TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Privati korupcinių ryšių seklė

2008 11 24 0:00
Neapsikentusi teisėsaugininkų neveiklumo A.Tunik surengė piketą.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Klaipėdietę Aldoną Tunik dėl jos nuolatinio tiesos ieškojimo daugelis vadina keistuole. Pati moteris įsitikinusi, kad taip kalbėti gali tik sąžinę praradę politikai ir pareigūnai, kurių žodžiai skiriasi nuo darbų. Tokiais ji vadina Klaipėdos miesto savivaldybės merą Rimantą Taraškevičių, buvusį vyriausiąjį Klaipėdos miesto apylinkės prokurorą Stanislovą Stulpiną, kai kuriuos uostamiesčio teisėjus ir advokatus. Moteris tvirtai tiki, kad juos gali sieti korupciniai ryšiai.

Sūnaus Giedriaus Mazurkos įmonei vadovaujanti moteris nenori būti išlaikytine. Ji pati sau susikūrė darbo vietą, samdo kelis darbuotojus, moka mokesčius. Ji tvirtina nereikalaujanti niekieno paramos, o tik lygių sąlygų verslui plėtoti.

Verslą smaugia nelegalai.

A.Tunik vadovaujama įmonė teikia automobilių saugojimo paslaugas. Ji per teismą reikalauja, kad iš Klaipėdos miesto savivaldybės ir Aklųjų ir silpnaregių sąjungos UAB "Regseda" jai būtų priteista 156,6 tūkst. litų kompensacija, iš kiekvieno atsakovo po 78,3 tūkst. litų negautų pajamų.

Moteris šį savo reikalavimą grindžia įsitikinimu, kad dvejus metus, nuo 2004 iki 2006 metų, "Regseda" neteisėtai teikė automobilių saugojimo paslaugas, o miesto savivaldybės vadovai šią įmonę rėmė atleisdami nuo žemės nuomos mokesčių, o jos valdomai aikštelei taikydami maksimalius įkainius.

"Automobilius galima saugoti ir mano vadovaujamos įmonės aikštelėje, - pasakojo moteris. - Tačiau "Regsedos" aikštelė veikė nelegaliai, jie nemokėjo jokių mokesčių, todėl ir paslaugų tarifai ten buvo mažesni. Be to, savivaldybė juos atleido nuo žemės nuomos mokesčio, o man taikė didžiausius galimus tarifus. Natūralu, kad daugelis klientų automobilius vežė ten, o aš patyriau nuostolių. Nesu nusistačiusi prieš konkurentus, tačiau varžykimės lygiomis sąlygomis ir sąžiningai veikdami."

Ji ir pati daug kartų kreipėsi į miesto valdžią, kad jos vadovaujama įmonė būtų atleista nuo žemės nuomos mokesčių, tačiau visi jos prašymai sulaukė neigiamo atsakymo. Tuo tarpu "Regsedos" prašymai būdavo patenkinami.

Privertė nutraukti veiklą

A.Tunik daug kartų siuntė raštus įvairioms valstybės institucijoms dėl neteisėtos konkurentų veiklos. Visi jos raštai atsimušdavo kaip į sieną.

S.Stulpinas LŽ teigė prisimenantis šią moterį, kuri dažnai pas jį ateidavo su įvairiais skundais. "Tai yra jos teisė, - kalbėjo buvęs prokuroras. - Tačiau dažniausiai jos skundai nepasitvirtindavo."

Tačiau Vyriausybės atstovei Klaipėdos apskrityje Kristinai Vintilaitei atrodė kitaip. Ji įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininką Vytautą Rinkevičių išsiaiškinti esamą situaciją. Galiausiai 2006 metų liepos 31 d. V.Rinkevičius informavo K.Vintilaitę, jog UAB "Regseda" savo teritorijoje Šviesos gatvėje iš tiesų yra įsirengusi 44 vietų automobilių saugojimo aikštelę be statybos leidimo ir neturėdama suderinto projekto. Už savavališką statinių naudojimą apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nubaudė bendrovės vadovą Česlovą Vasiliauskį 500 litų bauda, o įmonę įpareigojo neteisėtą veiklą nutraukti.

"Regsedos" teritorijoje nelegaliai veikusi automobilių saugojimo aikštelė buvo paskutinė šioje miesto dalyje, sulaukusi A.Tunik dėmesio. Iki tol dėl šios energingos moters pastangų pavyko likviduoti net kelias nelegalias aikšteles. Viena jų veikė net tuometinio Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato autoūkio teritorijoje.

Moteris įsitikinusi, kad uždariusi neteisėtą pajamų šaltinį užsitraukė aukštų miesto policijos ir prokuratūros vadovų rūstybę.

"Vieną naktį prie mano aikštelės keliais automobiliais atvažiavo grupė jaunuolių ir ėmė į vidų mėtyti butelius su padegamuoju skysčiu. Chuliganai į vidų lįsti nedrįso, nes turiu kelis didelius šunis, - prisimena moteris. - Tačiau policija kažkodėl į pagalbą neskubėjo, o prokuratūra dėl šio įvykio kelti bylą taip pat atsisakė."

Nelegalus cechas

A.Tunik pavyko išsiaiškinti, kad per tuos metus "Regseda" už teritorijos nuomą automobiliams laikyti gavo 118 tūkst. litų pajamų. Tačiau apsaugos kontrolierių algoms bei socialinio draudimo mokesčiams per tuos metus buvo sumokėta daugiau nei surinkta - 285,3 tūkst. litų. "Jei pajamų gaunama mažiau, o darbo užmokesčio fondas didesnis, tai susidariusį skirtumą reikia iš kažkur paimti, - piktinasi A.Tunik. - O "Regseda" nuolat skundėsi, kad dirba nuostolingai. Tai kaip yra šiuo atveju? Gal jie gauna kokių nors nelegalių pajamų?"

Apie neskaidrią "Regsedos" veiklą žinojo ir bendrovės steigėja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS). 2006 metais įmonėje atlikus reviziją buvo nustatyta, kad bendrovė galėjo vykdyti ir nelegalią veiklą, o gautos pajamos būdavo neapskaitomos. Revizijos komisijos pirmininkas Giedrius Stoškus konstatavo, kad įmonei buvo labai nuostolingas mechaninis baras, kuriame buvo gaminamos įvairios metalo konstrukcijos: tvoros, vartai, kiti metalo gaminiai. Pati "Regseda" esą stokojo užsakymų, tačiau šiame bare dirbo labai daug žmonių, kurie gaudavo didžiausias algas, nors oficialiai šis baras darbo neturėjo. "Gamybai aptarnauti reikalingi kokie trys žmonės, o tada mechaniniame bare dirbo apie 18. Pradėjome analizuoti priežastis. Paaiškėjo, kad darbo tie 18 žmonių turi, tik pačioje įmonėje apyvartos nėra", - prisiminė G.Stoškus.

A.Tunik šventai įsitikinusi, kad "Regsedos" mechaninio baro paslaugomis naudojosi ir buvęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras S.Stulpinas. "Aš manau, kad statydamasis namą S.Stulpinas būtent iš šios įmonės pirko metalo konstrukcijas tvoroms, kitus gaminius. Taip jis savotiškai parėmė nelegalią "Regsedos" veiklą ir toliau ją skatino", - svarstė moteriškė.

Tačiau pats buvęs prokuroras šiuos įtarimus atmetė. "Dirbau sąžiningai žmonių labui, o tie jos skleidžiami įtarimai nepagrįsti", - tikino S.Stulpinas.

Nuomos mokestis per didelis

Nepaisydama kreivų pareigūnų žvilgsnių A.Tunik nenuleido rankų ir pasiekė vieną pergalę. Šių metų liepos 3 d. Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad Klaipėdos savivaldybė Giedriaus Mazurkos įmonei "Mados oazė" taikė nepagrįstai didelį žemės nuomos mokestį.

Pagal Registrų centro duomenis, indeksuota žemės sklypo, kuriame veikia automobilių saugojimo aikštelė, vertė 98,9 tūkst. litų. Tačiau valstybinės žemės nuomos sutartyje, kurią parengė uostamiesčio savivaldybės administracijos specialistai, nurodyta, jog sklypo vertė 187,4 tūkst. litų. Pagal šią sumą ir buvo nustatytas žemės nuomos mokestis. Tačiau teismas nustatė, kad tai yra ne kadastrinė, parduodamo žemės sklypo vertė, todėl penkerius metus buvo mokamas per didelis žemės nuomos mokestis. Iš viso permokėta beveik 14 tūkst. litų. Miesto savivaldybė šią sumą įpareigota grąžinti.

Tiesa, savivaldybės teisininkas Artūras Žičkus šį teismo sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.

A. Žičkus teisininko konkursą laimėjo praėjusių metų liepos mėnesį, jis buvo vienintelis kandidatas į šias pareigas. A.Tunik spėja, kad ne paskutinį vaidmenį šiame konkurse galėjo atlikti ir minėtas S.Stulpinas, tuomet dar vadovavęs miesto prokuratūrai. O juk 3 hektarų žemės sklypą greta Pajūrio regioninio parko už 15 tūkst. litų S.Stulpino šeima įsigijo iš A.Žičkaus senelio Juozo Žičkaus. Netoliese plyti ir paties A.Žičkaus sklypas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"