Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Prisiminė komunizmo nusikaltimų tribunolą

 
2017 02 24 10:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Estija gaivina prieš pusantrų metų Taline aštuonių valstybių teisingumo ministrų iškeltą idėją įsteigti tarptautinę instituciją, kuri tirtų komunizmo nusikaltimus. Lietuva savo poziciją dėl šio tribunolo kūrimo kol kas tik derina.

2015 metų rugpjūčio 23 dieną tuometis teisingumo ministras Juozas Bernatonis kartu su kolegomis iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos ir Gruzijos pritarė bendram pareiškimui dėl tokios institucijos reikalingumo. Tačiau aiškios nuomonės šiuo klausimu mūsų šalis iki šiol neturi.

Nuomonė dar neaiški

Galima mūsų šalies pozicija dėl tarptautinio bendradarbiavimo tiriant komunistinių režimų nusikaltimus aptarta pastarajame Vyriausybės pasitarime. Diskusiją inicijavo dabartinė teisingumo ministrė Milda Vainiutė, mat jos vadovaujama institucija gavo Estijos teisingumo ministerijos pasiūlymą prisiminti minėtą pareiškimą ir pradėti konsultacijas.

Egidijus Vareikis: „Komunizmo nusikaltimai tikrai dar neatskleisti. Jie tarsi palikti nuošalyje."/"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Be kita ko, pareiškime, kurį 2015-ųjų rugpjūčio 23 dieną paskelbė aštuonių Europos šalių teisingumo ministrai, dalyvavę Estijos okupacijos muziejuje vykusioje Europos totalitarinių režimų aukų atminimo dienai skirtoje konferencijoje, dėstytas pasiryžimas sudaryti parengiamąją ekspertų grupę.

Europos Sąjungos Tarybos sprendimu totalitarinių režimų aukų atminimo diena, pasiūlius Vengrijai, Lietuvai ir Lenkijai, minima kasmet rugpjūčio 23-iąją, Molotovo– Ribentropo pakto pasirašymo dieną.

„Po 2015 metų pareiškimo buvo tarsi nedidelė pertrauka, kol Estijos teisingumo ministerija visoms tą kartą konferencijoje dalyvavusioms šalims išsiuntinėjo laiškus su pasiūlymu pradėti realias konsultacijas“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius.

Pasak jo, Lietuva savo pozicijos kol kas nesuformulavo, ji derinama. Savo nuomonės dar nėra pateikusios ir kitos tąkart konferencijoje Taline dalyvavusios ir už komunizmo nusikaltimų tribunolo įkūrimą pasisakiusios šalys.

Egidijus Vareikis: „Komunizmo nusikaltimai tikrai dar neatskleisti. Jie tarsi palikti nuošalyje.“

Mato būtinybę

Priėmus bendrą pareiškimą, tuometis Lietuvos teisingumo ministras J. Bernatonis teigė, kad susitikime aptarta tik pradinė idėjos stadija. „Buvo susitarta, kad būtų steigiama tarptautinė institucija, bet nebuvo iki galo nuspręsta, kas tai galėtų būti“, – aiškino jis.

Anot J. Bernatonio, tuomet būta įvairių pasiūlymų: slovakai ragino patikėti misiją planuojamai steigti Europos prokuratūrai, kiti siūlė sukurti specialią komisiją, nes buvo kalbama apie visų totalitarinių režimų nusikaltimus.

Vakar „Lietuvos žinioms“ nepavyko pakalbinti šiuo metu Seimo Užsienio reikalų komitetui vadovaujančio J. Bernatonio.

Komiteto pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis teigė pritariantis idėjai, kad komunizmo nusikaltimų tribunolas ar panaši institucija atsirastų. „Komunizmo nusikaltimai tikrai dar neatskleisti. Nacių nusikaltimus aiškinasi įvairios tarptautinės organizacijos, įvairūs tarptautiniai tribunolai tiria Afrikoje, buvusioje Jugoslavijoje vykdytą genocidą, o komunizmo nusikaltimai tarsi palikti nuošalyje“, – aiškino jis.

E. Vareikis pažymėjo, kad ir jo šeima yra nukentėjusi nuo komunizmo, bet jis iki šiol visos tiesos – kas teisė, už ką teisė, taip ir nežino. „Man tai gyventi netrukdo, bet sužinoti norėčiau. Ne dėl to, jog kam nors kerštaučiau, o tiesiog tam, kad žinočiau tiesą“, – tvirtino parlamentaras.

Justinas Žilinskas: „Pirmiausia reikia analizuoti jau turimą medžiagą, o ne kurti naujas deklaracijas.“

Reikėtų diskusijų

Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Juozas Olekas „Lietuvos žinias“ tikino nedaug žinantis apie ketinimus steigti minėtą tribunolą, todėl savo nuomonės išsakyti negalintis.

Tuo metu šios komisijos narys Arūnas Gelūnas neslėpė abejonių, ar tikrai reikėtų tokio tribunolo ar kitokios institucijos, kuri tirtų totalitarinių režimų nusikaltimus. „Po Antrojo pasaulinio karo iki šaltojo karo pabaigos Europoje, kaip ir visame pasaulyje, įvyko labai didelių pokyčių. Komunistinė Sovietų Sąjunga volu pervažiavo per daugelį šalių – siaubingos represijos, politiniai teismai buvo įprastas reiškinys. Veiklos tokiam tribunolui nepritrūktų. Tačiau ar dabar yra istoriškai sėkmingas momentas tokiai institucijai kurti, kai Rusija žvangina ginklais, nežinau“, – kalbėjo liberalas.

Vis dėlto, anot jo, reikia prisiminti praeitį ir suvokti tam tikrus visuomenės vystymosi dėsningumus, suprasti, kas atsitiko. Tam padėtų tam tikrų duomenų ištyrimas ir paskelbimas. Būtent tai galėtų atlikti komunizmo nusikaltimų tribunolas ar panaši institucija. A. Gelūno tikinimu, tai labai aktualu jaunajai kartai, kuri nesusidūrusi su gyvenimu sovietmečiu.

Justinas Žilinskas: „Pirmiausia reikia analizuoti jau turimą medžiagą, o ne kurti naujas deklaracijas.“/www.mruni.eu nuotrauka

Ne deklaruoti, o mokytis

Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius Justinas Žilinskas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog tarptautinės institucijos komunizmo nusikaltimams tirti įsteigimas būtų labiau simbolinis aktas, siekiant įtvirtinti istorinę atmintį, ir vargu ar padėtų realiai patraukti atsakomybėn komunistines represijas vykdžiusius asmenis, nes gyvų jų, bent jau Lietuvoje, beveik nėra.

„Žmonės, vykdę komunistines represijas, yra arba jau mirę, arba ant mirties slenksčio, tad labai maža tikimybė juos patraukti atsakomybėn“, – sakė J. Žilinskas. Esą minėta institucija reikalinga kalbant apie tuometės Čekoslovakijos ar Vengrijos įvykius. Tuo metu Baltijos šalys labiausiai suinteresuotos stalinizmo tyrimu. Ir net įkūrus tarptautinę instituciją totalitarinių režimų nusikaltimams tirti, vargu ar kas nors pasikeistų.

„Realių galimybių išspręsti istorinius klausimus nelabai daug. Gal geriau juos palikti istorijai, gal teisės istorijai. Tai turėtų būti medžiaga, iš kurios mokomasi, bet ne pastangos praeities problemas spręsti per politiką“, – kalbėjo J. Žilinskas.

Jis priminė, kad 2000-aisiais Vilniuje posėdžiavo tarptautinis visuomeninis tribunolas. Tuomet siekta išklausyti įvairių šalių visuomeninių organizacijų atstovų ir pavienių asmenų kaltinimus komunizmui, apklausti liudytojus ir ekspertus, sukaupti ir išnagrinėti dokumentus, politiškai ir teisiškai įvertinti komunistinės sistemos prievartos struktūrų veiklos padarinius.

Tąkart tribunolo teisėjų kolegija pripažino komunistinių ar okupuotų šalių kolaboravusias komunistines partijas ir kitas institucijas nusikalstamomis organizacijomis, o jų narius – nusikaltusiais, jei jų veikla planuojant, organizuojant, vadovaujant, kurstant ar kitaip padedant buvo okupantų valios vykdymas, jei padarytos nusikalstamos veikos bei, nusikalstant žmogiškumui, fizinė, moralinė ir materialinė žala, atlikti kiti veiksmai, prieštaraujantys tarptautinei teisei.

Tačiau šiandien, anot J. Žilinsko, tai jau mažai kas prisimena. Pasibaigus šiam tribunolui, buvo išleista daug įvairių knygų apie komunizmo nusikaltimus mūsų šalyje, bet jas mažai kas skaito.

„Pirmiausia reikia analizuoti jau turimą medžiagą, supažindinti su ja žmones, daug, kantriai jiems pasakoti, kurti filmus, rašyti knygas apie tą laikotarpį, o ne kurti naujas deklaracijas“, – svarstė J. Žilinskas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"