TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Profesija: prokuroras

2008 01 30 0:00
K.Betingio įsitikinimu, jeigu susiburtų visos išblaškytos prokuratūros profesionalų pajėgos, neskaidrūs pastarųjų metų procesai būtų ištirti, ir iki pat "viršūnėlių".
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Prakalbinti buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją Kęstutį Betingį, šiuo metu vadovaujantį Kauno apygardos prokuratūrai, gana sunku. Vis dėlto LŽ jis interviu davė ir buvo atviras.

Pašnekovas neslėpė vis dar jaučiantis nuoskaudą dėl šešerių metų senumo įvykių, lėmusių jo netikėtą karjeros vingį. Tačiau tik dėl kai kurių valstybės vyrų parsidavėliškumo. K.Betingis gimė pačiose Prokuratūros dienos, kuri Lietuvoje minima kovo pabaigoje, išvakarėse. Į klausimą, ar tai ne likimas, jis atsako: "Gimiau ir savo laiku, ir savo vietoje, o profesiją rinkausi vedamas dar mokyklos suole subrandintos svajonės - ieškoti teisybės ir už ją kovoti."

Karti išpažintis.

- Esate vienas prokuratūros mohikanų, kurio stažas šioje sistemoje - jau beveik 24 metai. Kokių procesų valstybės gyvenime ir juos lydėjusių pokyčių nusikalstamame pasaulyje liudytoju jums teko būti?

- Yra toks posakis: "Kokia valstybė - tokia ir teisėsauga." Nors Lietuva nepriklausoma jau 18 metų, teisėsauga joje tebeieško savo vietos. Ypač prokuratūra.

Menu, kuriant nepriklausomos Lietuvos prokuratūrą manyta, kad ji turi būti aktyvi ir padėti valstybei įtvirtinti savo valstybingumą. Deja, turiu pagrindo abejoti, ar tai įvyko. Mūsų valstybei iki klasikinio posakio "Teisė (teisingumas) - valstybės pamatas" dar labai toli.

Jau kurį laiką savęs klausiu: "Ar mūsų valstybei apskritai reikia gerai dirbančios teisėsaugos?" Ir atsakau: "Ne."

Nors, mano įsitikinimu, jeigu susitelktų visi norintys dirbti, tačiau dėl įvairių priežasčių darbą teisėsaugoje turėję palikti profesionalai, dauguma neskaidrių procesų būtų atskleisti. Labai greitai ir, manau, iki pat aukščiausio lygmens. Tačiau šiandien Lietuvai tokių teisininkų nereikia. Išmesti "už borto" jie jau priešingų interesų pusėje (privataus verslo, advokatūros).

Sunkiausias išbandymas atkūrus nepriklausomybę buvo sausio įvykiai, rugpjūčio pučas, Medininkų žudynės. Prie šių bylų asmeniškai teko prisiliesti ir man. Po jų prasidėjo tiesiog totalinis vietos kriminalinio pasaulio puolimas, demonstruojant atvirą nesiskaitymą su niekuo. Nuo šalies didmiesčiuose aidinčių šūvių krito ne tik nusikalstamų gaujų nariai, bet ir prokurorai. Buvo sprogdinami policijos komisariatai. Manau, kad tai lėmė ir pradėję vystytis nauji turtiniai santykiai, ir ginklų atsiradimas rinkoje, ir, pripažinkim, liberalesnė tuometinė teisėsaugos pozicija.

Nemaloni išimtis

- Kodėl, jūsų nuomone, sunkiausiai sekasi tirti rezonansinius praėjusio dešimtmečio Kaune padarytus nusikaltimus? Kitų šalies didmiesčių gaujoms jau seniai pateiktos sąskaitos.

- Manau, kad su tuo susijusios ir drastiškos reorganizacijos, ir operatyvinių pozicijų susilpnėjimas, profesionalams išėjus dirbti kitur. Galbūt šie procesai Kaune buvo skaudesni.

Be to, organizuotų grupuočių padaryti nusikaltimai visada sunkiai atskleidžiami - jų pasaulyje už išdavystę neatleidžiama. Galbūt Kauno organizuoto nusikalstamumo pasaulyje naujokų atranka buvo griežtesnė.

Pašnibždomis kalbėti yra viena, o panaudoti turimą informaciją - kita. Manau, jog anksčiau ar vėliau sulauksime ir bendros Lietuvos kriminalinės policijos biuro bei Generalinės prokuratūros pareigūnų grupės, sudarytos specialiai rezonansiniams Kauno grupuočių nusikaltimams tirti, rezultatų. Juolab kad kai kurie buvę Kauno gaujų atstovai lyg ir sutiko su ja bendradarbiauti.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad buvo padaryta ir tam tikrų klaidų. Turiu galvoje tuos atvejus, kai asmeniui, sutikusiam bendradarbiauti su teisėsauga, buvo žadama švelnesnė baudžiamoji atsakomybė, o teismas skyrė daug didesnę bausmę, nei prašė prokuroras. Šis tiesiog nesugebėjo teismo įtikinti. Tai įvyko garsiojoje Kėdainių žudynių byloje. Žinoma, po tokio nuosprendžio galimybė bendradarbiauti su tyrimui padėjusiu asmeniu nutrūko.

Manau to būtų neįvykę, jeigu valstybė oficialiai prisiimtų tam tikrus įsipareigojimus. Dar dirbdamas Generalinėje prokuratūroje, siekiau, kad būtų įteisinta raštiška sutartis tarp teisėsaugos institucijos ir bendradarbiauti su ja sutikusio nusikalstamo pasaulio atstovo. Šis įsipareigotų atskleisti, viską, ką žino, valstybė - taikyti jam už tai įstatymų nuolaidas. Tačiau susidurta su labai dideliu kai kurių Seimo narių pasipriešinimu. Bet juk tai - pasaulinė praktika, tapusi veiksmingiausia sudėtingų nusikaltimų tyrimo priemone. Juolab kad pinigų pirkti informaciją taip pat nėra.

Šokiruojantys atradimai

- Kaip teisininkas profesionalas subrendote dirbdamas Vilniuje. Dabar šią patirtį taikote Kaune. Kas, jeigu ne jūs, galite būti geriausias amžino ginčo tarp Vilniaus ir Kauno teisėjas? Gal galėtumėte palyginti šių Lietuvos didmiesčių kriminalinį mentalitetą ir teisėsaugos institucijų specifiką?

- Turbūt esminis skirtumas tarp šių didmiesčių - Kaune žmonės nuoširdesni. Turiu galvoje ir kolegas, ir pačius miesto gyventojus. Jais labiau galima pasikliauti, jie atviriau išdėsto savo problemas. Gal tai susiję su tuo, kad Kaunas - lietuviškesnis miestas.

Tačiau atvykus į Kauną, kurį laiką stebino, kad nėra jokio ryšio tarp vietos teisėsaugos institucijų ir miesto valdžios. Ir vieni, ir kiti dirbo sau, nerodydami jokios iniciatyvos bendradarbiauti. Šiuo metu situacija pasikeitusi.

Ir į Kauno, ir į Vilniaus prokuratūrą šiandien ateina daug jaunimo. Deja, dauguma net nėra buvę įvykio vietoje, nes pagal dabartinius įstatymus ten vyksta policijos tyrėjai. Tačiau prokurorai pagal savo pareigybines instrukcijas jiems vadovauja. Ir tai gana sudėtinga. Manau, kad toks darbo funkcijų pasiskirstymas lemia ir pastaruoju metu labai juntamą prokuratūros kolektyvų moteriškėjimą.

Kalbant apie šių didmiesčių kriminalinio mentaliteto skirtumą, Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiai daug sumanesni. Jie turi daugiau idėjų, kaip apeiti įstatymus. Užtenka pateikti porą elementarių pavyzdžių: būtent Kaune veikė Lietuvą Europoje išgarsinusi pogrindinė eurų gamybos spaustuvė, Kaune aptiktas ir pirmas šalyje pogrindinis amfetamino fabrikas. Aplink Kauną demaskuota ir daugiausia pogrindinių sintetinių narkotikų gamybos laboratorijų. Be to, Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiai mėgsta daryti nusikaltimus ne savo rankomis. Bet kuriuo atveju, jie kviečiasi į pagalbą aukščiausios kvalifikacijos teisininkus. Manau, kad galynėjantis su tokiu priešininku būtina vadovautis principu: "Reikia priešininką priimti tokį, koks jis iš tiesų yra."

Neslėpsiu, dirbti Kaune man lengviau. Čia galima daugiau susikoncentruoti. Per tuos šešerius metus buvo gal tik keletas politikų skambučių iš Vilniaus. Tačiau nė vienu atveju nebuvo jokio tiesioginio spaudimo.

Nepribaigtas priešas

- Oficialioji statistika fiksuoja Kauno regione kriminalinį štilį. Tačiau viena jos eilutė teigia, kad pernai turto prievartavimo atvejų Kaune padaugėjo 186 procentais...

- Taip, pernai Kaune užregistruoti 43 turto prievartavimo atvejai, o 2006-aisiais - tik 15, arba 186 proc. mažiau. Tačiau tai susiję su Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos aktyvumu. Ir tai įrodo gretima statistikos eilutė: 2006 metais šių nusikaltimų ištirta tik 26 proc., 2007-aisiais - 79 procentai.

Deja, tai rodo, kad šis negatyvus reiškinys dar iki galo neįveiktas, nors kai kas ir skelbiasi jį jau pažaboję. Manau, kad organizuoto nusikalstamumo problema Kauno regione dar opi. Iliuzija, jog reketas jau įveiktas, gali kilti tik dėl to, kad jis tapo intelektualesnis ir yra užvaldęs pačias pelningiausias nusikaltimų sritis - prekybą narkotikais ir žmonėmis.

Reikia pripažinti, kad prie kai kurių didžiųjų nusikalstamo pasaulio procesų šiandien mums pavyksta tik prisiliesti. Pavyzdžiui, džiaugiamės sulaikę kokį nors korumpuotą policininką ar narkotikų kurjerį, o stovintieji už jų taip ir lieka šešėlyje. Tačiau tam yra ir priežasčių. Kad išaiškintume ką nors rimtesnio, reikia laiko ir sąnaudų, o pradedama reikalauti rezultatų. Kad jų būtų - sulaikomas koks nors paprastas narkotikų kurjeris, nors iš tikrųjų nutraukiama svarbi grandis, galėjusi nuvesti ir pas tiekėjus, ir pas užsakovus.

Erzinantis trumparegiškumas

- Jau penkti metai Lietuvoje veikia nauji įstatymai, nukreipti į senas demokratijos tradicijas turinčias Europos valstybes. Ar jie pasiteisino šiandieninėje Lietuvoje?

- Nauji, nors ir patys moderniausi įstatymai, priklauso nuo juos taikančių žmonių kvalifikacijos. Reikia pripažinti, kad teisininkai Lietuvoje rengiami kol kas nepakankamai. Pavyzdžiui, neseniai pradėjo veikti gerokai griežtesni įstatymai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tačiau nemažai neblogų teisinių normų buvo ir anksčiau. Kas trukdė jas vykdyti? Dabar įstatymai nauji, bet ir vėl juos taikys tie patys pareigūnai, apie kurių geresnį teisinį parengimą net nekalbama.

Kuriant naujuosius Baudžiamąjį ir Baudžiamojo proceso kodeksus taip pat tikėtasi, kad bylos greičiau pasieks teismus. Šiandien kai kuriais atvejais tam reikia net dvigubai didesnių sąnaudų.

Tačiau esminis naujų įstatymų taikymo trūkumas - kada automatiškai perkeliamos kai kurios jų normos į mūsų gyvenimą, neatsižvelgiant į vietos specifiką. Pavyzdžiui, man sunkiausia suvokti, kodėl nusikaltėlio teisėmis rūpinamasi labiau negu aukos? Arba nepilnamečių nusikalstamumas. Kodėl laukiama, kol jie ką nors užmuš, nors tai bus jau dešimtas nusikaltimas? Kodėl už cinišką ir brutalų nusikaltimą, net jeigu šis ir pirmas, jiems negalima taikyti išimčių? Tiek dėl amžiaus, nuo kurio atsakoma už padarytą nusikaltimą, tiek dėl bausmės dydžio?

Arba, kodėl asmenims, padariusiems sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taikomos lengvatos dėl gero elgesio už grotų? Net tada, kai jie neprisipažįsta nusikaltę ir atsisako atlyginti padarytą žalą. Gana dažna pastaruoju metu teismų taikoma bausmė - piniginė bauda. Tačiau statistika teigia, kad jų išieškoma vos 30 procentų. Vadinasi, 70 proc. nuteistųjų bausmės išvengia, nes antstoliai apie tokius atvejus niekam nepraneša.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"