstutis Glaveckas.

Auditoriais suabejota

Į neeilinį posėdį vakar susirinkęs Seimo Audito komitetas svarstė bendrovės "Ernst & Young Baltic" atliktą "Snoro" 2010 metų veiklos audito išvadą. Ji skiriasi nuo Lietuvos banko nuomonės ir yra teigiama. Parlamentarų nuomone, po tokios išvados tarptautinė  verslo konsultacijų bendrovė "Ernst & Young" turėtų atlikti vidinį patikrinimą savo padalinyje Lietuvoje.

"Esu tikra, kad gerbdama savo prestižą pagrindinė bendrovė tikrai imsis visų priemonių abejonėms išsklaidyti. Klausimas labai rimtas - ar mes galime pasitikėti šita audito kompanija?" - sakė Seimo Audito komiteto pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė. Komitetas taip pat kreipsis į generalinį prokurorą, kad į ikiteisminį tyrimą dėl banko veiklos būtų įtrauktas ir aspektas dėl "Ernst & Young Baltic" pateiktos audito išvados. 

Areštavo vadovų turtą

Galimą turto iššvaistymą ir pinigų plovimą tiriantys prokurorai vakar pranešė tikintys, kad "Snoro" akcininkai ir vadovai atvyks duoti parodymų, bei areštuojantys jų turtą.

GP atsisako komentuoti, ar žino, kur yra buvusi "Snoro" vadovybė ir savininkai. Įtarimų kol kas niekam nėra pareikšta. "Tikimės, banko vadovai, pagrindiniai akcininkai bei kiti atsakingi asmenys atvyks į prokuratūrą ir duos parodymus", - žurnalistams sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Paklaustas, ar prokurorams žinoma banko akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko buvimo vieta, prokuroras sakė nenorintis to komentuoti.

Anot prokuroro, atliekami veiksmai, susiję su "fizinių asmenų asmeninio turto" paieška Lietuvoje ir užsienyje. Jo teigimu, tokio pobūdžio priemonių imtasi dar iki formalaus ikiteisminio tyrimo pradžios. "Nuosavybės teisės į kai kuriuos objektus šiuo metu apribotos, tas procesas tęsiasi", - kalbėjo D.Raulušaitis. Pasak jo, "tai yra turtas asmenų, kurie galbūt gali būti prisidėję prie tos situacijos, kuri susiklostė banke". Anot generalinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros, ikiteisminis tyrimas dėl banko atliekamas pagal visą spektrą Baudžiamojo kodekso straipsnių.

R.Baranauskas pareiškė, kad dėl sprendimo stabdyti banko veiklą bus kreiptasi į teismą. Jis tikino esantis vienoje iš banko grupės įmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"