TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Privačių miškų savininkai pasigenda privatumo

2015 10 05 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Gyveni nuosavame miške? Susitaikyk su tuo, kad prabudęs ryte po langais gali išvysti ne į kiemą užklydusį elnią, bet baravykų ištroškusį grybautoją. Teisę į privatumą ir teisę nevaržomai lankytis šalies miškuose bandančiai suderinti valstybei tai kol kas ne itin gerai sekasi.

Unikaliai kolekcijai reikėjo apsaugos

Daiva ir Kęstutis Steliulioniai gyvena Kauno rajone, Domeikavoje. Jų nuosavame 21 arų sklype didžioji dalis yra miško, o dalis – kitos paskirties žemės. Pastarojoje galima statyti namą. Tą Steliulioniai ir padarė.

Šlaite esančioje teritorijoje pora augina unikalią augalų kolekciją, kurią nuo laukinių gyvūnų buvo aptvėrę tvora. Tačiau šį pavasarį jie sužinojo, kad to daryti negalima – miško paskirties žemės sklype jokių tvorų[Ap1] , išskyrus tas, kurioms leidimus ręsti duoda savivaldybė, būti neleidžiama.

K. Steliulionis parašė prašymą Kauno rajono savivaldybei. Tačiau, prieš gaudamas sutikimą įrengti kieme tvorą, jis turėjo įrodyti augalų kolekcijos vertingumą. „Perskaičiau daugybę dokumentų ir supratau, kad leidimas statyti miške tvorą išduodamas, tik tam reikia svarios priežasties“, - sakė K. Stetulionis.

Į jo namus atvyko Aleksandro Stulginskio universiteto gronomijos fakulteto dekanas doc. Viktoras Pranckietis, prof. Stasys Juknevičius, doc. Lina Straigytė ir dokt. Aurelijus Beniušis. Atlikus inventorizaciją nustatyta, kad palyginus mažame plote yra auginama gausi retųjų augalų genčių, rūšių ir veislių kolekija – riešutmedžiai, bukiniai, lazdyninių šeimų taksonas, sidabrinės ir kedrinės pušys, ožerškiai, žilakrūmiai, geltonžiedės sedulos.

„Kolekcija yra vertinga moksliniu, edukaciniu ir praktiniu atžilgiu. Tai perspektyvi retųjų augalų augavietė, todėl ją būtina apsaugoti nuo laukinių gyvūnų daromos žalos“, - tvoros reikalingumą patvirtino doc. V. Pranckietis.

K.Steliulionis pirmuosius retus augalus, įprastai mėgstančius šiltąjį klimatą, savo sklype pasodino prieš maždaug septynerius metus. Nuo to laiko vyriškis vis lankėsi įvairiose parodose, rado medelių augintojų kaimyninėse valstybėse.

„Buvo augalų, kurie neprigijo. Tačiau dauguma adaptavosi. Pavyzdžiui, kaštainiai jau žydi ir mūsų krašte! O tai įrodymas, kad Lietuvoje jie taip pat gali augti“, - pasakojo pašnekovas.

Šlaite greta jo namų geriausiai jaučiasi graikiniai riešutmedžiai, o sudėtingiausia prižiūrėti karijas. Steliulioniai jau ne pirmi metai džiaugiasi kol kas negausiu, bet labai laukiamų graikinių bei lazdyno riešutų derliumi. „Jau bręsta ir karijos“, - pabrėžė unikalaus sodo savininkas.

Jis neslėpė džiaugsmo, kad aptverti augalų ekspoziciją jam buvo leista. Tačiau stebėjosi, kodėl grybautojams ir uogautojams galima prie privačių sodybų prisiartinti gana arti – kai iki durų lieka 100 metrų.

Tvarka neprimena tvarkos

„Bendru atveju Lietuvoje miškų lankymas yra laisvas, išskyrus nustatytus apribojimus,- sakė Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis, - Tačiau net ir ten, kur lankymas laisvas, gan aiškiai nustatytos elgesio miškuose taisyklės, negalima elgtis kaip kam į galvą šauna”.

Algis Gaižutis /lietuvosmiskai.lt nuotrauka

Anot jo, grybavimo Lietuvos miškuose taisyklių 3.2 punktas ir Mažųjų gamtos turtų naudojimo taisyklių 1.3 punktas nustato, kad privačiuose miškuose, esančiuose arčiau kaip 100 m iki miško savininko sodybos, uogas ir grybus rinkti leidžiama tik miško savininkui sutikus. Neleidžiama stovyklauti ir laužus kūrenti bet kur miškuose, o tik įrengtose stovyklavietėse. Negalima savavališkai svetimame miške kirsti net sausuolių, jau nekalbant apie žalius medžius. Važiuoti su automobiliais ir juos parkuoti irgi negalima bet kur. “O kad miško lankytojams būtų lengviau orientuotis, pastatomi informaciniai ženklai, įrengiami barjerai, užtvarai ar aptveriamos atskiros teritorijos”, - pasakojo pašnekovas.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) valdybos narys dr. Algimantas Šindeikis LŽ pasakojo gyvenantis pamiškėje ir savo sklypo neapsitvėręs tvora. „Tvora gali užtverti ne mišką, o tik sklypą, turintį namų valdos statusą. Tačiau ir to daryti nesinori. Juk iš tiesų esmė yra ne tvora, o atstumas nuo namų, kurio grybautojai ir uogautojai neturėtų pažeisti – 100 metrų. Jis yra labai nedidelis“, - sakė pašnekovas. Jo teigimu, draudimas prisiartinti prie sodybų turėtų būti bent du kartus didesnis, nes neretai sodai ir daržai netgi būna užveisti toliau nuo namų durų nei 100 metrų.

Papidydamas jį A. Gaižutis sakė, jog tvorų nieks neįrenginėja iš neturėjimo ką veikti ir kur pinigus dėti. „Reikia sudaryti sąlygas užtikrinti žemės bei miško savininkų teisę į privatumą ir saugumą, jau nekalbant apie valstybės pareigą apsaugoti piliečių turimą turtą nuo piktavalių niokojimo“, - teigė A. Gaižutis. Jo teigimu, nuosavas teritorijas miško savininkai dažniausiai yra susitvarkę, o sklypuose greta namų būna įrengtos pavėsinės, laužavietės ar kitos poilsiui skirtos zonos.

„Dabar gi atvykę pabūti gamtoje dažnai „nachališkai“ veržiasi į tas teritorijas, kur savininkai savo lėšomis sutvarkę aplinką, infrastruktūrą. Taip atsitinka iš dalies dėl vis dar dar pasitaikančios žemos kai kurių atvykstančiųjų poilsiauti kultūros, iš dalies- nes nėra pakankamai viešų vietų arba jos netvarkomos taip gerai“, - dėstė A. Gaižutis.

Jo nuomone, valstybinėms institucijoms dar reikėtų spręsti, kaip geriau suderinti privačių savininkų ir miškų lankytojų interesus nepamirštant Konstitucinių nuostatų, kad privačioje nuosavybėje įvedami suvaržymai privalo būti logiški, proporcingi, tik tais atvejais, kai tas neišvengiama aiškiai įvardintiems visuomenės poreikiams tenkinti, nustatomi tik įstatymu ir už privačios nuosavybės teisių suvaržymus teisingai atlyginant.

Vieni pirmesni už kitus

Kaip LŽ informavo Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja Ieva Klimašauskė, nuostata, numatanti apribojimą asmenims lankytis privačiuose miškuose iki 100 metrų aplink miško savininko sodybas, buvo numatyta Miškų įstatyme, tačiau neteko galios 2001 m. liepos 1 d. Taigi, nelikus minėtos nuostatos Miškų įstatyme, šios nuostatos neliko ir Lankymosi miške taisyklėse.

Pažymėtina, pasak jos, kad daugelis Europos valstybių nacionaliniuose teisės aktuose yra įtvirtinusios laisvo piliečių lankymosi visų nuosavybės formų miškuose teisę.

„Ši nuostata nėra nauja nei Lietuvoje, nei kitose šalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, todėl miškams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas”, - dėstė I. Klimašauskė.

Anot jos, ypatinga miško ekologinė, socialinė ir ekonominė reikšmė aplinkai lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus, kad tokie apribojimai, suvaržymai turi būti proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui: “Taigi pripažįstama, jog atsižvelgiant į ypatingą miško, kaip nuosavybės teisės objekto, statusą, tam tikras ūkinės ir kitokios veiklos bei privačių miškų savininkų nuosavybės teisių ribojimas yra konstituciškai pateisinamas”.

Pažymėtina, kad Miškų įstatymas numato išimtis, kada privataus miško savininkas gali apriboti asmenų lankymąsi jam nuosavybės teise priklausančiame miške, t. y. didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan. Tokiu atveju privačių miško savininkai savivaldybių vykdomųjų institucijų sprendimu gali aptverti visą ar dalį savo miško.

Šiuo metu galiojančio Miškų įstatymo nuostatos neriboja asmenų teisės aptverti sodybos ar namų valdos teritorijos. Sodyba ar gyvenamasis namas pagal teisės aktus negali būti pastatyti miško žemėje, miško žemė šiam tikslui turi būti paverčiama kitomis naudmenomis Miškų įstatyme numatytais išimtiniais atvejais, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir sumokėjus atitinkamą kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

„Aptveriant sodybos ar gyvenamojo namo teritoriją reikia laikytis kitų teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui, tvora negali trukdyti asmenims praeiti ežero pakrante”, - paaiškino I. Klimašauskė.

Teisinio reglamentavimo aptariamu klausimu keisti artimiausiu metu nenumatyta.

[Ap1]Ne visiškai taip. Galima tverti miškuose net ir be savivaldybės leidimo, kai aptveriami pvz.jaunuolynai(apsaugai nuo žvėrių) ir t.t. reiktų skirti tvorų įrengimą paprastame miške nuo reikalavimų tvoroms apie sodybas, poilsiavietes, stovyklavietes ir pan.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"