Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Proeuropietiški rusai stoja mūru už lietuvių partizanus

 
2017 07 17 13:35
Rusijos URM socialinio tinklo "Facebook" puslapio reitingą lietuviai numušė iki paties mažiausio.
Rusijos URM socialinio tinklo "Facebook" puslapio reitingą lietuviai numušė iki paties mažiausio. Socialinio tinklo nuotrauka

Europiniam judėjimui priklausantys Lietuvos rusai palaikė lietuvius, dalyvaujančius pilietinėje akcijoje socialiniame tinkle „Facebook“ prieš Maskvos mėginimą skleisti propagandą apie pokario partizanus Baltijos šalyse.

Nuo praėjusio penktadienio žurnalisto Andriaus Tapino kvietimu Rusijos užsienio ministerijos (URM) socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje tūkstančiai lietuvių dėjo grotažymę #“Kremliau, mūsų istorijos nesuklastosi“. Akcija prasidėjo po to, kai ministerija ten įkėlė žinutes anglų ir rusų kalbomis apie pokario partizanų neva nužudytus Lietuvos gyventojus. O po paraginimo įvertinti Rusijos URM puslapį, lietuviai jo reitingą numušė nuo 4 iki 1 – paties mažiausio.

Šie dezinformuojantys Rusijos URM pranešimai pasirodė po to, kai NATO socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“ išplatino vaizdo įrašą apie Baltijos šalių partizanus – „miško brolius“, kurie priešinosi Sovietų Sąjungos okupacijai.

Žurnalistas Jevgenijus Titovas. Socialinio tinklo nuotrauka
Žurnalistas Jevgenijus Titovas. Socialinio tinklo nuotrauka

Iš Rusijos į Lietuvą persikėlęs žurnalistas Jevgenijus Titovas paskelbė Rusų europinio judėjimo (REJ) pareiškimą dėl akcijos socialiniame tinkle, per kurią tūkstančiai lietuviai šturmavo pokario partizanus šmeižiančias ir istoriją klastojančius pranešimus.

„Mes, rusakalbiai Lietuvos gyventojai, prisijungiame prie socialinės akcijos, vykstančios socialinio tinklo „Facebook“ Rusijos užsienio ministerijos puslapyje“, – rašoma pareiškime.

REJ priminė, kad viskas prasidėjo po vienos Rusijos televizijos reportažo, per kurį buvo teigiama esą Baltijos šalių teritorijose 1940–1957 metais veikę „miško broliai“ buvo hitlerinės Vokietijos pusėje. „Tokiu būdu Rusijos valdžia bando pradėti prieš Baltijos šalis nukreiptą informacinę kompaniją, laikydamasi tų pačių principų, kaip ir Ukrainos atžvilgiu, – rašoma pareiškime. – Vėl naudojamas rusų sąmonei įprastas „fašizmo“ stereotipas, pateisinantis agresyvius Rusijos užsienio politikos veiksmus.“

REJ pažymėjo, kad televizijos reportaže iškraipoma istorija. Teigė, kad ginkluotas pasipriešinimas dėl nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos Baltijos šalyse prasidėjo dar prieš pasirodant hitlerinėms pajėgoms, o vokiečių kariai neturėjo pastebimo palaikymo, nes Hitleris nesutiko šalims suteikti nepriklausomybę, daugiau kaip 100 tūkst. Lietuvos gyventojų atsisakė tarnauti vokiečių pajėgose. Tačiau, kaip atkreipė dėmesį REJ, televizijos kanalas istorinę tiesą nutyli.

REJ priminė apie ką dar nutyli Rusijos televizija – kad kai sovietų karinės pajėgos užėmė Baltijos šalis, Stalinas pradėjo masinius vietos gyventojų trėmimus į Sibirą. Per represijas vien iš Lietuvos buvo ištremta apie 300 tūkst. žmonių, trečdalis jų mirė. Pažymime, kad buvo tremiama pagal nacionalinius požymius. Tai Stalino nusikaltimą stato į vieną gretą su hitlerinės Vokietijos nusikaltimais, taip pat vykdžiusios genocidą pagal tautinius požymius“, – teigiama pareiškime.

Pasak REJ, dabartinė Rusijos retorika – tai informacinis revanšas, turintis tikslą pateisinti sovietų nusikaltimus, o galbūt ir pateisinti agresiją prieš nepriklausomus kaimynus.

„Mes remiame Lietuvos, Estijos ir Latvijos nepriklausomybę. Istorijos iškraipymą laikome pavojingu ir nepriimtinu“, – pareiškė europiniam judėjimui atstovaujantys rusai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"