TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Profesijos žinios - dar vidurinėje

2007 01 24 0:00

Švietimo ir mokslo ministerija bando stiprinti profesinį orientavimą vidurinėse mokyklose. Tačiau kol kas sunku tikėtis, kad pavyks padidinti norinčiųjų studijuoti profesinėse mokyklose skaičių ar sumažinti jų auklėtinių nubyrėjimą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) neseniai patvirtino tvarką, pagal kurią į vidurinio ugdymo programą galės būti įtrauktas pagrindinio profesinio mokymo programos modulis. Tuomet vyresnių klasių mokiniai dar vidurinėje turės galimybę įgyti vienai ar kitai profesinei kvalifikacijai būtinų pirminių įgūdžių. Gautos žinios bus įskaitomos tęsiant mokslą profesinėje mokykloje, tad sutrumpės mokymosi šioje įstaigoje laikas.

Taikyta tik vienoje mokykloje

"Tikimės, kad ši naujovė padės kryptingiau rinktis tolesnį mokymosi kelią profesinėje mokykloje", - sakė ŠMM Profesinio mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Švelnienė. Jos teigimu, įsivesti profesinio mokymo modulius bus naudinga bendrojo

lavinimo mokykloms ten, kur arti nėra profesinių mokyklų. Lietuvoje toks mokymas iki šiol buvo taikytas tik vienoje vidurinėje mokykloje Druskininkuose. Be to, pasak Švelnienės, ši naujovė bus paranki tėvams, nenorintiems, kad vaikai anksti paliktų namus, nerimaujantiems dėl jų materialinio išlaikymo ir saugumo gyvenant svetur.

Nutekėjimo nesustabdys

ŠMM atstovė nesitiki, jog iš pradžių bus daug norinčiųjų rinktis tokį mokymosi būdą, - daugelis vidurinių mokyklų moksleivių šiandien siekia studijuoti universitetuose. Specialistė taip pat sutinka, kad naujovė nepadės spręsti ir profesinių mokyklų auklėtinių "nutekėjimo" problemos, kai vos kursą baigę jauni žmonės renkasi geriau mokamą darbą užsienyje. Tačiau ji nepritaria nuomonei, jog minėta priemonė dar labiau paskatins jaunimą išvykti. "Jei žmogus yra tvirtai apsisprendęs išvažiuoti, jis tai ir padarys, bet privalome siekti, kad profesinis mokymas Lietuvoje būtų patrauklus ir lankstus", - teigė Švelnienė.

Į užsienį išvyksta mažuma

Lietuvos profesinės mokyklos neturi tikslios statistikos, kiek prarandama auklėtinių dėl jų išvykimo dirbti į užsienį. Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorius Vytautas Navikauskas mano, kad tokių galėtų būti maždaug penktadalis visų nebaigiančių mokslų jaunuolių.

"Moksleivių nubyrėjimas - didelė problema, ypač dabar, kai tam tikrų sričių darbininkų atlyginimai labai pakilo. Tačiau dauguma šių jaunų žmonių įsidarbina Lietuvoje. Bandėme įvesti nuotolinį mokymą (taip pat išvykusiesiems į užsienį), bet kol kas nepavyko įgyvendinti šio sumanymo", - kalbėjo mokyklos direktorius.

Raseinių technologijos ir verslo mokyklos darbuotoja Daiva Paulauskienė irgi tvirtino, jog dauguma mokinių nubyra ne dėl to, kad išvyksta dirbti į užsienį. Anot jos, mokslai dažniausiai apleidžiami dėl paprasčiausio nenoro mokytis toliau ir socialinių priežasčių. Metančiųjų studijas dėl darbo užsienyje tėra mažuma.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"