Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Pritrūkome gidų

 
2017 02 21 11:30
Šiuo metu ypač paklausūs gidai, mokantys kinų, hebrajų, japonų kalbas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Gausėjant į Lietuvą atvykstančių užsienio turistų, apie mūsų šalį pasakojančių gidų laukia nauji iššūkiai, mat jau nebepakanka kalbėti užsienio kalba arba mokėti papasakoti vien Vilniaus ir Trakų istoriją bei supažindinti su architektūros paminklais.

Gidų visuomeninės organizacijos ir kelionių agentūros prakalbo apie plačios erudicijos, retesnėmis Europos ar kitų šalių kalbomis kalbančių gidų trūkumą. Gidus vienijančios profesinės sąjungos atstovai atkerta, kad iš daugiau kaip 4 tūkst. gido pažymėjimus turinčių asmenų net ir sezono metu dirba tik iki 600 gidų.

L. Daubaras: „Turistų reikalavimai gidams didėja.“

Trūksta žinių

Lietuvos gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad užsienio turistų susidomėjimas Lietuva pastaraisiais metais nuolat auga. Užsienio šalių turistus domina ne vien istorinė praeitis, tad su tokių turistų grupėmis dirbantiems gidams kyla naujų uždavinių – reikia ne tik mokėti papasakoti atskirų objektų istoriją ar supažindinti su jų architektūrine stilistika, bet ir būti kur kas platesnių pažiūrų.

„Pastaruoju metu labai populiarėja gamtos turizmas – užsienio turistai nori susipažinti ne vien su mūsų miestų architektūra, bet ir aplankyti gamtiniu požiūriu vertingus objektus. Labai reikia gidų, kurie užsienio kalba sugebėtų juos supažindinti su tokiais objektais“, – tikino L. Daubaras. Tačiau, anot Lietuvos gidų sąjungos prezidento, galinčių tai padaryti gidų visoje šalyje yra apie tris dešimtis.

Nors daugelis šalies regioninių ir nacionalinių parkų jau turi savo specialistų, pasirengusių besidominčius gamta turistus supažindinti su parkuose saugomomis gamtos įdomybėmis, tačiau tik retas jų tai gali padaryti užsienio kalba. O ją mokantieji toli gražu ne visuomet sugeba apie saugomas vertybes papasakoti taip, kad užsieniečiai suprastų. Be to, L. Daubaro teigimu, populiarėjant kulinariniam turizmui, kyla ir tam pasirengusių gidų poreikis. Juk kai kurie mums įprasti žodžiai, tarkime, tokie kaip bičių pikis, išrūgos, pasukos ar kai kurie kiti, vienoje ar kitoje užsienio kalboje gali net neturėti savo atitikmenų, tad keliautojams sunku suvokti, apie ką kalbama.

Gidas turėtų nuolat gilinti savo turimas žinias atskirose srityse ir neapsiriboti vien tik istorija.

„Lietuvoje turizmo plėtra vykdoma labai sėkmingai – užsieniečių, ypač iš Vokietijos, srautai auga. Tuo pat metu ir turistų reikalavimai gidams didėja“, – tvirtino L. Daubaras. Anot jo, norintiesiems tapti gidais rengiami užsiėmimai, per juos susipažįstama su gido darbu, jo subtilumais. Tačiau dabar to jau nebepakanka. Lietuvos gidų sąjungos prezidentas pabrėžė, kad kiekvienas gidas turėtų nuolat gilinti savo turimas žinias atskirose srityse ir neapsiriboti vien tik istorija.

Romualdas Barzda

Reikia mokėti įvairių kalbų

Lietuvos turizmo asociacijos tarybos pirmininkas, UAB „Amber Tours“ Atvykstamojo turizmo skyriaus vadovas Romualdas Barzda „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad pastaruoju metu iš tiesų jaučiamas Lietuvoje dirbančių gidų kvalifikacijos ribotumas. Daugelis jų pasirengę vesti pažintines ekskursijas tik Vilniuje ir Trakuose. Tačiau į Lietuvą atvykstantys užsienio turistai dažnai nenori pasitenkinti vien šiais dviem miestais. Jie nori aplankyti ir pajūrį, ir Kauną, ir kitas šalies vietoves. Nors tokių kelionių ar specializuotų ekskursijų pageidaujama vis daugiau, per jas Lietuvos gidai geriausiu atveju gali pabūti... vertėjais.

Daugelis jų pasirengę vesti pažintines ekskursijas tik Vilniuje ir Trakuose.

„Būtų gerai, jei mūsų šalyje dirbantys ir užsienio kalbomis kalbantys gidai būtų platesnės erudicijos ir pasirengę tapti kelionių po Lietuvą gidais, užsienio turistams išsamiau pristatyti mūsų šalį, ne tik supažindinti su sostinės istorija, pastatų architektūra“, – tikino R. Barzda. Jis pripažino, kad esama ir labai gerai pasirengusių, istoriją, dabartį, literatūrą, meną bei kitas sritis išmanančių gidų. Tačiau jų kol kas – labai mažai.

Šiuo metu ypač paklausūs gidai, mokantys kinų, hebrajų, japonų kalbas, visada jaučiamas ir germanistų poreikis.

Lietuvos turizmo asociacijos tarybos pirmininkas patvirtino, kad iš tiesų Lietuvoje jaučiamas ir retesnėmis užsienio kalbomis kalbančių gidų trūkumas. Anot R. Barzdos, turistinio sezono metu nebepakanka net vokiškai kalbančių gidų, o ką jau kalbėti apie skandinavų kalbomis ar kiniškai kalbančius ekskursijų vadovus.

Šiuo metu ypač paklausūs gidai, mokantys kinų, hebrajų, japonų kalbas, visada jaučiamas ir germanistų poreikis. Tai pabrėžė ir Valstybinio turizmo departamento (VTD) Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Laura Bieliauskienė. „Didėjant turistų srautams iš tolimesnių šalių, sezono metu gidų poreikis labai išauga. VTD, skatindamas gidus tobulėti ir stengtis kuo labiau atitikti šiuolaikinius turistų poreikius, dukart per metus organizuoja kasmetinius gidų mokymus. Temas šiems mokymams siūlo ir gidus vienijančios organizacijos, ir patys gidai“, – pasakojo L. Bieliauskienė.

R. Garuolis: „Sezono metu intensyviai dirba tik iki 600 gidų. Tad galbūt reikėtų kalbėti apie jų perteklių.“

Šiuo metu VTD gido pažymėjimus yra išdavęs 4213 asmenų, tačiau, VTD žiniomis, aktyviai dirbančių gidų yra gerokai mažiau. Naujų gido pažymėjimų kasmet išduodama apie 200–250.

Darbo yra ne visiems

Vis dėlto „Lietuvos žinių“ kalbintas Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis suabejojo, kad Lietuvoje tikrai trūksta gidų. „Sezono metu intensyviai dirba tik iki 600 gidų. Tad galbūt reikėtų kalbėti apie jų perteklių“, – svarstė R. Garuolis. Jis pasakojo, kad Lietuvoje jau yra japonų kalbą išmokusių gidų. Japonijos turistus jie gali supažindinti su Lietuva tų turistų gimtąja kalba. Japonų kalbos gidai išmoko padedami Japonijos ambasados Lietuvoje. Tačiau tolimos šalies turistų viešnagę Lietuvoje organizuojančios kelionių agentūros jų paprasčiausiai nekviečia vesti ekskursijų, kreipiasi į anglakalbius gidus. R. Garuolio teigimu, taip, matyt, yra todėl, kad japonų kalba kalbančių gidų paslaugos yra brangesnės nei anglakalbių.

„Turizmo agentūros linkusios rinktis tuos gidus, kurie siūlo mažiausią paslaugos kainą, dažniausiai – anglakalbius. O kartais gidų darbą verčiami dirbti tam leidimų neturintys kelionių vadovai, už tai dažniausiai negaunantys papildomo užmokesčio. Taip sumažinamos išlaidos ir padidinamos agentūrų pajamos, visai nekreipiant dėmesio į užsienio turistų poreikius“, – teigė R. Garuolis.

Turizmo agentūros linkusios rinktis tuos gidus, kurie siūlo mažiausią paslaugos kainą, dažniausiai – anglakalbius.

Anot jo, nereikėtų pamiršti, kad į Lietuvą atvažiuoja ir per 100 gidų, kurie turi laikinus leidimus dirbti Lietuvoje, nors jų pasirengimas supažindinti užsieniečius su Lietuva – labai abejotinas. Mat kaimynėse šalyse norintiesiems tapti gidais nekeliami tokie dideli reikalavimai kaip Lietuvoje. Dažnai pakanka užsiregistruoti, gauti leidimą, ir jie jau gidai. „Gidais gali tapti ir pirmo kurso studentai, pakanka gerai mokėti užsienio kalbą. Lietuvoje norint tapti gidu privalu turėti aukštojo mokslo diplomą, taip pat – išklausyti mokymų kursą bei išlaikyti gido egzaminus“, – pabrėžė R. Garuolis.

Jis priminė, kad kai kurie į Lietuvą atvykstantys kitų šalių gidai mūsų šalyje dirba nelegaliai, t. y. neturi net VTD išduoto leidimo dirbti. „Nors už tokį nelegalų darbą numatyta administracinė atsakomybė, tačiau VTD darbuotojai, pričiupę nelegalų gidą, jo nebaudžia, bet paskuba išduoti laikiną leidimą dirbti“, – tvirtino Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas. Pasak. R. Garuolio, taip jie paveržia Lietuvos gidų darbo vietas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"