TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Pro sistemos spragas - tonos pavojingų chemikalų

2011 04 05 0:00
Į Klaipėdos uostą atplukdytos 9 tonos neteisingai paženklintos pavojingos medžiagos - amonio nitrato, kuris turėtų patekti į Lietuvos rinką.
LŽ archyvo nuotrauka

Dėl į Lietuvą laisvai patenkančių cheminių medžiagų, kurios nėra tinkamai paženklintos ir neužregistruotos pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, kyla reali grėsmė vartotojams ir juos gabenantiems transportininkams.

Iškreipiama ir konkurencinė aplinka, nes produktus tvarkingai registruojančios ir už tai šimtus tūkstančių litų mokančios įmonės atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su nesąžiningais konkurentais.

Neseniai į Klaipėdos uostą buvo atgabentas iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantis krovinys - 9 tonos plačiai žemės ūkyje naudojamų amonio nitrato trąšų, pagamintų Gruzijoje, "Azot Rustavi" įmonėje.

Savaitgalį krovinys buvo iškrautas ir išgabentas iš uosto teritorijos.

Tačiau yra viena "smulkmena" - amonio nitratas yra pavojinga medžiaga, pagal Europos Bendrijos (EB) reglamentą Nr. 1272/2008 (CLP/GHS) jis klasifikuojamas kaip oksiduojančioji kietoji medžiaga (kategorija 3), dirginanti akis (kategorija 2), tad ji turi būti atitinkamai paženklinta. Tačiau taip nėra.

Pavojinga medžiaga

Minėtasis EB reglamentas, kitaip dar vadinamas CLP reglamentu (dėl pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo), griežtai reikalauja, kad cheminės medžiagos etiketėje turi būti užrašai valstybine kalba, taigi į Lietuvą įvežamos produkcijos etiketėse informacija turi būti pateikta ir lietuviškai. Tačiau Gruzijos gamintojo trąšų etiketėse lietuviškų užrašų, įspėjančių apie galimus pavojus, - nė kvapo, viskas surašyta tik anglų ir prancūzų kalbomis.

Aiškiai matyti ir kitas nusižengimas EB reglamentui - ant importuojamo produkto pakuotės nėra privalomos pavojaus piktogramos, kuri įspėtų, kad amonio nitratas yra akis dirginanti medžiaga. Tai reiškia, kad trąšoms patekus į Lietuvos rinką vartotojai nebus tinkamai informuoti apie galimą neigiamą chemikalų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl gali su pavojinga medžiaga netinkamai elgtis ir nukentėti.

Pavojaus mastai gali būti didžiuliai. Plačiai nuskambėjo 2004 metais Rumunijoje įvykęs kraupus incidentas, kai vilkikas, veždamas 20 tonų amonio nitrato krovinį, patyrė avariją ir užsidegė. Atvykusiai ugniagesių brigadai nepavyko lokalizuoti gaisro, įvyko sprogimas, kurio metu žuvo 7 ugniagesiai, keli aplinkinių kaimų gyventojai, vilkiko vairuotojai - iš viso 18 žmonių, dar 13 buvo sužeista.

Būtent po šio dramatiško įvykio buvo sugriežtinti cheminių medžiagų saugumo reikalavimai, o amonio nitratas buvo įrašytas į pavojingų medžiagų sąrašą.

Tais pačiais metais panaši nelaimė įvyko Ispanijoje. Čia į avariją patekęs amonio nitratą vežęs vilkikas taip pat sprogo, 2 žmonės žuvo, sprogimo jėga išmušė 5 metrų gylio ir 20 metrų pločio duobę, užliepsnojo prie kelio augęs miškas.

Tikrintojams - abejotini dokumentai

Yra ir dar viena problema. Pagal vadinamąjį REACH reglamentą (pagrindinį ES naujosios cheminių medžiagų tvarkymo politikos teisės aktą), įvežant į ES didesnį bet kokios cheminės medžiagos kiekį, ši medžiaga turi būtų užregistruota pagal REACH reikalavimus Europos cheminių medžiagų agentūroje (ECHA).

REACH reglamentu siekiama užtikrinti, kad ES rinkai būtų tiekiamos (gaminamos vietoje arba importuojamos) tik nuodugniai ištirtos, įvertinus jų saugų vartojimą, ir užregistruotos cheminės medžiagos.

Tačiau, kaip tvirtina LŽ šaltiniai, iš Gruzijos atgabentos trąšos nėra tinkamai supakuotos ir pažymėtos. Kyla įtarimas, kad importuotojai šalies muitinei galėjo pateikti etiketės ir dokumentų pavyzdžius, neturinčius nieko bendro su realiu produktu ir jo pakuote, todėl tinkamai nepaženklintą produktą ir buvo leista įvežti į Lietuvą.

Šiuo atveju iš Gruzijos importuotas produktas visiškai neatitinka CLP reglamento reikalavimų, jo 4 straipsnio 10 punktas byloja, kad "šio reglamento neatitinkančios cheminės medžiagos ir mišiniai į rinką nepateikiami". Tačiau importuotojui pavyko pasinaudoti sistemos spraga - Lietuvos muitinė leido tokį produktą importuoti, nes Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) prie Aplinkos ministerijos pateikė iš importuotojo - UAB "BestFert" - gautą etiketės pavyzdį, kuris neatitinka realios produkto pakuotės.

"Pagal REACH reikalavimus importuojamos cheminės medžiagos, jei jų įvežama daugiau nei tona per metus, turi būti užregistruotos ECHA. Importuodamas chemines medžiagas ūkio subjektas turi pateikti muitinei įrodymą, kad šios prekės yra užregistruotos ECHA. Muitinė kontroliuoja, kad nebūtų importuojamos neregistruotos cheminės medžiagos. Kilus neaiškumų, muitinė kreipiasi į AAA, kuri Vyriausybės nutarimu yra paskirta kompetentinga institucija, atsakinga už REACH reglamento įgyvendinimą, kad pateiktų išvadą dėl prekių išleidimo į laisvą apyvartą", - LŽ galiojančią tvarką aiškino Muitinės departamento Procedūrų skyriaus vyriausioji inspektorė Rūta Daukšienė.

Anot jos, ir šiuo konkrečiu atveju muitinė kreipėsi į AAA bei gavo teigiamą atsakymą, kuriuo remiantis produktą leista įvežti.

Problema ta, kad Lietuvos institucijos beveik nepajėgios sukontroliuoti į kraštą patenkančių cheminių medžiagų, - neregistruoti, neretai pavojingi chemikalai į Lietuvą plūsta galingu srautu. Rinkos dalyvių teigimu, trąšų siunta iš Gruzijos yra toli gražu ne vienintelis atvejis, kai neregistruoti ir saugumo reikalavimų neatitinkantys produktai patenka į Lietuvos rinką.

Nors įstatymai ir nurodymai griežti, iš tikrųjų kontrolės ir patikros sistema beveik neveikia. AAA, kurios darbuotojai yra kompetentingi įvertinti, ar laikomasi CLP ir REACH reglamentų, nedalyvauja apžiūrint konkretų produktą, jie vertina tik atsiųstus dokumentus, o muitinės pareigūnai negali nustatyti produktų saugumo ir neturi techninių galimybių patikrinti registracijos pagal REACH tikrumo.

Tai reiškia, kad per Lietuvos sieną galima pervežti chemines medžiagas, kurios turi bet kokį sugalvotą REACH numerį, formaliai atitinkantį REACH registracijos numerio formatą, ir muitinė net negalės įsitikinti jo tikrumu. Taigi į Lietuvą gali būti įvežtas bet koks produktas - nesaugus, keliantis didžiulį pavojų žmonėms.

Iškraipoma rinka

Giedrius Mažūnaitis, Chemijos pramonės asociacijos vykdomasis direktorius, be nesaugių produktų patekimo į rinką rizikos, LŽ nurodo ir kitą negerovę - vieniems tiekėjams registruojant produktus pagal REACH reikalavimus, o kitiems to išvengiant, iškraipoma konkurencinė aplinka. "Neseniai įsigaliojusi vadinamoji sistema REACH yra vienas sudėtingiausių aktų, pagal kurį medžiagos, kurių į rinką patiekiama daugiau kaip 1000 tonų per metus, turi būti užregistruotos. Tokią prievolę turi tiekėjas į rinką arba gamintojas, kuris pagamina produktą ES valstybėje, arba įmonė, kuri jį importuoja iš ne ES erdvės. Tačiau vieni tiekėjai taip daro, o kiti - ne", - aiškino jis.

"Lietuvos gamintojai - mūsų asociacijos nariai - šiuos reikalavimus vykdo ir už tai brangiai moka. Apmaudu, kad procedūrose ir įstatymuose atsiranda skylė, kuri sudaro galimybę trečiosioms šalims tiekti chemines medžiagas nesilaikant tokių procedūrų. Tai būtų akivaizdus konkurencinės aplinkos iškraipymas", - tvirtino G.Mažūnaitis.

Jo teigimu, trys Lietuvos įmonės - trąšų gamintojos "Achema" ir "Lifosa" bei naftos perdirbimo gamyklą "Orlen Lietuva" - yra užregistravusios bent po keletą cheminių produktų pagal REACH reikalavimus, už tai kiekviena jų sumokėjo bent po milijoną eurų. Vadinasi, produktus be registracijos tiekiančios ir už ją nemokėjusios įmonės įgyja rinkoje konkurencinį pranašumą, nes gali produktus siūlyti pigiau.

"Įsigaliojus reglamentui, jau nuo 2010 metų gruodžio 1 dienos į ES rinką draudžiama tiekti didelį kiekį (daugiau nei tūkstantį tonų per metus) neregistruotų cheminių medžiagų, tačiau realiai kontroliuojami tik ES gamintojai", - ydingą situaciją LŽ nurodė Tadas Staneika, AB "Achema" Rinkodaros skyriaus viršininkas.

Apskaičiuota, kad Lietuvos gamintojams tik vienos cheminės medžiagos ištyrimas ir registravimas kainavo nuo 35 iki 100 tūkst. eurų. "Teoriškai REACH labai saugo rinką, tačiau tikrovė kitokia. Tikrai nežiūrima ir netikrinama, tad į rinką pakliūva bet kas, nes mechanizmo, kuris užtikrintų įvežamų medžiagų patikrą, taip ir nėra. Nors Lietuvoje prikurta daugybė kontrolės įstaigų ir institucijų, kontrolė tik popierinė", - LŽ apgailestavo "Lifosos" atstovė Zita Šakalienė.

Pasak G.Mažūnaičio, nors asociacija kontroliuojančiąsias institucijas kviečia greičiau sukurti sistemą, kuri geriau kontroliuotų rinkoje vykstančius procesus, rezultatai kol kas nedžiugina. "Taip ir neaišku, kaip kontroliuojamos medžiagos, koks yra institucijų funkcijų pasiskirstymas. Manome, kad landų esama. Turime informacijos, kaip atrodo medžiagos, kurios buvo patiektos į rinką, ir įtariame, kad reali prekė ir AAA apie ją pateikta informacija -skiriasi", - sakė Chemijos pramonės asociacijos vadovas.

Jo įsitikinimu, turi būti tobulinamas bendradarbiavimas tarp muitinės ir AAA. "Atsakinga už kontrolę rinkoje institucija yra AAA. Tai reiškia, kad jos atstovai gali ateiti į įmonę ir patikrinti, ar įvežtos medžiagos tikrai registruotos. Tačiau, mūsų požiūriu, tai jau pavėluotas veiksmas - kur kas efektyviau būtų pasiekti, kad tokios medžiagos apskritai nepatektų į rinką, nes paskui aiškintis labai sudėtinga", - teigė G.Mažūnaitis.

Greitų rezultatų nežada

"Tačiau tokių dalykų gali įvykti. Iš kokios Kinijos, Gruzijos ar Rusijos gali būti atgabentas konteineris su neregistruotomis medžiagomis. Didžiausia problema, kad REACH yra taikomas beveik visoms cheminėms medžiagoms, o jų yra šimtai tūkstančių. Jau vien dėl to jas visas sukontroliuoti nėra taip paprasta", - LŽ teigė Vytautas Danilevičius, AAA Aplinkos būklės vertinimo departamento Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiasis specialistas. Apie galimą neregistruoto gruziniško amonio nitrato patekimą į šalies rinką jis tvirtino neturintis informacijos.

V.Danilevičius sutinka, kad norint apsaugoti rinką nuo nesaugių ir neregistruotų produktų reikia geriau koordinuoti institucijų veiklą, tačiau greito padėties pagerėjimo jis nežada.

"Reikalavimų vežant krovinį per sieną yra šimtai ir pačių įvairiausių: chemikalai, gyvūnai, narkotikai, psichotropinės medžiagos, cheminiai ginklai, dvejopos paskirties medžiagos. Teoriškai vienas inspektorius turi visa tai sugebėti įvertinti ir sukontroliuoti, o tai sunkiai įmanoma užduotis. Todėl kartu su kitomis institucijomis stengiamės kurti kompiuterines sistemas, duomenų bazes, kad tą darbą būtų galima palengvinti ir padaryti efektyvesnį", - aiškino AAA atstovas. Jo teigimu, visiškai garantuoti, kad ES netinkamos medžiagos nepateks į Lietuvą, galima būtų tik tokiu atveju, jei būtų tikrinami visi iki vieno kroviniai, tačiau tai - netinkamas būdas, nes labai sumažėtų sienos pralaidumas, o tai nepriimtina nei pareigūnams, nei verslui. "Duoti šimtaprocentinės garantijos, kad niekas neperveš neleistinų produktų, niekas negali, negalės ir ateityje. Mūsų užduotis - sukurti pakankamai efektyvią sistemą, kuri anksčiau ar vėliau leistų pagauti visus pažeidėjus, įvežusius netinkamus produktus. Dar trūksta priemonių, viskas vyksta gana lėtai - taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir geriau gyvenančiose ES šalyse", - tvirtino V.Danilevičius.

Anot R.Daukšienės, REACH reglamentas yra gana naujas, galutinė jo įdiegimo data visoje ES - 2018 metai, todėl ES institucijos, atsakingos už šio reglamento įgyvendinimą, dar tik kuria sistemą, kuri užtikrintų efektyvią nereglamentuotos ir nesaugios produkcijos kontrolę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"