TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Privatizavimo grimasos Neringoje

2006 08 21 0:00
Danutė Artemjeva mėgina apginti save ir savo ūkelį.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Prieš dvejus metus iš Neringos iškeliavo paskutinė karvė. Jos šeimininkė Danutė, neatlaikiusi nelygios kovos, gyvulį atidavė "Bėdų turgui", o ši TV laida jį padovanojo daugiavaikei šeimai iš Panevėžio. Dabar Neringos senbuvė su naujaisiais kaimynais, privatizavusiais dalį namo, kuriame ji gyvena, bylinėjasi dėl pulkelio avių.

Danutė Agota Artemjeva į savo gimtuosius tėvelių namus sugrįžo beveik prieš dvidešimt metų. Neringos Preilos gyvenvietėje užaugo, čia mokėsi, dirbo. Į Preilą atvažiavo likusi našle ir užauginusi savo vaikus. Čia ji prižiūrėjo ir į paskutinę kelionę išlydėjo mamą. Prieš tai Neringos kapinaitės priglaudė jos tėvelį - ilgametį eigulį Laurinaitį. Namas, kuriame gyveno gausi Laurinaičių šeima, buvo didelis, tačiau jie glaudėsi vienoje jo dalyje. Kita pusė priklausė miškininkams, kadaise sovietmečiu čia įsirengusiems svečių namus. Šešis vaikus auginę Laurinaičiai vertėsi ūkiškai - reikėjo išmaitinti šeimą. Tad nuo seno čia ganėsi karvės, buvo auginamos kiaulės, avys, dūzgė bitės. Visiems vietos užteko, kol neužklupo privatizacija.

Pusę šimtmečio Preiloje

Danutės namas Preiloje - šalia pagrindinio plento tarp Smiltynės ir Nidos. Kadaise, kaip teigia rašytiniai šaltiniai, tai buvo paštininko namelis. Kai paštas iš Klaipėdos buvo gabenamas į Karaliaučių arkliais, name ilsėdavosi pašto gabentojai. Pasak kitos versijos, vėliau buvo kopų tvirtintojo namas. Kitaip tariant, tai vienas seniausių Neringos statinių, minimas nuo 1714 metų ir saugomas kaip Lietuvos kultūros paveldo paminklas. Dar vėliau čia įsikūrė Karvaičių eiguva. Iki dabar išlikusi senoji iškaba. Danutė buvo sumaniusi ją atiduoti kraštotyros muziejui, bet naujieji kaimynai ją nukabino ir jos nebeatiduoda.

Kai 1952 metais čia atsikrausčiusi Laurinaičių šeima rado apgriuvusį pastatą. Pradžioje jie net ir gyveno rūsyje, kol surentė būstą, kuriame įmanoma gyventi. Šeimos galva dirbo eiguliu. Jam visuose miško darbuose talkino keturi sūnūs ir dvi dukros. Pasak Danutės, vyrai dirbo vyriškus darbus, o ji su seserimi ravėjo daigynus, rinko medžių sėklas, sodino daigelius. Šiandien jai, kaip ir broliui, Smiltynės girininkui Algimantui Laurinaičiui, ypač skaudu regėti sudegusias, apanglėjusias kalnapušes. Mišką, kurį jie prieš keliasdešimt metų sodino, suniokojo didysis gaisras.

Namas Preiloje - žinybinis, priklausė Neringos miškų ūkiui. Įpusėjus septintajam dešimtmečiui prasidėjo poilsiaviečių statybų bumas. Miškininkai irgi nusižiūrėjo namelį Preiloje. Vaikai jau buvo išėję gyventi ar mokytis, tad Laurinaičiams paliko dalį namo: didelį kambarį, virtuvę, rūsį bei pastogę. Kitoje namo pusėje miškininkai įrengė užeigą, o dar viename bute gyveno vieniša močiutė. Iki privatizavimo eros tas namas niekam nerūpėjo.

Savivalė

Prasidėjus privatizavimo sąmyšiui, namo dalis, priklausiusi miškininkams, buvo parduota už investicinius čekius. Ją nusipirko uteniškis Ričardas Birieta. Tiesa, šio naujojo savininko Preiloje niekas neregėjo. Gal jį matė tik tuometinis Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Edvardas Matiukas? Tai jo parašu, jei dokumentas nemeluoja, patvirtinta pirmoji afera, susijusi su namo Preiloje privatizavimu.

Skaitome 1997 m. lapkričio 28 d. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus patvirtintą perdavimo ir priėmimo aktą. Pagal jį parko direkcija perduoda 27,42 kv. m namo dalį piliečio Ričardo Birietos asmeninėn nuosavybėn. Tai dokumentas, pradėjęs ištisą savivalės veiksmų virtinę. Tiesa, jis ir pats laikytinas neteisėtu. Mat tai buvo tik vieno direktoriaus savavališkas sprendimas. Šio dokumento nepasirašė girininkas. Kyla klausimas, kodėl parko direktorius Matiukas buvo toks dosnus, perduodamas butą piliečiui iš Utenos. Mums nepavyko aptikti piliečio Birietos pėdsakų.

Pakalbinome dabartinę Nacionalinio parko direktorę Aureliją Stancikienę. Šiaip ar taip, Preilos eiguvos namas 1996 metais įtrauktas į kultūros vertybių sąrašą. Jis saugomas valstybės, tad ir privatizavimo klaidos turėtų rūpėti paveldo sergėtojams. Kartu su direktore Stancikiene vartėme eiguvos namo privatizavimo bylą. Pasak direktorės, byla gerokai apdraskyta, stinga dokumentų, jie, matyt, paprasčiausiai išimti. Kažkur dingo ir būsto savininkės Artemjevos 1992 metų prašymas leisti jai privatizuoti šalia esančias patalpas. Pagal įstatymą šiai moteriai ir turėjo būti suteikta pirmumo teisė. Deja, jai nebuvo net pasiūlyta. Užtat buvo pranešta, kad greta apsigyvens nauji kaimynai.

Stancikienė pakomentavo bei parodė kitus perdavimo ir priėmimo aktus. Visur yra girininko parašas, jo stinga tik šiuo atveju. Pasak žinovų, namas dar 1979 metais buvo įrašytas Kretingos urėdijos balanse. Tačiau, kaip paaiškėjo, urėdijos balanse buvo tik ūkinio pastato dalis. Kam ir kodėl buvo naudinga painioti vieno namo priklausomybės faktus? Pasak Stancikienės, tas dokumentas, kaip ir visa byla, - klastotė. Nacionalinis parkas ketina išsiaiškinti šį atvejį.

Įdomūs kaimynai

Paminėjome mįslingą kaimyną Birietą, įsigijusį butą Preiloje. Neilgai jis tebuvo naujuoju savininku. Netrukus butą iš jo perpirko dar mįslingesnis asmuo. Tiksliau, ne asmuo, o uždaroji akcinė bendrovė "Albektus", registruota Vilniuje. Jos vadovė ir savininkė - Antanina Lukauskaitė. Ji dabar ir tvarkosi sodyboje. Kas toji ponia Antanina? Ogi buvusio Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus Edvardo Matiuko sūnaus anyta. Matyt, ponui Matiukui nebuvo itin patogu perleisti namo dalį sūnui - juk pavardė ta pati, tad gal tikėjosi, jog sūnaus uošviai įtarimų nesukels. Beje, jie nupirko ir dar vieną butuką. Iš pradžių jį iš senos močiutės buvo nusipirkusi klaipėdietė Rumualda Lukoševičienė, tačiau gana greitai panoro parduoti. Taip tos pačios bendrovės rankose atsirado jau du butai. Štai tada ir paaiškėjo, kodėl Danutei nebuvo suteikta pirmenybė privatizuoti visą namą. Pernelyg gardus kąsnis auksinėje vietoje.

Kliūtys - tik Preilos senbuvei

Antrojo buto savininkė Artemjeva iki šiol vargsta, norėdama nors šiek tiek pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Pernai uraganas nugriovė jos verandą. Moteris surinko visus dokumentus ir kreipėsi į Neringos architektą, kad leistų ją atstatyti. Bet architektas neskuba pasirašyti leidimo. Esą čia verandos nebuvo, tad nėra ir ką atstatyti. Keista, juo labiau kad architektas nepasirašyti leidimo neturi teisės. Jis gali suteikti leidimą statyti laikiną statinį, įrašyti specialias sąlygas. Juolab savininkė pateikė projektą ir gavo nacionalinio parko sutikimą.

Užtat naujieji Artemjevos kaimynai elgiasi taip, tarsi jų nevaržytų jokie įstatymai. Jie griauna, ardo, stato, kerta langus palėpėje, kur jų senajame XVIII amžiaus statinyje nebuvo. Dar daugiau. Laiptine ir koridoriumi tie kaimynai naudojasi taip, tarsi jiems vieniems jie priklausytų. Deja, ši pastato dalis neįteisinta perdavimo aktais kaip bendro naudojimo patalpa.

Pasak parko direktorės Stancikienės, ją nustebino tai, kad kadastro pažymoje skaičiai yra ištaisyti. Kieno ranka juos koregavo ir kieno naudai?

Dabar atėjo eilė ir senajam rūsiui su unikaliais skliautais. Prasidėjo teismų maratonas. Ieškovė - bendrovė "Albektus", o atsakovė - Artemjeva. Ko iš jos nori naujieji savininkai?

Užkliuvo namų ūkis

Danutė neslėpė, kad naujoji kaimynė siūlė jai parduoti savąją nuosavybės dalį. Tada visas solidus namas atsidurtų vienose rankose. Danutė nesutiko. Ji nenori keltis iš Preilos, iš savo tėvų namų. Savo atsisakymu ji užsitraukė nemalonę. Pasipylė skundai. Pirmiausia kaimynams užkliuvo karvė. "Ilgus metus laikiau karvę, avis, vištas, žąsis ir antis. Juk gyvenu vienkiemyje, atskiroje sodyboje. Jokiems poilsiautojams mano ferma neužkliūdavo. Skundai padarė savo. Už karvės laikymą mane baudė ir galop pareikalavo jos atsisakyti. Į skerdyklą vežti savo Martos negalėjau, padovanojau "Bėdų turgaus" laidai. Bet mano kančios ir skriaudos nesibaigė. Dabar kliūva avys, ožkos, paukščiai ir du mano šuneliai", - dalijosi nuoskaudomis Danutė. Ieškovė UAB "Albektus" prašo teismo įpareigoti atsakovę likviduoti neteisėtai daugiabučio namo teritorijoje laikomus naminius gyvūnus.

Tiesą sakant, įdomu, kaip šis Preilos vienkiemio namas tapo daugiabučiu. Beje, trumpam tapusi vieno buto savininke klaipėdietė Lukoševičienė buvo parašiusi sutikimą leisti Danutei laikyti naminius gyvulius. Tad naujieji pirkėjai, nepageidaudami tokios kaimynystės, galėjo ir nepirkti namo dalies.

Dar vienas kaimynės skundas buvo adresuotas Neringos savivaldybei, esą Artemjeva pažeidžia savivaldybės tarybos priimtas gyvūnų laikymo taisykles ir sanitarines higienos normas, laikydama gyvulius rūsyje. Keistas raštas: pamėginkite suvesti avytes į rūsį laiptais žemyn, jos ten neis. Ir šunų ji rūsyje nelaiko. "Kam tie šunys rūsyje būtų reikalingi?" - stebisi Danutė tokia fantazija. Didesnis jos šuo pririštas verandoje, mažasis laksto po kiemą. Šunys draugiški.

Nepatiko kaimynams avinas, neva jis puola žmones.

Danutė klausia: nuo kada avys agresyvios tapo? Net ožiui, Danutės paprašytas, veterinaras nupjovė riestus ragus. Neduok Dieve, kaimynams užklius.

UNESCO nedraudžia

Savivaldybės sudaryta komisija patikrino kaimynų skundą. Komisijos pirmininkė Aldona Kuprelytė konstatavo, kad kaimynai skundėsi nepagrįstai. Penki įgalioti asmenys apžiūrėjo rūsį - jokių avių laikymo pėdsakų neaptiko. Rūsyje tvarkingai sudėtos daržo, miško ir sodo gėrybės, paruošti stiklainiai naujam derliui.

Danutė dėl gyvulių ir gyvūnų laikymo kreipėsi į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatą ir teiravosi, ar UNESCO tikrai draudžia Neringoje kartu su laukiniais žvėrimis vaikščioti ir naminiams. Po mišką vaikšto 8 avys ir ėriukai, o vištos ir kiti paukščiai - aptvare. Sekretoriato generalinė sekretorė Asta Dirmaitė atsakė, kad Kuršių nerija yra svarbus žmogaus tradicinio įsikūrimo šioje teritorijoje pavyzdys. Paveldo globos konvencijose akcentuojama vietinių gyventojų ir jų tradicinio gyvenimo būdo bei asmenų išsaugojimo svarba, užtikrinant vietovės autentiškumą. Kitaip tariant, pasaulio paveldo vietose nedraudžiama laikyti naminius gyvulius.

Neseniai Danutės šiltnamyje apsigyveno gražus, daugiau nei metro ilgio žaltys. Ar jis netaps pretekstu dar vienam skundui?

Remonto padariniai

Nerado kaimynai bendros kalbos ir dėl kapitalinio remonto, kurio ėmėsi naujieji savininkai. Danutei atrodo, kad jie visaip mėgina sudaryti jai neįmanomas gyventi sąlygas.

Pasak jos, remonto pasekmės jai itin apmaudžios. Neseniai pati susiremontavusi savo kambarius, dabar sako vėl turėsianti juos remontuoti. Mat kaimynams perdengiant stogą pradėjo klaipytis jos buto lubos, prakiuro sienos. Kambaryje ji net ir miegoti negalinti, todėl eina į palapinę lauke.

Apginti tiesą nelengva

Neringos miesto meras Vigantas Giedraitis gerai žino Preilos gyventojos Danutės bėdas. Moteris dažnai su prašymais lankosi savivaldybėje. Paklaustas, kodėl vilkinami kai kurie moteriai svarbūs sprendimai, meras atsakė, kad jis visada reaguoja greitai. Tiesa, meras neatmetė galimybės, kad kai kurie pareigūnai gali būti neatlikę savo priedermių ir pažadėjo pasidomėti, kodėl architektūros skyrius vilkina leidimą atstatyti laikiną verandą.

"Mes ketiname ginti savo gyventoją Artemjevą ir teisme. Kas ją apgins, jeigu ne mes. Dabar operatyviai išnagrinėjome kaimynų skundą. Ten surašyta absoliuti neteisybė", - patikino meras paaiškindamas, kad reikia tik džiaugtis, jei žmonės augina gyvuliukų. "Tai paįvairina gyvenimą", - sakė meras, dar sykį pažadėjęs, kad tvirtai laikysis pozicijos apginti Neringos gyventoją.

Pasidomėjau, kas teismuose gina ieškovą - UAB "Albektus". Tai vilnietis Saulius Aviža ir klaipėdietė, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarė Zita Šličytė. Neištvėriau jos nepasiteiravusi, kas yra tikrieji skriaudėjai ir skriaudžiamieji.

"Nežinau, kas ką ten skriaudžia. Tai moteriai kaimynai veltui sudėjo langus, uždengė stogą, veltui apkalė namą, o ji vis kaprizus rodo. Ta moteris laiko gyvulius, kurie teršia sodybą. Ji tegul nesiskundžia begėdiškai. Dabar tie nauji kaimynai restauruoja namą. Buvau nuvažiavusi pasižiūrėti. Nežinau, ko ta moteris nori. Ji turėtų susitvarkyti ir uždaryti savo gyvulius. Bet, matyt, toks gyvenimo būdas. Negaliu suprasti jos. Jei man padėtų bendrasavininkiai taip tvarkytis kaip jai, tik džiaugčiausi".

Advokatė sakė, kad apie šio namo privatizavimo pradžią ji nieko nežinanti. Jos ginama bendrovė "Albektus" pirko butus iš privačių asmenų. Jai terūpi, kad jos klientai galėtų normaliai gyventi ir ilsėtis savo privačioje valdoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"