TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Privatūs sekliai įstatymo paribiuose

2010 08 26 0:00
Užsienio spaudos nuotrauka

"Kas neuždrausta, tas leista", - vadovaudamiesi šiuo principu privatūs detektyvai iššniukštinės, ar jūsų sutuoktinis ištikimas, ar vaikas nepradėjo vartoti narkotikų, ar verslo partneris patikimas. Tačiau tokius tyrimus atliekantys sekliai balansuoja ties teisėtumo riba, nes iki šiol Lietuvoje nėra jokio įstatymo, reglamentuojančio jų veiklą.

Privataus seklio įvaizdį daugumos sąmonėje suformavo knygos ir filmai. Tai labai patrauklus vyras, rodantis drąsos ir vikrumo stebuklus, lengvai sučiumpantis už pakarpos net užkietėjusius nusikaltėlius. Tikrovėje viskas daug proziškiau. "Mūsų darbas - pats paprasčiausias, daug kam jis gali pasirodyti net nuobodus. Nieko negaudome ir ginklais mosuodami nelakstome, tik padedame žmonėms išspręsti kai kurias jų problemas", - LŽ sakė jau nuo 2003-iųjų nuosavą privačių seklių įmonę turintis buvęs policijos pareigūnas Sergejus Nebračnyj.

Prašo stebėti vaikus

Į privačius seklius pagalbos kreipėsi jauno vaikino tėvai. Pasak jų, paauglystėje sūnus nekėlė rūpesčių, o pastaruoju metu, nors jau suaugo, sulaukė pilnametystės, kelia vis daugiau nerimo. Tėvai įtarė, kad sūnus susidėjo su negera kompanija. Jis tapo atžarus, nuolat dingdavo iš namų. Paaiškėjo, kad iš banko yra pasiėmęs paskolą, kurios negali grąžinti.

Patikrinti, kaip šis vaikinas leidžia laiką, ėmėsi UAB "AS Double invest" detektyvai. "Pasirodė, kad jis iš tiesų gerokai įklimpęs. Kelių bendraamžių kompanijoje jaunuolis ėmė vartoti narkotikus, o pritrūkęs pinigų, jų skolinosi", - kalbėjo bendrovės vadovas, buvęs Policijos departamento generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. Apie tai detektyvai pranešė tėvams, bet tuo jų darbas nesibaigė. Šįkart, pasak V.Grigaravičiaus, į pagalbą teko pasitelkti net kunigus. Vaikinui pavyko padėti, tačiau buvo sugaišta daug laiko.

Privačių seklių veikla besiverčiantys verslininkai LŽ tikino, kad klientų, prašančių patikrinti, ką veikia jų vaikai, pastaruoju metu itin pagausėjo, nes vis daugiau jaunuolių įninka į narkotikus. Tokia privačių detektyvų paslauga šiuo metu sudaro didžiąją dalį visų užsakymų.

Purvinas darbas

Prieš gerą dešimtmetį, tik pradėjus kurti privačių seklių agentūras, dauguma užsakovų prašydavo patikrinti sutuoktinio ištikimybę. Tokį darbą S.Nebračnyj teigia dirbęs apie pusantrų metų. "Gal ir keistai skamba, tačiau didžiausią nepasitenkinimą reikšdavo tie klientai, kurių įtarimai nepasitvirtindavo. Pateiki surinktą informaciją, kuri rodo, jog neištikimybės nebūta nė pėdsako, o tyrimą užsakęs asmuo atsisako tuo patikėti", - pasakojo privatus seklys. Po kurio laiko vyras pajuto, kad toks darbas - ne jam. Anot S.Nebračnyj, buvo labai sunku moraliai, nes tekdavo matyti daug purvo, "raustis svetimose nešvariose paklodėse". Detektyvas nutarė atsisakyti tokių užsakymų, ir savo žodžio laikėsi ilgai. Sugrįžti prie jų teko tik sunkmečiu. Tačiau, pasak S.Nebračnyj, ir tokių prašymų gerokai sumažėjo.

V.Grigaravičius LŽ teigė, kad jų bendrovė tokių užsakymų dar nėra gavusi nė vieno. Gal lemia tai, jog UAB "AS Double invest" - gana stambi įmonė. Jos filialai įsikūrę visoje Lietuvoje, net užsienyje. Matyt, žmonės tokio pobūdžio bėdas labiau linkę patikėti pavieniams detektyvams.

Demaskuoja vagis

Į privačius seklius neretai kreipiasi ir juridiniai asmenys. Ko gero, dažniausias prašymas - patikrinti būsimų ar esamų verslo partnerių patikimumą. Tačiau pasitaiko ir kitokių. S.Nebračnyj prisiminė neseniai tikrinęs vieną įmonę. Bendrovės, kuri verčiasi krovinių gabenimu, vadovams kilo įtarimų, kad gali būti vagiami vilkikų degalai. Patikrinti vienos ar kitos firmos darbuotojų sąžiningumą - dažnas prašymas.

Neretai su įmonėmis sudaromos ilgalaikės paslaugos teikimo sutartys: keliems mėnesiams, metams ar neterminuotos. Tokiais atvejais detektyvams tenka rinkti informaciją civilinėms ar administracinėms byloms, kuriose dalyvauja klientas. Tuomet į pagalbą pasitelkiami kitokių sričių profesionalai, pavyzdžiui, buhalteriai.

Tenka pakratyti kišenę

S.Nebračnyj anksčiau dirbo ekonominėje policijoje, tad jam ši sritis gerai pažįstama. "Dabar įmonėje darbuojuosi vienas, tačiau kiekvienai užduočiai atlikti pasitelkiu žmonių dirbti pagal sutartis", - aiškino jis. Ekonominiams klausimams narplioti privatus detektyvas samdo buhalterius, finansininkus. Tik "šnipinėti" pasikviečia buvusius pareigūnus. Jo įsitikinimu, privačių seklių veikla besiverčiančiose įmonėse dirba daugiausia buvę policijos ar prokuratūros pareigūnai. "Tokiam darbui dirbti reikia profesinių įgūdžių. Jų neturintis žmogus nesusidorotų su užduotimis. Pareigūnai, atitarnavę dvidešimt metų, anksti išleidžiami į pensiją. Todėl dar jauno amžiaus profesionalai noriai eina dirbti į tokio pobūdžio įmones", - LŽ dėstė S.Nebračnyj.

Buvusių pareigūnų, tapusių privačiais sekliais, darbas kainuoja nepigiai, tad dauguma jų klientų priversti gerokai pakratyti kišenes. Nors tokios paslaugos įkandamos ne kiekvienam, V.Grigaravičius LŽ tvirtino, kad apmokėjimo už jas sistema labai lanksti. "Atsižvelgiame į užsakovo finansinę padėtį. Iš žmogaus, turinčio milijonus, paimsime daugiau negu iš to, kuris uždirba vos porą tūkstančių litų per mėnesį. Nenorime sudaryti klientams sunkumų, kitaip juos prarasime", - neslėpė buvęs generalinis komisaras ir pridūrė, kad jei matyti, jog žmogus yra patekęs į tikrai didelę bėdą, bet neturi pinigų, iš jo nepaimama nė cento.

S.Nebračnyj buvo dar atviresnis. "Dabar įkainius šiek tiek sumažinome, tačiau jie siekia vidutiniškai apie 100 litų už vieną darbo valandą. Darbo imuosi, jei susitariame, kad reikalu užsiimsiu ne mažiau kaip savaitę", - sakė įmonės vadovas.

Leidimų sekti neturi

Detektyvai teigia sulaukiantys įvairiausių prašymų. Jie ieško dingusių žmonių ir daiktų, tikrina, ar tinkamai savo darbą atlieka pasamdytos auklės, slaugytojai, ar kliento namuose ir transporto priemonėje nėra paslėptų mikrofonų, aiškinasi, kur iš namų paslaptingai dingsta pinigai. Sekliai net pasirengę sužinoti, ar asmuo, su kuriuo ketinate tuoktis, yra patikimas.

Tačiau detektyvai smarkiai rizikuoja - jie lengvai gali būti apkaltinti teisės į privatumą pažeidimu. Juk teisėsaugos institucijos, norėdamos stebėti kokį nors žmogų, turi gauti teismo leidimą. Privačiam sekliui tokio leidimo niekas neišduos. Todėl šie detektyvai balansuoja ties teisingumo riba. Jie laikosi vieno principo: kas neuždrausta, tas leista.

"Nevalia žmogui nežinant, pavyzdžiui, įsibrauti į jo namus ir įrengti ten vaizdo kamerą. Tačiau galimi kitokie būdai - pasiteirauti kaimynų, aplinkinių", - atskleidė V.Grigaravičius.

S.Nebračnyj laikosi griežtų taisyklių, kokius užsakymus gali atlikti, o kuriais atvejais yra priverstas klientui patarti rinktis teisinį būdą ir konsultuoti jį, kaip tai daryti. "Remiuosi turtiniu principu. Sakysime, sutuoktiniai yra sukaupę bendro turto, kurį per skyrybas tektų dalyti. Tad klientas turi teisę sužinoti, ar reikia tų skyrybų siekti. Padedame tėvams, kuriems kyla bėdų dėl vaikų. Tačiau jei pas mane ateina nesusituokę asmenys ar, pavyzdžiui, pusseserė prašo sekti pusbrolį, visada atsisakau. Tas pats pasakytina ir apie juridinius asmenis: jei žmogus yra bendrovės akcininkas, jis turi teisę gauti informacijos, kitaip gali nukentėti materialiai", - LŽ aiškino S.Nebračnyj.

Veikla vykdoma, bet įstatymo nėra

Lietuvoje seklių paslaugas teikiančių įmonių ir pavienių asmenų yra daug - skaičiuojama šimtais. Tuo galima įsitikinti panaršius internete, nors, oficialiais Statistikos departamento duomenimis, 2008-aisiais privačia seklių veikla vertėsi vos 14, o 2009 metais - tik 13 įmonių. Tačiau daugelis teikiančiųjų šias paslaugas yra užsiregistravę kaip juridinių konsultacijų įmonės ar panašios. Kiti apskritai nenurodo veiklos rūšies, nes įstatymas tai leidžia.

Ir įmonės, ir pavieniai asmenys smarkiai rizikuoja versdamiesi tokia veikla. Jokio įstatymo, reglamentuojančio privačių seklių darbą, iki šiol nėra. Prieš dešimtį metų buvo parengtas tokio įstatymo projektas, bet jis taip ir nugrimzdo į užmarštį. LŽ nepavyko net sužinoti, kur tas dokumentas dabar yra, nes Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai jo nerado.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas miglotai prisiminė, kad prieš kelias kadencijas Seimui buvo kažkas teikta, bet tai, regis, nesvarstyta.

Buvęs pareigūnas, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas neigė apskritai ką nors girdėjęs apie projektą. "Sunkiai įsivaizduoju, ką turėtume tokiu įstatymu reglamentuoti. Juk ir dabar nedraudžiama rinkti informacijos. Tik, suprantama, nesiimant neleistinų veiksmų. Sėdi sau kokia močiutė prie lango ir žiūri, kas kaimynų kieme vyksta. Niekas jos už tai nebaudžia. Tas pats pasakytina ir apie privačius seklius", - kalbėjo A.Sadeckas. Jis pateikė ir argumentą, kad privatiems asmenims bet kokiu atveju nebus leidžiama vykdyti jokių procesinių veiksmų ar operatyvinės veiklos. Gal tik būtų leista lengviau prieiti prie asmens duomenų.

Palengvintų darbą teisėsaugai

Tačiau pasaulyje privačių seklių verslas plačiai paplitęs ir daugelis šalių jį reglamentuoja teisės aktais. Pavyzdžiai gali būti kaimynės Lenkija ar Rusija.

V.Grigaravičiaus manymu, priėmus atitinkamą įstatymą darbas gerokai palengvėtų. Galima būtų padėti ne tik klientams, bet ir teisėsaugos institucijoms. Mat dabar seklių surinkti duomenys nepripažįstami kaip įrodymai. Su juo sutinka Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis. "Privačia seklių veikla užsiimantys žmonės neturi jokių svertų. Priėmus įstatymą būtų daug lengviau. Ir teisėsaugos pareigūnai visada tikisi visuomenės pagalbos, o su privačiais detektyvais, kurių dauguma - buvę pareigūnai, pavyktų susikalbėti daug paprasčiau ir greičiau", - LŽ dėstė jis.

J.Sabatauskas sutinka, kad įstatymo reikėtų, jeigu jau yra tokia veiklos rūšis. Tačiau parlamentaras pabrėžė, jog bet kokiu atveju, net kalbant apie įrodymų rinkimą, mūsų teisinė sistema neleidžia sekliams dirbti su baudžiamosiomis bylomis tokiu pat lygiu kaip teisėsaugininkams. Rinkti faktus jie gali, tačiau įrodymais tie faktai netaps. Geriausiu atveju seklį galima apklausti kaip liudytoją.

"JAV tai leidžiama, bet ten veikia kitokia teisinė sistema. Pas mus to nebus. Tačiau reikia pripažinti, kad narpliojant civilines bylas privatūs sekliai gali būti puikūs pagalbininkai", - pažymėjo Seimo narys. Jis pridūrė, kad dabar detektyvų padėtis labai nestabili. Pavyzdžiu gali būti net prašymas stebėti, ar pasamdyta slaugytoja tinkamai atlieka savo pareigas. Tokiu atveju namie tektų įrengti slaptas vaizdo kameras. Suprantama, tai būtų daroma tik savininkams sutikus. Bet juk samdytas žmogus nežinos, kad yra stebimas, o tai - teisės į privatumą pažeidimas. Tad, galima sakyti, kol valdžios vyrai delsia, privatūs sekliai vaikšto skustuvo ašmenimis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"