TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Prižiūrėti konkurenciją tebesiūloma verslo pinigais

2016 06 04 6:00
Valdas Sutkus: "Valstybės biudžeto lėšos - skaidriausias kontrolės institucijų finansavimo būdas." LŽ archyvo nuotrauka

Net ir po teisininkų bei verslininkų išsakytos kritikos Seimo nariai neatsisako sumanymo Konkurencijos tarybos veiklą finansuoti verslo įmokomis.

Konkurencijos įstatymo pataisų jau antrąjį, patobulintą variantą, kuriame išlieka pagrindinė nuostata, kad Konkurencijos tarybos veikla būtų finansuojama verslo įmonių lėšomis, Seime įregistravo parlamentarai socialdemokratas Artūras Skardžius, „darbietis“ Kęstutis Daukšys ir „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis. Tačiau šįkart jau nėra griežtai apibrėžiama įmokų suma, ją kasmet turėtų nustatyti pati Konkurencijos taryba.

Padidėtų finansavimas

Pataisas parengę trys Seimo Ekonomikos komiteto nariai ragina keisti Konkurencijos tarybos veiklos finansavimo principus.

„Valstybės kontrolė dar 2010 metais yra atkreipusi dėmesį, kad Konkurencijos tarybos biudžetas – vienas mažiausių, palyginti su kitų šalių tokių institucijų finansavimu. Kai kurių šalių – Airijos, Belgijos – konkurencijos institucijų biudžetas yra keturiskart didesnis negu Lietuvos. Todėl reikia ieškoti papildomo Konkurencijos tarybos veiklos finansavimo“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad šios tarybos biudžetas yra neproporcingai mažas, palyginti ir su Lietuvoje veikiančių giminingų rinkos priežiūrą vykdančių institucijų biudžetu. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos biudžetas šiemet siekia apie 3,2 mln. eurų, Ryšių reguliavimo tarnybos – 7,8 mln. eurų, o Konkurencijos tarybos – apie 1,6 mln. eurų.

Patobulintame pataisų variante parlamentarai siūlo neatsisakyti minties, kad Konkurencijos tarybos veikla būtų finansuojama ne iš valstybės biudžeto, bet verslo įmokomis. Jas privalėtų mokėti visos įmonės, kurių pardavimo pajamos per metus siekia 20 mln. eurų.

Prieš mėnesį raginę nustatyti konkretų įmokos dydį – 6 tūkst. eurų, dabar parlamentarai siūlo nenustatyti konkrečios pinigų sumos, o palikti tai spręsti pačiai Konkurencijos tarybai pagal kasmetinius savo veiklos rodiklius. Tiesa, metinė įmoka neturėtų būti didesnė nei 6 tūkst. eurų.

„Taip finansuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės tarnybos veikla. Manome, kad toks modelis visiškai tiktų ir Konkurencijos tarybos veiklai finansuoti, nes Vyriausybė kol kas neranda kitokio modelio“, – LŽ aiškino R. Žemaitaitis.

Pirminiais skaičiavimais, jei įmonės būtų įpareigotos mokėti maksimalią įmoką – po 6 tūkst. eurų, jos per metus Konkurencijos tarybai išlaikyti sumokėtų apie 3 mln. eurų. Mat tokių įmonių mūsų šalyje yra apie pusę tūkstančio.

Padėtų dirbti geriau

Parlamentarų sumanymui linkęs pritarti Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas. Anot jo, naujasis įstaigos finansavimo modelis suteiktų garantiją, kad institucija veiktų išties nepriklausomai. Mat nepriklausomas finansavimas tarptautinėje praktikoje įvardijamas kaip vienas svarbiausių konkurencijos priežiūrą vykdančių institucijų faktinio nepriklausomumo veiksnių. Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į tenkantį darbo krūvį bei atliekamų tyrimų skaičių, kasmet įvertintų lėšų poreikį ir numatytų konkretų įmokos dydį. Tokia praktika taikoma ir kitose Lietuvos institucijose, kur finansavimo modeliai susieti su institucijos patiriamomis sąnaudomis.

„Planuojamos veiklos pagrindimas sąnaudomis užtikrintų skaidrų ir proporcingą finansavimą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti bei sudarytų galimybes dar efektyviau vykdyti Konkurencijos tarybos misiją – saugoti veiksmingą konkurenciją vartotojų gerovei“, – teigė E. Šatas. Jis pabrėžė, kad pernai Konkurencijos tarybos sukurta tiesioginė finansinė nauda siekė 15 mln. eurų. Tai reiškia, kad į Konkurencijos tarybą investuotas vienas euras davė devynis eurus naudos. Panaši konkurencijos institucijų finansavimo praktika taikoma Italijoje, Graikijoje ir Portugalijoje.

Ties absurdo riba

Tačiau parlamentarų sumanymą kritikuoja kai kurios verslo struktūros. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus neslėpė idėjai nepritariantis iš principo.

Anot jo, kontrolės institucijų veikla neturėtų būti finansuojama kontroliuojamųjų ūkio subjektų lėšomis. Todėl, V. Sutkaus nuomone, Konkurencijos taryba toliau turėtų būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. „Tai yra pats skaidriausias kontrolės institucijų finansavimo būdas“, – teigė jis.

V. Sutkaus tikinimu, sumanymas, kad įmokos, mokamos Konkurencijos tarybai išlaikyti, dydį nustatytų ji pati, yra sunkiai suvokiamas ir prieštarauja demokratijos principams. Esą tai net balansuoja ties absurdo riba. „Gal policijai leiskime nustatyti, kokio dydžio baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ji norėtų rinkti, kad galėtų iš tų sumokėtų baudų išsilaikyti“, – paraleles vedė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Būtų pažeistas lygiateisiškumas

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) taip pat nelinkęs pritarti siūlomoms Konkurencijos įstatymo pataisoms. Pasak LLRI eksperto Dominyko Šumskio, neteisinga lyginti Konkurencijos tarybą su Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Ryšių reguliavimo agentūra, kurios jau finansuojamos verslo subjektų lėšomis. Mat pastarosios dvi institucijos reguliuoja atskirus sektorius, o Konkurencijos taryba prižiūri visą Lietuvos ūkį.

„Nežinia kodėl norima, kad įmokas tarybai išlaikyti mokėtų tik tos įmonės, kurių prekybos apimtis viršija 20 mln. eurų. Tačiau taip būtų pažeidžiamas konstitucinis lygiateisiškumo principas – toks pasiūlymas gal net prieštarauja Konstitucijai. Stambios įmonės turėtų ne tik mokėti visus mokesčius į valstybės biudžetą, iš kurio skiriama lėšų kontroliuojančioms institucijoms išlaikyti, bet dar ir papildomai – specialią įmoką, kurią galima pavadinti abonentiniu mokesčiu“, – kalbėjo ekspertas.

Be to, esama dar vieno parlamentarų pasiūlymų trūkumo – nežinia kodėl nesiūloma privalomomis įmokomis apmokestinti viešojo administravimo subjektų, nors 2013– 2016 metais 15 iš 31 Konkurencijos tarybos nustatytų Konkurencijos įstatymo pažeidimų padarė būtent jie.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"