TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Privatizuoti butus – kol kas neįmanoma misija

2015 02 13 6:00
Žmonės dar negali nusipirkti iš savivaldybių nuomojamų ne socialinių būstų, nors įstatymas tai leidžia. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Nors nuo šių metų pradžios įsigaliojo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, suteikiantis galimybę neprivatizuotuose savivaldybėms priklausančiuose butuose gyvenantiems žmonėms juos nusipirkti, realiai ja pasinaudoti neįmanoma. Merijų valdininkai nelabai žino, kaip apskaičiuoti tokių būstų kainą.

Dar didesnį sąmyšį sukėlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymas Vyriausybei pripažinti netekusiu galios 2001 metais priimtą nutarimą, kuriuo buvo nustatyta tokių būstų pardavimo ir jų kainos nustatymo tvarka. Savo iniciatyvą SADM suinteresuotoms institucijoms šios savaitės pradžioje pasiūlė aptarti skubos tvarka - per 5 darbo dienas.

Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas neįpareigoja Vyriausybės nustatyti savivaldybių būstų pardavimo tvarką, o pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybėms priklausančio turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo yra savarankiška jų funkcija, todėl savivaldybės pačios turi spręsti, kaip ir už kiek tą turtą pardavinėti.

Jau varsto duris

Toli gražu ne visi gyventojai prieš porą dešimtmečių, kai jiems buvo suteikta galimybė privatizuoti būstus, ja pasinaudojo. Nutarę pataupyti ar neradę tuo metu tam pinigų, jie liko gyventi savivaldybėms priklausančiuose būstuose. Su tokiais žmonėmis merijos yra sudariusios neterminuotas nuomos sutartis. Šie būstai nėra įtraukti į savivaldybių socialinio būsto fondą, bet iki šiol negalėjo būti ir parduodami gyventojams, nors kai kurie jų to pageidavo.

Tokios galimybės jiems atsivėrė, kai pernai rudenį Seimas priėmė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, nustatantį savivaldybėms priklausančių būstų pardavimo gyventojams tvarką.

„Norėčiau įsigyti butą, kuriame gyveno mano tėvai ir kuriame dabar gyvena mano šeima. Kreipiausi į merijos valdininkus, bet šie pasiūlė dar palaukti. Tik nelabai suprantu, ko reikia laukti“, - LŽ skundėsi viename Alytaus daugiabučių gyvenanti Birutė K.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasmutė Paužienė neslėpė, kad į meriją jau kreipiasi žmonės, norintys pirkti iš savivaldybės nuomojamus butus. „Pardavimo procesas dar neprasidėjęs, nes net nežinome, kokius dokumentus jie turi pateikti“, - aiškino valdininkė. Pasak jos, tai turi būti reglamentuojama Vyriausybės nutarimu. Tačiau šiuo metu galiojantis 2001 metų rugpjūčio 21 dienos nutarimas yra susietas su jau nebegaliojančiu būsto privatizavimo įstatymu, o naujo Vyriausybės nutarimo nėra.

Alytaus mieste neprivatizuotų butų, kuriuos gyventojai galėtų įsigyti, yra apie 260. Tikimasi, kad galimybe įsigyti būstą pasinaudos apie pusė jų. Didžiuosiuose šalies miestuose - Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje - tokių žmonių gali būti iki tūkstančio, mažesnėse savivaldybėse - po kelias dešimtis.

Dar tarsis

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė LŽ teigė, kad pastabų dėl siūlymo panaikinti Vyriausybės nutarimą, kuriuo buvo nustatoma visoje šalyje bendra būstų pardavimo tvarka, sulaukta ne iš vienos savivaldybės. Todėl SADM buvo informuota, jog LSA nepritaria jau 13 metų galiojančio teisės akto pripažinimui netekusiu galios.

Mat jį panaikinus taptų nebeaišku, kokia metodika savivaldybės turėtų vadovautis, nustatydamos parduodamų patalpų vertę, apskaičiuodamos pardavimo kainą. Baiminamasi teisminių ginčų, nes atskiros savivaldybės galėtų patvirtinti skirtingus gyvenamųjų patalpų pardavimo tvarkos aprašus, ir kainos skirtųsi ne procentais, o net keliais kartais.

Panaikinus Vyriausybės nutarimą, LSA nuomone, išnyktų prievolė Statistikos departamentui skelbti vartotojų kainų indeksą, pagal kurį buvo apskaičiuojamas infliacijos indeksas nuo 1998 metų liepos 1 dienos iki gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutarčių metų pradžios. Be to, jokiuose kituose teisės aktuose neliks įtvirtinto koeficiento 13,13 (valstybinio sektoriaus darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo indeksas iki 1998 metų liepos 1 dienos), todėl savivaldybės neturės teisinio pagrindo jį taikyti tikslindamos būsto kainą pagal infliaciją, kaip tai nustato nuo sausio įsigaliojęs įstatymas.

„Sutarėme, kad SADM neskubės Vyriausybei teikti svarstyti šį klausimą, o kitą savaitę bus rengiama ministerijos ir savivaldybių specialistų diskusija, ir tada bandysime išsiaiškinti visus galimus nesklandumus“, - LŽ teigė A. Vareikytė.

LSA siūlo ne pripažinti netekusiu galios 2001 metų Vyriausybės nutarimą, bet jį koreguoti, kad visoje šalyje būtų bendra nuomojamo būsto privatizavimo tvarka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"