TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Procesas prieš Lietuvos pilietį X

2011 11 09 6:00

Lietuvos pilietis X - smulkusis verslininkas, kurio pavardė redakcijai žinoma - įtaria, kad prieš jį pradėtas baisus ir paslaptingas procesas. Prieš ketverius metus policija iš jo bendrovės paėmė kompiuterius, prieš trejus - automobilių diagnostikos įrangą, o kai jis pabandė šį savo turtą atgauti, suėmė ir jį patį.

Verslininkas buvo sulaikytas oro uoste taip, kaip sulaikomi serijiniai žudikai, teroristai ar narkomafijos bosai, kuriems paskelbta tarptautinė paieška. Du ginkluoti pareigūnai išgriebė jį iš eilės, taikiai laukiantį registracijos skrydžiui, atėmė kelionės bilietus, pasą bei asmens tapatybės kortelę, uždėjo antrankius ir apstulbusių bendrakeleivių akivaizdoje surakintą išsivedė per visą laukimo salę.

Visa ši prašmatni operacija surengta vien tam, kad po poros valandų pilietis X būtų paleistas - nes jokiais ypatingais nusikaltimais jis niekada nebuvo ir nėra įtariamas. Jam buvo leista net ir išvykti iš Lietuvos, bet tik po to, kai lėktuvas į ilgai planuotą verslo susitikimą jau buvo išskridęs. Verslininko advokatas dr. Jonas Leikauskas įsitikinęs, kad toks įspūdingas sulaikymas - tiesiog kerštas už pernelyg atkaklias pastangas ieškoti teisybės ir susigrąžinti prieš kelerius metus pareigūnų paimtą turtą.

Mat su piliečio X nuosavybe yra atliekamas keistas eksperimentas, stebėtinai primenantis nacionalizaciją. Tai du ikiteisminiai tyrimai, išsiskiriantys rekordine trukme. Iš bendrovės paimti kompiuteriai buvo tiriami ilgiau, negu Darbo partijos juodosios buhalterijos byla - net 3,5 metų. Šiuo metu vyksta dar vienas tyrimas, taip pat trunkantis jau beveik 3 metus.

Siaubo prieskonį šiam procesui suteikia nežinomybė, kuriai visą tą laiką buvo pasmerktas ponas X. Kelis kartus pabandęs sužinoti, kas daroma su jo bendrovės turtu ir kodėl jis taip ilgai negrąžinamas, verslininkas sulaukdavo atsakymo, kad neturi teisės susipažinti su bylų medžiaga, nes... nėra šių procesų dalyvis. Todėl jis apstulbo sužinojęs, kad didžiąją dalį abiejų tyrimų sudaro ypač kruopščiai surinkta informacija apie jo nekilnojamąjį turtą ir finansinę padėtį. Kodėl tai buvo daroma - niekas neaiškina.

Jeigu šiais keistais dalykais užsiimtų ne teisėsaugos institucijos, būtų galima įtarti, kad piliečio X verslą bando sužlugdyti konkurentai arba kažkokie piktavaliai prievartauja susimokėti išpirką už ramybę.

Tačiau abu tyrimus su piliečio X turtu atliko teisėsaugos pareigūnai: kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja Ovidija Smulkienė ir tyrimus organizavusi bei kontroliavusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Laura Golubkienė.

Tačiau baisiausia šioje istorijoje tai, kad iš piliečio X atimta bet kokia galimybė skųstis. Paprašius nušalinti minėtas pareigūnes, šį skundą išnagrinėjo pati prokurorė L.Golubkienė, dėl kurios veiksmų ir buvo skundžiamasi. Ir... nušalino skundą pateikusį advokatą J.Leikauską.

"Pareigūnai, kurių niekas nekontroliuoja, naudoja savo galias ir ikiteisminio tyrimo paslaptį kaip priedangą žmogaus teisių pažeidimams, nekompetencijai, o galbūt ir neskaidriems interesams", - sako J.Leikauskas, kurį ši istorija šokiravo, nors jis turi nemenką advokato patirtį.

Samanomis apaugęs tyrimas

Piliečio X nelaimės prasidėjo prieš ketverius metus. 2007-ųjų spalio 11 dieną jo bendrovėje netikėtai apsilankę ekonominės policijos pareigūnai išsivežė 7 kompiuterius, aiškindami, kad juose esą galinti būti įdiegta nelegali programinė įranga.

Tačiau atlikę šį poėmį įstatymo sargai dingo kaip į vandenį. Praėjo beveik pora metų, o įmonė vis dar nesulaukė jokių oficialių žinių apie paimtą techniką - tarsi ją būtų pagrobę marsiečiai.

2009-ųjų birželio 2 dieną, kai nuo poėmio buvo praėję jau metai ir 8 mėnesiai, J.Leikauskas kaip įmonės advokatas kreipėsi į prokurorę L.Golubkienę, prašydamas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Rašte jis nurodė, kad bendrovė vis dar nėra gavusi jokio oficialaus pranešimo apie jai priklausantį turtą. Tačiau susipažinti su byla nebuvo leista, o apie kompiuterių likimą paaiškėjo tik tiek, kad tyrimo tikslas - išsiaiškinti, ar teisėtai įsigyta juose instaliuota programinė įranga.

Praėjo dar pora metų, byla O.Smulkienės ir L.Golubkienės stalčiuose per tą laiką spėjo apaugti samanomis, bet žinių apie ekonominėje policijoje paslaptingai pradingusius kompiuterius nepadaugėjo.

2011-ųjų pavasarį J.Leikauskas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pernelyg ilgos trukmės. Turbūt šis kreipimasis pažadino apsnūdusius tyrėjus, nes netrukus advokatas gavo pranešimą, kad šių metų kovo 18 dieną ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius nusikaltimo sudėties. Jokie įtarimai niekam taip ir nebuvo pareikšti. Po 3 metų ir 5 mėnesių įmonei pagaliau buvo grąžinti kompiuteriai, o J.Leikauskui leista susipažinti su byla.

Ją pamatęs, advokatas apstulbo.

Tyrė ne kompiuterius, bet turtą?

2 iš 3 samanomis apaugusios bylos tomų sudaro O.Smulkienės ir L.Golubkienės surinkta informacija apie piliečio X banko sąskaitas ir pinigų judėjimą.

"Tai man sukėlė siaubą. Kokiu tikslu buvo tiriamos šio žmogaus sąskaitos už kelerius metus? Juk byla buvo pradėta net ne jo atžvilgiu, o tyrimo metu turėjo būti aiškinamasi, ar bendrovė legaliai įsigijo programinę įrangą. Tai, ką pamačiau, man sukėlė įtarimą, kad tyrėja ir prokurorė galėjo vykdyti kokių nors asmenų užsakymą pakenkti šiam verslininkui. Juk bendrovei buvo padaryta didžiulė žala - reikėjo ne tik pirkti naujus kompiuterius ir programinę įrangą, bet ir atkurti visą verslui svarbią informaciją", - svarstė J.Leikauskas.

Galima ir dar bjauresnė versija. Mat atlikus kompiuterių poėmį, LŽ šaltinių teigimu, tarp bendrovės darbuotojų ėmė sklandyti gandai, kad šią įmonei gyvybiškai svarbią įrangą esą siūloma išsipirkti. Buvo minima ir konkreti suma - 60 tūkst. litų - ir konkrečios savo paslaugas siūliusių pareigūnų pavardės.

Tačiau gal tai tik miesto legendų tipo pasakojimas, sukurtas bandant paaiškinti ypatingą ekonominės policijos dėmesį piliečiui X ir jo įmonei.

Dar viena "teisingumo" porcija

Praėjus kiek daugiau negu metams nuo kompiuterių poėmio, bendrovę supurtė antras ekonominės policijos reidas.

2009 metų sausio 14 dieną pareigūnams į akį krito vitrinoje padėti 5 automobilių diagnostikos prietaisai. Pareiškę, kad jie gali būti neteisėtai pažymėti "Fordo" prekės ženklu, pareigūnai atliko poėmį.

Kaip ir kompiuteriai, ši įranga porai metų pradingo ekonominėje policijoje.

Tačiau 2011-ųjų pavasarį - būtent po to, kai advokatas J.Leikauskas ėmėsi ryžtingų žingsnių ir sėkmingai atkovojo iš įmonės paimtus kompiuterius - tyrėja O.Smulkienė staiga prisiminė apie piliečio X egzistavimą. Šių metų balandžio 21 dieną verslininkas sulaukė kvietimo atvykti į ekonominę policiją.

Kaip tik išvakarėse gavęs pranešimą, kad samanomis apžėlusi kompiuterių byla pagaliau nutraukta, advokatas J.Leikauskas nusprendė pasidomėti ir diagnostikos prietaisų likimu. Bandydamas išsiaiškinti, kur ir kodėl daugiau negu dvejus metus buvo dingęs įmonės turtas, jis kreipėsi į prokurorę L.Golubkienę kaip piliečio X ir jo įmonės atstovas, prašydamas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Prokurorė šį prašymą atmetė, nurodydama, kad tokią teisę turi tik įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas, o pašaliniams asmenims, kurie nėra proceso dalyviai, ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Anot L.Golubkienės, nei į apklausą neatvykęs pilietis X, nei jo bendrovė nėra proceso dalyviai.

Teismo verdiktas: byla vilkinama

Sulaukęs prokurorės išaiškinimo, kad savininkas neturi teisės sužinoti, kas daugiau negu dvejus metus yra daroma su jo turtu, J.Leikauskas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti per ilgai trunkantį tyrimą ir grąžinti įmonei iš jos paimtus prietaisus. Advokatas nurodė, kad per visą tyrimo laiką bendrovė nėra gavusi jokios informacijos apie savo nuosavybės likimą.

Išnagrinėjęs šį prašymą, 2011 metų rugpjūčio 10 dieną Vilniaus apygardos teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį. "Išanalizavus pateiktą medžiagą akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo trukmė šioje baudžiamojoje byloje yra pernelyg ilga", - konstatavo teisėja Laureta Ulbienė.

Ji nurodė, kad bendrovės teisės dėl užsitęsusio tyrimo yra pažeidžiamos, bet nėra jokių galimybių šį tyrimą nutraukti, nes byloje vis dar nėra nė vieno įtariamojo. Nutartyje pažymėta, kad praėjus daugiau kaip dvejiems metams - o byla nesudėtinga - tik 2011-ųjų balandžio 21 dieną priimtas nutarimas patraukti įtariamuoju pilietį X, bet jis su šiuo nutarimu nėra supažindintas. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad tyrėja ar prokurorė pasinaudojo joms suteiktomis priemonėmis tai padaryti.

Apie galimai vilkinamą tyrimą teismas nusprendė informuoti generalinį prokurorą. Būtent po šios nutarties byloje prasidėjo dramatiški įvykiai, pasibaigę piliečio X areštu.

Antiteroristinė operacija

Po to, kai Generalinę prokuratūrą (GP) pasiekė teismo nutartis apie ilgą kaip šimtmečiai nesudėtingos bylos narpliojimą, žaibo greičiu buvo surašytas pranešimas apie įtarimą piliečiui X.

Paskambinusi jam telefonu, tyrėja O.Smulkienė paprašė užeiti pasikalbėti, o atėjusiam pateikė 2011 metų rugpjūčio 18 diena pažymėtą raštą. Nors tyrėja turėjo matyti byloje jau seniai gulintį advokato orderį, ji nepranešė J.Leikauskui nei apie numatomus pareikšti įtarimus, nei apie būsimą apklausą. Duoti parodymus be advokato verslininkas atsisakė.

Rugpjūčio 24 dieną įvyko apklausa, po kurios buvo surengtos antiteroristinę operaciją primenančios piliečio X gaudynės oro uoste.

Į apklausą jau su gynėju atvykęs verslininkas pareiškė, kad parodymus duos susipažinęs su bylos medžiaga. Šįkart tyrėja O.Smulkienė leido susipažinti su tyrimu ir pasidaryti dokumentų kopijas, o pilietis X ir jo advokatas pasirašė apklausos protokolą. Atrodė, kad tos dienos vizitas į ekonominę policiją baigtas.

Tačiau po apklausos verslininkas prasitarė, kad turi bilietą į lėktuvą ir po pusvalandžio ketina verslo reikalais išvykti į užsienį. Tai išgirdusi O.Smulkienė pareiškė turinti pasitarti su prokurore dėl kardomosios priemonės. Pasikalbėjusi telefonu ji pranešė, kad L.Golubkienė nusprendė pati atvykti į ekonominę policiją ir asmeniškai išspręsti kardomosios priemonės klausimą. Buvo akivaizdu, kad laukdamas prokurorės pilietis X į lėktuvą beviltiškai pavėluos. Kadangi apklausa buvo baigta, o kardomoji priemonė nepaskelbta, J.Leikauskas patarė savo ginamajam ramiai keliauti į oro uostą.

Bet čia jį pasivijo neįtikėtinai staigi kelerius metus niekur neskubėjusios teisėsaugos rūstybė. Verslininkas, kuris tuo metu jau buvo atidavęs kelionės lagaminą į bagažą ir laukė registracijos skrydžiui, visų žmonių - taip pat ir verslo partnerių - akivaizdoje buvo surakintas antrankiais ir ginkluotų policininkų išlydėtas per visą laukimo salę iš oro uosto.

Kai jį surakintą pargabeno į ekonominę policiją, O.Smulkienė ir L.Golubkienė čia pat surašė nutarimą dėl kardomosios priemonės ir nusprendė... pilietį X paleisti. Dar daugiau - advokatui pateikus prašymą vis dėlto leisti verslininkui išvykti į seniai planuotą susitikimą, jam buvo suteikta ir ši malonė. Tą pačią naktį, nors ir pavėlavęs į savo lėktuvą, pilietis X išvyko. O J.Leikauskas sėdo rašyti skundo dėl neteisėto sulaikymo, kuriuo baigėsi kelerius metus vilkinti tyrimai.

Mat sulaikyti asmenį pareigūnai gali tik tada, kai jis yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuojau po to, jei yra pagrindas manyti, kad tas asmuo gali pabėgti ar negalima iš karto nustatyti jo tapatybės. Tuo tarpu pilietis X niekur bėgti net neketino: atvyko į apklausą, davė parodymus, informavo, kad ketina trumpam išvykti ir nurodė grįžimo datą, o byla, dėl kurios jis patyrė pažeminimą oro uoste, dulkėjo tyrėjų stalčiuose jau kelerius metus.

Skundų nagrinėjimas - pačių skundžiamųjų reikalas

2011 metų rugpjūčio 26 dieną J.Leikauskas kreipėsi su skundu į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydamas nušalinti nuo tyrimo O.Smulkienę ir L.Golubkienę. Rašte jis nurodė, kad dviejų nesudėtingų bylų vilkinimas, renkant informaciją apie piliečio X turtą, baigėsi šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu.

GP Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas skundo dalį dėl prokurorės persiuntė nagrinėti teismui, o tyrėjos veiksmus pavedė ištirti Vilniaus miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui Gediminui Bernotavičiui.

Tačiau atsakymo J.Leikauskas sulaukė iš tos pačios prokurorės, kurios veiksmus ir prašė ištirti. 2011 metų rugsėjo 8-ąją L.Golubkienė priėmė du nutarimus. Vienu ji atmetė skundą dėl savo kolegės O.Smulkienės nušalinimo, o antruoju - nušalino jų abiejų veiksmus apskundusį advokatą.

"Tirdama" piliečio X sulaikymą oro uoste, prie kurio pati prisidėjo, prokurorė nurodė, kad po apklausos O.Smulkienė esą paskyrusi verslininkui kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - bet jis atsisakęs šį nutarimą pasirašyti. Tuo tarpu advokatas esą kurstęs pilietį X nevykdyti tyrėjos nurodymų...

Reikės melo detektoriaus?

Žilo plauko sulaukęs J.Leikauskas yra pasiruošęs prisiekti, kad tyrėja ir prokurorė meluoja, teigdamos, jog piliečiui X prieš suėmimą oro uoste buvo paskelbta kokia nors kardomoji priemonė. O nustatyti tiesą, anot advokato, yra labai paprasta: tereikia gauti po apklausos vykusio O.Smulkienės ir L.Golubkienės pokalbio telefonu išklotinę. Kaip žinoma, tokius įrašus telekomunikacijų bendrovės saugo pusmetį. Tačiau norint išsiaiškinti tiesą, reikia turėti noro tai padaryti.

Užburtas ratas

Kaip atsakymo į savo skundą sulaukęs apskųstos prokurorės nutarimo nušalinti jį patį, 2011 metų rugsėjo 16 dieną J.Leikauskas dar kartą kreipėsi į D.Valį. Advokatas prašė ištirti, kodėl jo skundas buvo perduotas tirti tam asmeniui, kurio veiksmus jis skundė, nors Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašas tai daryti kategoriškai draudžia: "Draudžiama persiųsti skundus nagrinėti institucijoms ir jų padaliniams arba juos perduoti nagrinėti prokurorui ar prokuratūros valstybės tarnautojui, kurių veiksmai skundžiami".

GP prokuroras Simonas Slapšinskas šį skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Netrukus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Anatolijus Koržovas advokatui pranešė, kad pakartotinis jo skundas nebus nagrinėjamas, nes L.Golubkienė jį yra nušalinusi nuo piliečio X gynimo.

2011 metų spalio 12 dieną J.Leikauskas trečią kartą kreipėsi į GP, šįkart adresuodamas raštą generalinio prokuroro pavaduotojui Andriui Neverai ir prašydamas daugiau jo nepersiųsti jokiai žemesnei instancijai.

"Su tokiu absurdu susiduriu pirmą kartą. Prokurorei, kurios veiksmus aš skundžiau, buvo leista ne tik nagrinėti šį skundą, bet ir nušalinti mane patį. Bet net jeigu esu nušalintas - kodėl niekas nekreipia dėmesio į tuos baisius dalykus, apie kuriuos rašau? Juk vis dar turiu teisę kreiptis kaip pilietis, kuriam tiesiog žmogiškai yra sunku tai stebėti?" - klausė J.Leikauskas, niekaip neprarandantis vilties prisibelsti iki GP vadovų.

Procesas tęsiasi

Tuo tarpu prokurorė L.Golubkienė nesijaučia vilkinusi tyrimus, susijusius su piliečio X bendrovės turtu. Anot jos, tokios bylos užtrunkančios dėl itin ilgai vykstančių ekspertizių, o įstatymas suteikia galimybę kas pusę metų tyrimą pratęsti.

Paklausus, kodėl buvo renkama informacija apie piliečio X banko sąskaitas ir nekilnojamąjį turtą, prokurorė atsakė, kad tai esą ikiteisminio tyrimo duomenys.

Paprašius susipažinti su nutraukta byla dėl kompiuterių, L.Golubkienė priminė, kad tokią teisę turi tik įtariamieji, nukentėjusieji ir jų advokatai. Tiesa, paprieštaravus ji vis dėlto pasiūlė rašyti prašymą, bet iš skepsio balse buvo galima aiškiai suprasti, koks bus atsakymas.

Į klausimą, kaip galėjo nagrinėti skundą, kuriame rašoma apie jos pačios veiksmus, L.Golubkienė paaiškino nagrinėjusi tik dalį dėl tyrėjos O.Smulkienės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"