TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pritilę "valstybininkai" nusitaikė į NATO pinigus?

2010 04 01 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Lietuvai intensyviai derantis su NATO partneriais dėl galimybės per mūsų šalį tiekti nekarinius krovinius Afganistane dislokuotoms Aljanso pajėgoms, vis garsiau prabylama, kad pelningą kąsnį greičiau gali atsikąsti Rusijai atstovaujanti bendrovė, o per ją - ir pastaruoju metu pritilę "valstybininkai", globojantys šioje bendrovėje įdarbintą buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų.

Dėl NATO šalių priimtų susitarimų gerokai išplėsti kontingentą Afganistane, taip pat ir kardinaliai keičiantis šioje šalyje dislokuotų pajėgų aprūpinimo maršrutams, Lietuva mėgina pasinaudoti galimybe per savo teritoriją tranzitu gabenti Tarptautinėms saugumo paramos pajėgoms (angl. International Security Assistance Force, ISAF - red.) šiame krašte aprūpinti skirtus nekarinius krovinius ir taip papildyti biudžetą itin nemenkais pinigais.

Kol kas šioje srityje pirmauja kaimynė Latvija, nekarinius krovinius pajėgoms Afganistane pradėjusi gabenti jau nuo 2009-ųjų pradžios, o pernai tapusi neoficialia tokio vežimo lydere Baltijos regione.

Ne paslaptis, kad kaimynų sėkmę nemaža dalimi lėmė ir itin glaudus Latvijos geležinkelių bendrovių susisaistymas su Kremliaus kontroliuojama krovinių vežimo bendrove "Rusijos geležinkeliai", mat naujasis tiekimų maršrutas į Afganistaną driekiasi per Rusijos teritoriją.

Lietuvoje vis garsiau diskutuojama, kad teikiant ISAF skirtų krovinių vežimo per mūsų šalį paslaugas gali įsitvirtinti ne valstybės valdomi "Lietuvos geležinkeliai", bet oficiali "Rusijos geležinkelių" antrinės bendrovės "Transkonteiner" agentė mūsų šalyje "Hoptrans projects".

Kaip teigiama, įmonės pozicijas derantis dėl ISAF skirtų krovinių gabenimo dar labiau stiprina joje projektų direktoriumi įdarbintas buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras V.Tutkus, tebeturintis nemažai pažinčių aukštuose NATO sluoksniuose, taip pat neslepiama ir jo bičiulystė su Lietuvos ambasadoriumi prie NATO Linu Linkevičiumi. Itin aktyviai šiuo projektu esą domisi ir pastaruoju metu viešumoje mažai besireiškę, anksčiau didelę įtaką šalies raidai mėginę daryti vadinamieji "valstybininkai", pirmiausia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) šulai Gediminas Kirkilas ir Juozas Olekas, itin globojantys su Rusija susisaisčiusioje bendrovėje įdarbintą V.Tutkų.

Rusijos interesas

Akivaizdu, kad Kremliaus valdžia neslepia savo intereso, susijusio su ISAF krovinių tranzitiniu gabenimu. Įtvirtinti Rusijos siekius šioje srityje padėjo 2008-ųjų pabaigoje Pakistano (iki tol buvusio pagrindine NATO pajėgų aprūpinimo Afganistane magistrale) sprendimas neribotam laikui sustabdyti NATO ir JAV karių aprūpinimą per savo teritoriją. Tuo pačiu metu Uzbekistano ir Kirgizijos vadovai nusileido Kremliaus spaudimui, nuspręsdami uždaryti jų valstybėse veikusias JAV karines bazes. Tokiu būdu, spaudžiant Rusijai, JAV iš esmės prarado labai svarbų bendros su NATO operacijos Afganistane aprūpinimo koridorių.

Vos po kelių mėnesių, 2009-ųjų pradžioje, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas oficialiai pareiškė: "Amerikiečiai kreipėsi į mus su prašymu pradėti vykdyti Rusijos ir NATO susitarimą dėl nekarinio tranzito per Rusijos teritoriją Tarptautinių saugumo ir pagalbos pajėgų poreikiams patenkinti, ir mes sutikome."

2009-ųjų sausį-vasarį buvo pasirašyti tarptautiniai susitarimai dėl nekarinių NATO krovinių (produktų, degalų, medžiagų ir kt.) tiekimo iš Europos į Afganistaną per Rusiją, Kazachstaną bei Vidurinę Aziją. Nuo tada tarp šio regiono valstybių ir atskirų transporto bendrovių prasidėjo tikras karas dėl planuojamo Afganistano tranzito - pirmiausia, geležinkeliais.

Rusijos žiniasklaida jau kuris laikas mirga pranešimais apie šio karo dalyvius ir nugalėtojus. Kaip aiškus favoritas kovoje dėl NATO krovinių įvardijama bendrovė "Transkonteiner". Ši įmonė, įsteigta Kremliaus įtakoje esančių "Rusijos geležinkelių" (vadovaujamų ankstesniojo Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus bičiulio, net aukštu mūsų šalies apdovanojimu pagerbto kontržvalgybininko Vladimiro Jakunino), lyg tyčia prieš didžiąsias permainas buvo nuo jų atskirta. Šiuo metu "Transkonteiner" vadinama antrine įmone, turinčia filialus ne tik visose Rusijos geležinkelių atšakose, bet ir atstovybes Vokietijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje - t. y. visoje grandinėje, per kurią planuojama gabenti NATO krovinius.

Įsitvirtino Latvijoje ir Estijoje

Akivaizdu, kad rusiškoji "Transkonteiner" jau įtvirtino savo pozicijas Latvijoje, jos geležinkeliai specialistų neoficialiai net vadinami "Rusijos geležinkelių" filialu.

Pirmoji regione 2009-ųjų pradžioje pradėjusi krauti į Afganistaną gabenamus NATO krovinius, Latvija per praėjusius metus pervežė maždaug 5 tūkst. sąlyginių konteinerių vienetų (TEU), o tai, kaip manoma, galėjo duoti iki 15 mln. JAV dolerių (apie 37 mln. litų) pajamų. Dar daugiau NATO krovinių tikimasi šiemet.

Patys latviai pripažįsta, kad aktyviausiai šioje srityje veikia "Latvijas dzelzcelš" ("Latvijos geležinkelių") bendrovė "Cargo Logistika" - oficiali "Transkonteiner" atstovė krašte.

Dar daugiau: praėjusį rudenį "Transkonteiner" kartu su Vokietijos krovinių vežimo gigante - šalies geležinkelių bendrovės antrine įmone "DB Schenker", apeidamos valstybinius "Latvijos geležinkelius", atidarė pirmąjį šalyje konteinerių depą. Šis sprendimas vadinamas vienu pagrindinių kozirių, garantuosiančių bendrovėms sutartis dėl NATO krovinių gabenimo.

"Latvijos geležinkeliai", kaip jau tampa įprasta, pareiškė padėties nedramatizuojantys: esą bet kokius projektus, galinčius padidinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtį, reikia tik sveikinti.

Panaši padėtis jau klostosi ir Estijoje, tik čia sutartis su rusiškąja "Transkonteiner" sudarė valstybinė geležinkelių bendrovė. "Eesti Raudtee" ("Estijos geležinkeliai"), pasirašę sutartis su "Transkonteiner", per juos užsitikrino, kad tos pačios vokiečių "DB Schenker" vykdomas krovinių gabenimo į Afganistaną projektas būtų įgyvendinamas ir su jais. Taigi, nuo pernai rugsėjo iki šių metų pradžios į Afganistaną buvo išsiųsti 269 konteineriai. Šįmet planuojama kiekvieną savaitę siųsti po 200 konteinerių.

Kokius pinigų srautus žada tokie vežimai, rodo Kazachstano, taip pat pretenduojančio tapti tranzito dalimi, specialistų skaičiavimai. Jų neoficialiais duomenimis, kiekvieno NATO konteinerio pervežimas nuo siunčiančiosios šalies iki Afganistano vežėjams bendrai paėmus gali atnešti iki 10 tūkst. JAV dolerių (apie 25 tūkst. litų) pelno.

Lietuva atsilieka

Dalijantis tokius pelnus, Lietuva greičiausiai taip pat netaps regione besiklostančio scenarijaus išimtimi.

Valstybiniu lygmeniu pasiekti mūsų krašto, į misiją Afganistane įnešusio didžiausią indėlį iš trijų Baltijos šalių, susitarimai dėl pelningo NATO krovinių vežimo kol kas nėra labai sėkmingi. Nors 2009-aisiais per Klaipėdos jūrų uostą krovinius savo kontingentui Afganistane gabeno Vokietija (per dabar Latvijoje bei Estijoje įsitvirtinusią "Transkonteiner" partnerę "DB Schenker"), šiuo metu Lietuvos kelią, neoficialiais duomenimis, ketina išbandyti Didžioji Britanija, tad rimtesniu NATO partneriu mes kol kas netapome.

Įsidėmėtina, kad Klaipėdos uosto konteinerių terminalų vadovai dar 2008-aisiais, socialdemokratų valdymo metais, ėmėsi raginti Vyriausybę derėtis su NATO partneriais, tačiau nei tuomečio premjero G.Kirkilo, nei krašto apsaugai vadovavusio J.Oleko, nei kariuomenės vado V.Tutkaus dėmesio nesulaukė.

Vis dėlto nederėtų manyti, kad šie vadai, jau tuo metu vykdytų parlamentinių tyrimų metu minėti tarp aktyviausių "valstybininkų", galėjusių siekti įtakos visos valstybės gyvenimui, nuvertino kuriamus partnerių projektus bei galimą jų naudą. Matyt, ne veltui 2009-ųjų vasarą, baigiantis generolo V.Tutkaus kadencijai, socialdemokratams atstovaujantys G.Kirkilas bei J.Olekas taip aktyviai mėgino parlamentarams įpiršti sumanymą skirti V.Tutkų kariuomenės vadu antrai kadencijai, nors tokia iniciatyva prieštaravo Lietuvos įstatymams.

Ilgamečius savo partiečius palaikė ir Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius, patvirtindamas socialdemokratų skleidžiamas esą diplomatiniais kanalais Lietuvą pasiekiančias žinias, kad likdamas savo poste V.Tutkus galėtų patekti tarp pretendentų į NATO karinio komiteto vadovo postą (laimėtojo šaliai, beje, kainuojantį dešimtis milijonų litų).

Nepavykus įgyvendinti šio sumanymo, V.Tutkui atsirado ne mažiau įdomus darbas privačioje Rusijai atstovaujančioje kompanijoje, sutapimas ar ne, bet vėl susijęs su galimybe išrūpinti pelningus NATO pervežimus. Ar tik ne todėl buvęs kariuomenės vadas, kurio gynėjai viešai kaltina valstybės vadovus neparūpinus V.Tutkaus statusui derančio darbo, po atsistatydinimo ceremonijos taip ir nesikreipė į atsakingus pareigūnus, siūlydamas savo paslaugas Lietuvai, o audiencijos pas krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę pasiprašė tik įsidarbinęs "Hoptrans projects"?

Susitikimai ir sutapimai

Kaip LŽ patvirtino transporto ir logistikos kompanijos "Hoptransa" Plėtros skyriaus vadovas Martynas Šmitas, jų bendrovė praėjusias metais jau vykdė tranzitinių NATO krovinių gabenimo į Afganistaną sutartis.

Tačiau pasiteiravus, kiek įtakos galimybei gauti tokių pervežimų sutartis turi jų įmonės "Hoptrans projects" atstovaujama Rusijos bendrovė "Transkonteiner", M.Šmitas pradėjo kalbėti ne apie partnerius, bet... apie patriotizmą.

"Mes, kaip įmonių grupė, labai kryptingai dirbame ta tema, kryptingai vykdome pardavimus ir dirbame su klientais - tiek su privačiais, tiek su humanitarinėmis siuntomis. Tikrai stengsimės, kad tas tranzitas į Afganistaną eitų per Klaipėdos uostą. Taigi patriotizmo čia irgi šiek tiek yra", - tvirtino jis.

Kalbos apie patriotizmą baigėsi, pasiteiravus, ar aukštų pažinčių NATO struktūrose tebeturintis generolas V.Tutkus galėtų padėti lengviau įgyvendinti "Hoptrans projects" ir jos partnerių Rusijoje siekius.

"Negaliu to klausimo komentuoti. Ta tema jau buvo pakankamai išeskaluota", - pareiškė M.Šmitas.

Eskalacijų vengia ir valstybininkai - socialdemokratai, šiuo metu glaudžiu rateliu supantys privačioje verslo bendrovėje plėtros projektais užsiimantį bičiulį V.Tutkų. Nors jie ganėtinai dažnai susitinka, vyrai tvirtina naujųjų generolo pareigų ir jų teikiamų galimybių neaptarinėjantys.

Jei tai tiesa, V.Tutkaus ir jo bičiulių susiėjimus lydi keisti sutapimai. Kad ir neseniai, vos prieš kelias savaites, vykusį V.Tutkaus, vieno socialdemokratų lyderio J.Oleko bei Lietuvos ambasadoriaus prie NATO L.Linkevičiaus susidūrimą pačiame Vilniaus centre esančio "Artis" viešbučio restorane. Nors įvykio liudininkai tikina matę, kaip trijulė vienas po kito paliko viešbutį, o jų automobiliai šeimininkų taip pat laukė netoli vienas kito, J.Olekas LŽ tvirtino jokio susitikimo nebuvus.

Taip pat karštai socialdemokratai ginasi ir fakto, kad, prabėgus vos kelioms dienoms po šio susitikimo, įspūdingas V.Tutkaus automobilis sustojo prie sostinės Barboros Radvilaitės gatvėje esančios LSDP būstinės.

Tik sutapimu turbūt derėtų laikyti tai, kad šie itin slepiami susibėgimai, kuriuose dalyvavo ir L.Linkevičius, vyko Briuselyje planuoto NATO karinio komiteto pasitarimo dėl Aljanso kontingento Afganistane aprūpinimo išvakarėse.

Neslepia interesų

Žinios, kaip siekdama savų interesų Rusija per savo verslo struktūras bando įsitvirtinti Baltijos valstybėse, taigi ir Lietuvoje, per įsteigtas bendroves dosniai atsilygindama vietiniams "padėjėjams", į viešumą iškilo dar 2006-aisiais, Baltarusijoje iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis žuvus vadinamųjų valstybininkų malone į tą šalį ištremtam Valstybės saugumo departamento (VSD) karininkui Vytautui Pociūnui.

Tuo metu, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pradėjus VSD veiklos parlamentinį tyrimą, visuomenei tapo žinoma ir apie 2003-iaisiais V.Pociūno parengtą pažymą, kurioje buvo neigiamai įvertintas projektas 2K (dėl Rusijos krovinių srautų nukreipimo geležinkeliu į Klaipėdos ir Kaliningrado uostus) bei projekte dalyvaujanti įmonė "Medial Trans", 2005 metais įkurta buvusio Vakarų pramonės ir finansų korporacijos vadovo, dujų verslu užsiimančios įmonės "Dujotekana" savininko Rimando Stonio.

V.Pociūnas savo pažymoje dėstė abejones, esą įgyvendinus projektą 2K ir liberalizavus krovinių tranzitą šis verslas gali atsidurti privačių Rusijos kompanijų rankose. Joje taip pat akcentuota, jog vienas pavojingiausių dalykų Lietuvai yra tai, kad įmonėse, susijusiose su krovinių tranzitu per Lietuvą, gali dirbti buvusių ir esamų Rusijos bei Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų.

Tuo pačiu metu, parlamentarams atliekant tyrimą, aiškėjo, kad per tokias Lietuvoje steigiamas priedangos įmones gali būti papirkinėjami vietos politikai, o iš gautų pelnų remiamos ne Lietuvai, bet Rusijai lojalios vietinės bendruomenės, taip įtvirtinant Kremliaus interesus. Dar didesnių abejonių tuo metu pasėjo tyrimo akiratyje atsidūrusios su "Gazprom" siejamos įmonės "Dujotekana" vadovo R.Stonio paviešinti faktai, kad jo bendrovė ilgą laiką rėmė daugelį Lietuvos partijų, bei į viešumą iškilusi VSD medžiaga, kaip tas pats R.Stonys per remtus politikus bando įgyvendinti savo įmonės, o per ją ir "Gazprom", interesus.

Šiuo metu nuogąstaujama, kad, "Gazprom" šeimininkams demonstruojant akivaizdų nusivylimą į kelerius metus besitęsusį skandalą įsipainiojusia "Dujotekana", Kremlius gali bandyti savo forpostu pasirinkti kitą pelną ir įtaką garantuojančią kompaniją. Krizę išgyvenusioje Europoje NATO krovinių gabenimas šiuo metu geidžiamas kąsnis, į kurį pretenzijų Rusija net nebando slėpti.

Antra vertus, anksčiau išdidžiai "valstybininkais" save titulavusiems veikėjams, šiuo metu demonstruojantiems ypač draugiškus jausmus Rusijai atstovaujančioje bendrovėje įsidarbinusiam V.Tutkui, bandymas pasinaudoti NATO lėšomis taip pat greičiausiai nebūtų naujiena.

Kaip žinia, prieš kelis mėnesius buvęs Seimo NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius savo iniciatyva liudijo prokurorams, kad mįslinga V.Pociūno žūtis Baltarusijoje galėtų būti susijusi ir su kitu jo tyrimu - dėl Lietuvoje dingusių dešimčių milijonų JAV dolerių, skirtų Baltarusijos opozicijai remti.

Šiuo metu tranzitiniai Afganistanui skirti NATO kroviniai, regis, gardus kąsnelis tiek suinteresuotoms valstybėms, tiek atskiriems veikėjams. Latvija jau skelbiasi lėšomis, gaunamomis iš tokių pervežimų, gerokai lopanti krizės prakiurdytą krašto biudžetą.

Šansą užsidirbti turi ir Lietuva. Tuo atveju, jei pelningi užsakymai ir vėl neatsidurs vos kelių suinteresuotų "draugų" rankose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"