TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Privatizavimo vajus įsuko ir kapines

2013 05 29 5:50
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Baimindamiesi, kad ne vienos kapinės gali tapti privačių asmenų nuosavybe, paminklosaugininkai ragina savivaldybių valdininkus kuo skubiau inventorizuoti ir Nekilnojamojo turto registre registruoti visas jų teritorijoje esančias kapines.

Tačiau merijų atstovai tikina darbus atliekantys kaip galima skubiau, o juos lėtina tam skiriamų lėšų stygius bei reikalavimai pateikti net šimtamečių kapinių nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Tuo metu Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininkė Gražina Drėmaitė perspėjo dėl tokio lėtumo padarinių. Ji taip pat atskleidė ne vieną kuriozinę situaciją dėl laiku neinventorizuotų ir neįregistruotų kapinių teritorijų, kai buvę kapinių pastatai, o kai kur net visos kapinės su žmonių palaikais, paminklais ir kryžiais perduotos į ūkininkų rankas.

Vilniaus Bernardinų ir Kauno Žaliakalnio žydų senosiose kapinėse (nuotrauka žemiau) esančių pastatų savininkai dabar mina savivaldybių slenksčius siekdami, kad prie jiems priklausančių pastatų kapinėse būtų suformuotos žemės valdos. /Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Įregistruota tik dešimtadalis

Vyriausybė 2008 metų lapkritį patvirtindama kapinių tvarkymo taisykles numatė, kad šalies savivaldybės iki 2009-ųjų sausio 1 dienos privalo atlikti visų kapinių inventorizaciją ir pateikti registruoti detalius inventorinius esamos būklės dokumentus - geodezinę nuotrauką, įrangos, statinių, medžių, antkapių, laidojimo faktų registravimo dokumentus.

Įsisiūbavus ekonomikos krizei ir paaiškėjus, kad savivaldybės šių darbų skubiai atlikti nesuspės, registravimo laikas buvo pratęstas iki 2014 metų sausio 1-osios. Tačiau jau abejojama, kad ir iki šio laiko visos šalies kapinės bus inventorizuotos ir įregistruotos.

Aplinkos ministerijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Rumbutienė LŽ teigė, kad, savivaldybių pateiktais duomenimis, iki šių metų buvo registruotos tik 697 kapinės iš esamų 6739. "Tačiau tai nėra galutiniai skaičiai, nes keturios savivaldybės jų mums iš viso nepateikė", - teigė V.Rumbutienė. Ji tikino, kad duomenų nėra sulaukę iš Šalčininkų, Švenčionių rajonų, taip pat Elektrėnų, Pagėgių savivaldybių.

Erlendo Bartulio (LŽ) nuotrauka

VKPK pirmininkė G.Drėmaitė LŽ stebėjosi, kad savivaldybės taip aplaidžiai tvarko savo ūkį. Ji sakė įtarianti, kad taip bandoma gudrauti - užsiimti bet kuo, kad tik nereikėtų inventorizuoti ir registruoti savivaldybių teritorijose veikusių ar veikiančių kapinių. "Dabar kiekvienas žemės gabalėlis turi būti įregistruotas, taip pat ir kapinės, tačiau kol kas didelė jų dalis tebėra pakibusios ore. O juk kapinės - valstybės veidas. Iš to galima spręsti apie tvarką visoje valstybėje", - piktinosi VKPK pirmininkė.

Registravimo kuriozai

G.Drėmaitė LŽ teigė, kad tokia, situacija, kai kapinės neinventorizuotos bei neregistruotos, sukuria sąlygas įvairiems kurioziniams atvejams. Pasak jos, privatizavimo metu kai kuriose kapinėse esantys pastatai privačios nuosavybės teise atiteko privatiems asmenims. Taip atsitiko dėl to, kad dar sovietmečiu žmones būdavo apgyvendinami kapinių teritorijose išlikusiuose sargų, ritualinių paslaugų pastatuose. Be kitų atvejų, VKPK pirmininkė pabrėžė, kad puikiose vietose įsikūrusių Vilniaus Bernardinų bei Kauno Žaliakalnio žydų senosiose kapinėse esančių pastatų savininkai dabar mina savivaldybių slenksčius siekdami, kad prie jiems priklausančių pastatų kapinėse būtų suformuotos žemės valdos.

G.Drėmaitė: "Iš kapinių galima spręsti ir apie tvarką visoje valstybėje." /Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Be to, pastebėta, kad kai kurios savivaldybės sudarydamos kapinių sąrašus į juos neįtraukė neveikiančių kapinių, tad jos liko be priežiūros. Taip nutiko, pavyzdžiui, Prienų rajone.

VKPK atstovai, tikrindami VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pažymas, aptiko ir kitokių kuriozų. Pavyzdžiui, pažymoje apie įregistruotą Bernardinų kapinių žemės sklypą su statiniais puikuojasi įrašas - "Naudojimo pobūdis: Kapinių. Naudojimo būdas: Gyvenamosios teritorijos. Naudojimo pobūdis: Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos".

Ne mažiau absurdiška situacija ir Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijoje. Vietos valdžiai nesukrapščius pinigų registruoti Klišių kaimo kapinėms, jas su visais žmonių palaikais, antkapiais bei kryžiais žemėtvarkininkai įtraukė į grąžintinos žemės teritoriją ir... atidavė buvusių aplinkinių žemių savininkų palikuonims.

Sizifo darbas

Savivaldybių specialistai, užsiimantys kapinių inventorizacija bei jų registracija, LŽ tvirtino, kad darbas stringa dėl dviejų pagrindinių priežasčių. "Didžiausia problema yra lėšos. Nėra tiek pinigų, kad per vienus metus būtų galima sutvarkyti visų mūsų teritorijoje esančių kapinių dokumentus", - LŽ tvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Simanynas. Pasak jo, vienų kapinių dokumentams parengti ir joms registruoti Registrų centre vidutiniškai reikia apie 2 tūkst. litų. Tuo metu iš viso veikiančių, neveikiančių bei ribotai veikiančių kapinių Vilkaviškio rajone yra net 181, tad jų visų dokumentams sutvarkyti reikėtų beveik trečdalio milijono litų. Todėl kol kas tik 15 kapinių atlikta inventorizacija, surašant ir sužymint visas tvoras, takus, šulinius, aikšteles, bei registracija. Dar 8 kapinių žemės sklypai jau suformuoti. "Tai nėra skubiai atliktinas darbas", - LŽ pabrėžė Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Drūtienė.

Kita didelė problema, aktualiausia kaimiškųjų rajonų specialistams, - išlikusių dokumentų stygius. Mat neužtenka, kad savivaldybės Registrų centrui pateiktų vien kapinių inventorizacijos bylą. Reikia ir dokumentų, įrodančių, kad kapinės iš tiesų priklauso savivaldybei ir kad ši kapines valdo teisėtai. "Surasti tokius dokumentus, ypač jau neveikiančių, šimtamečių kapinių, sudėtinga. Ieškome dokumentų, rašome išrašus iš buhalterinių dokumentų, kad tos kapinės anksčiau įtrauktos į apskaitą, tik nebuvo inventorizuotos ir registruotos", - pasakojo A.Simanynas.

Terminus žada pratęsti

VKPK prašymu šalies kapinių tvarkymo ir apsaugos problemas jau svarstė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Tačiau jokio sprendimo nepriimta. "Aptarėme, kad vėlesniam laikui reikėtų atidėti reikalavimų nekilnojamojo turto registre registruoti kapinių žemės sklypus terminą iki 2017 metų. Juk savivaldybės nespėja įgyvendinti šio reikalavimo", - LŽ tvirtino komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas. Pasak jo, taip pat aptarta, ar nebūtų tikslinga inicijuoti teisės aktų pataisas, kuriomis būtų atskirta kapinių inventorizavimo prievolė nuo jų teritorijų registravimo Nekilnojamojo turto registre. Šiems darbams atlikti turėtų būti numatyti skirtingi terminai.

V.Bukausko teigimu, imtis iniciatyvos dar kartą koreguoti įstatymus nutarta susipažinus su dabartine situacija ir išklausius savivaldybių bei joms atstovaujančios Savivaldybių asociacijos skundus, kad šiems darbams savivaldybėms trūksta pinigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"