TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Privačius detektyvus užsimota "sutramdyti"

2013 07 03 6:00
Vytautas Grigaravičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Asmenų sekimas į mobilųjį telefoną įdiegus specialias programėles, DNR ar spermos tyrimai, narkotikų vartojimo ar tėvystės testai, įvairios kitos paslaugos - tuo pasirūpinti mūsų šalyje šiuo metu siūlosi daugybė privačių seklių ir detektyvų. Statistikos, kiek jų iš viso esama, nėra. Tačiau svarbiausia, kad tokia situacija kelia daug pagrįstų abejonių dėl privačios detektyvinės veiklos teisėtumo.

Politikai vėl mėgins sprausti privačius detektyvus ir seklius į teisinius rėmus. Seime įregistruotas Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektas.

Nustatys veiklos ribas

Pagal jį privačiu detektyvu galėtų būti Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos valstybės pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išlaikęs privataus detektyvo kvalifikacijos egzaminą, mokantis valstybinę kalbą.

Teisės užsiimti šia veikla neturėtų už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, taip pat už nusikaltimus teisingumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams teisti asmenys. Privatūs detektyvai privalėtų turėti atitinkamą pažymėjimą ir ženklą.

Projekto autoriai apibrėžė privačios detektyvinės veiklos ribas, kad ja užsiimantys asmenys tiksliai žinotų savo teisėto veikimo mastą, o kiti su privačių detektyvų veikla susijusių teisinių santykių dalyviai būtų tikri, jog nebus sudarytos sąlygos pažeisti jų teises ir laisves.

Apie savo būsimą veiklą privatus detektyvas privalėtų raštu pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai. Ją taip pat būtų privalu informuoti apie rastą pasiklausymo, stebėjimo ar šnipinėjimo įrangą. Gavęs pranešimą apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką arba pats būdamas jos liudininku, privatus detektyvas privalėtų nedelsdamas apie tai informuoti teritorinę policijos įstaigą.

Pavojus žmonėms ir valstybei

Mūsų šalyje privačia detektyvine veikla gali užsiimti kas nori ir kiek nori, nes nėra jokio ją reglamentuojančio įstatymo. Paprastai privačiu detektyvu tampa ne vieną dešimtmetį teisėsaugos srityje dirbęs kvalifikuotas teisininkas. Tačiau privatiems detektyvams ir sekliams iki šiol nebūtina nei įgyti kokio nors išsilavinimo, nei turėti kvalifikacijos ar licencijos.

Nebe pirmą Privačios detektyvinės veiklos įstatymo projektą rengęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas LŽ pasakojo, jog dar ankstesnės kadencijos Seime buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi tuo pasirūpinti. Tačiau pirmajam projekto variantui, numatančiam, kad privačia detektyvo veikla galėtų verstis asmenys, turintys tik tam reikalingas licencijas, buvo nepritarta. Todėl parengtas kitas projektas.

„Privatūs detektyvai Lietuvoje veikia jau beveik porą dešimtmečių, bet iki šiol nėra jų veiklą reglamentuojančio įstatymo. Privačios informacijos rinkimas apie kitus asmenis, pasitelkiant įvairias technines priemones, visą laiką balansuoja ties teisėtumo riba. Taigi tos ribos turėtų būti apibrėžtos įstatymu“, - pažymėjo A.Anušauskas. Anot politiko, nors įstatymuose įrašytas draudimas rinkti privačią informaciją apie privačius asmenis, jo nelabai kas paiso. Negana to, tuo užsiima asmenys, atleisti iš teisėsaugos institucijų už šiurkščius nusižengimus ar net nusikaltimus.

Šiuo metu privatūs detektyvai dabar gali būti nusamdyti įvairiai veiklai, net rinkti verslo paslaptis ar informaciją apie politikus. Tai kai kuriais atvejais net gali kelti pavojų šalies nacionaliniam saugumui.

Erdvė interpretacijoms

Privačios detektyvinės veiklos įstatymo pasigenda ne tik politikai ar teisininkai, bet ir patys privatūs detektyvai.

„Geriau vėliau negu niekada“, - pažymėjo LŽ kalbintas privataus detektyvo ir saugos paslaugas Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse siūlančios įmonės vadovas, buvęs policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. Jis pripažino, kad dabar tik nuo paties privataus detektyvo priklauso, ar užsiimant šia veikla nebus pažeistos privačios asmenų teisės. Todėl būtų kur kas geriau, jei jos būtų saugomos įstatymais.

„Manau, kad įstatymas labiau apibrėžtų, ką iš tikrųjų galima vadinti privačiais detektyvais. Dabar tarp jų yra labai įvairių asmenų, gal net turinčių ne visai gerų ketinimų. Be to, kai nėra apibrėžtos veiklos ribos, bet kada gali kilti nemalonumų. Šiuo metu galiojančius įstatymus kiekvienas dalyvaujantis šioje veikloje interpretuoja savaip“, - sakė V.Grigaravičius.

Reikia, bet ne tokio

Išsamesnis privačių detektyvų veiklos reglamentavimas būtų naudingas ir valstybei, nes jie labiau bendradarbiautų su teisėsaugos institucijomis.

Vilniuje veikiančio privačių detektyvų biuro direktorius, buvęs kriminalinės policijos komisaras Olegas Rimanas LŽ taip pat tvirtino, kad jų veiklą reglamentuojantis įstatymas reikalingas. „Tačiau gal ne toks, koks yra parengtas“, - sakė jis.

Anot O.Rimano, įstatymo projekte įvardijama labai daug pareigų, draudimų ir reikalavimų privatiems detektyvams, o apie jų teises beveik nekalbama. „Įstatymas neturėtų būti nukreiptas į vienus vartus. Todėl mano ir daugelio kolegų nuomone, tai yra mūsų veiklai nenaudingas projektas“, - tikino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"