TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Profesionalūs globėjai: visada svajojome apie vaikų globą

2016 08 29 6:00
pixabay.com nuotrauka

Aušra Černiauskienė švelniai glausdama dviejų mėnesių kūdikį prie krūtinės šypsosi ir sako, jog sužinojusi, kad ieškomi profesionalūs globėjai, ji net nedvejojo – pasitarė su šeima, užsirašė į specialius mokymus ir tapo profesionalia globėja. Jau mėnesį savo šeimoje ji globoja mergaitę, kuri būdama trijų savaičių buvo palikta gyvybės langelyje.

„Visada svajojau kažkuo panašiu užsiimti. Kai prižiūrėdavau vaikus, norėdavau, kad jie liktų pas mane nakvynės ar ilgesniam laikui. Būtent profesionali globa leidžia rūpintis vaikais ilgesnį laiką. Labiausiai apsidžiaugiau, kad profesionaliais globėjais gali būti ir vieniši žmonės, o aš esu vieniša mama. Išgirdusi per radiją, kad ieškomi profesionalūs globėjai, susiradau išsamesnę informaciją internete, pamačiau, kad kaip tik renkama nauja grupė mokymams ir iškart užsirašiau“, – „Lietuvos žinių“ internetiniam portalui lzinios.lt pasakojo A. Černiauskienė.

Jau keletą metų ji kasdien vakarais po darbo ir savaitgaliais užsiima papildoma veikla – vaikų priežiūra. Pasak jos, buhalterės darbas, kurį dirba, jai niekada nebuvo prie širdies ir ją visada traukė vaikai, visada norėjo jiems kažką duoti, rūpintis jais, padėti, matė juose gyvenimo džiaugsmą, prasmę. Iš pradžių A. Černiauskienė prižiūrėdavo pažįstamų ir draugų vaikus. Vėliau sugalvojo apie savo papildomą veiklą pasiskelbti socialiniame tinkle „Facebook“, todėl dabar sulaukia dar daugiau prašymų prižiūrėti vaikus.

„Iš pradžių kai draugai neturėdavo, kur palikti vaikų, prašydavo manęs juos prižiūrėti. Kai pasiskelbiau „Facebook“, mane susirado daug vienišų mamų, kurios neturi su kuo palikti vaikus. Profesionali globa man tobulai tinka, nes dabar aš galiu ir toliau dirbti buhalterės darbą – šiuo metu jį dirbu iš namų – ir rūpintis globotine, bet tuo pačiu galiu ir toliau rūpintis savo vaikais. Viskas dabar yra taip, kaip aš visada ir norėjau“, – sakė profesionali globėja.

Be globojamo kūdikio A.Černiauskienė augina dar tris savo biologinius vaikus – 13-kos metų mergaitę ir 12-kos bei 9-rių metų berniukus. Anot jos, biologiniai vaikai naują šeimos narę priėmė labai paprastai, gražiai ir šiltai, kadangi jos vaikai jau seniai pripratę, kad jų mama rūpinasi kitais vaikais.

„Savo vaikus nuo pat mažens mokiau, kad reikia padėti tam, kuris turi mažiau, kuriuo nėra kas pasirūpintų. Papasakojau, iš kur ir kodėl pas mus atsirado mergaitė ir kodėl ji gyvens pas mus ilgiau, nei įprastai pas mus būna kiti vaikai. Tik iš pradžių mano vaikams buvo šiek tiek nedrąsu, nežinojo kaip paimti mergaitę, laikyti, ar galima prisiliesti. O dabar labai drąsiai ją patys panešioja, pasūpuoja, pamaitina“, – savo patirtimi dalijosi A. Černiauskienė.

Prisirišimo nebijo

Kaip anksčiau rašė „Lietuvos žinios“, profesionalių globėju ruošimu užsiimanti SOS vaikų kaimų draugija teigė, kad dažnai žmonės nedrįsta tapti profesionaliais globėjais, nes bijo prisirišti prie globojamo vaiko, mat vėliau vaiką atiduoti nuolatiniams globėjams gali būti pernelyg skaudu. Pasak A. Černiauskienės, ji niekada nejautė tokios baimės ir taip galvoti esą būtų tiesiog savanaudiška.

„Galvoti, kad „neglobosiu, nes prisirišiu“ yra labai egoistiška, nes tie vaikai nėra tavo. Tu juos globoji, bet turi nuolat galvoti, tikėti, viltis, kad tavo globojamas vaikas atsidurs geroje šeimoje arba kad jo biologinė šeima susitvarkys ir jis galės grįžti į ją. Juk net mano vaikai išties man nepriklauso. Aš juos pagimdžiau, auginu, turiu išleisti į pasaulį, suteikti gyvenimo pagrindą, bet jie yra atskiri žmonės, individualybės ir aš negaliu jų savintis“, – sakė A. Černiauskienė.

Ji taip pat pridūrė, kad iš aplinkinių dažnai išgirsdavo nuostabą, esą kaip, vieniša mama, išdrįso žengti tokį drąsų žingsnį – pasiėmė globoti svetimą kūdikį.

„Kai draugai, ir pažįstami sužinojo, kad tapau profesionalia globėja, labai sveikino, džiaugėsi, bet iškart paklausdavo: o kaip tu išdrįsai?. Ir kai jau koks penktas žmogus manęs paklausė to paties klausimo, aš tada pradėjau klausti jų: o ko reikėjo bijoti?. Juk nėra ko bijoti. Jeigu turi galimybės rūpintis kitu, gali duoti savo meilę, dėmesį, padėti, ar įmanoma bijoti daryti tokius paprastus, gyvenimiškus dalykus? Kažkam gal drąsiau finansiškai padėti ir jie turi galimybių padėti taip, aš galiu ir noriu padėti morališkai, dvasiškai. Kiekvienas savo meilę ir pagalbą duodam taip kaip mokam“, – savo mintimis dalinosi A. Černiauskienė.

Ji teigė, kad tai tikrai ne pirmas ir nepaskutinis vaikas, kurį jį priima globoti į savo šeimą. Vienu metu ji norėtų globoti net ne vieną vaiką, o du ar net daugiau.

„Žinoma, kad į šeimą priimsime kitą vaiką. Dabar mano vaikai mokosi skirtingose mokyklose, lanko daug būrelių, tad daug laiko reikalauja vaikų vežiojimas. Bet kai jie paaugs ir patys galės keliauti visur, manau, kad norėčiau globoti ne vieną vaiką, o daugiau. Nes galimybių tam tikrai yra, namuose visi telpame, vaikams tai irgi tinka, tik klausimas, ar teisiškai galima bus globoti daugiau vaikų, nes yra nustatytas tam tikras skaičius, kiek vaikų vienu metu su savo biologiniais vaikais tu gali auginti“, – pasakojo A. Černiauskienė.

Svarbu, kad gali padėti

Kiti profesionalūs globėjai, Virginija ir Narimtas, visai netyčia socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė, kad rengiami mokymai profesionaliems globėjams. Jie, kaip ir Aušra, net nesuabejojo ir iškart į juos užsirašė, nes apie vaikų globą svajojo jau seniai.

„Visada sakėm, kad turėsime 2 savo vaikus ir dar 2 įsivaikinsime. Seniai apie tai svarstėme, kalbėjome su Virginija. Pamanėm, kad tai puiki proga padėti ir pasirūpinti vaikais, kurie neturi šeimos, o mes galime juos priimti į savo šeimą. Praėjom tuos reikalingus mokymus, neišgirdom nieko gąsdinančio ir tapom profesionaliais globėjais“, – pasakojo Narimantas.

Pora augina 2 biologinius vaikus ir laikinai vieną savaitę globojo 5 metų berniuką, kurį greitai turės grąžinti, ir iškart turėtų priimti namuose 7 metų berniuką ilgesniam laikui.

Profesionalūs globėjai labai laukia vaiko ir sako, kad ateityje į savo šeimą laikinai globai priims tikrai ne vieną vaiką, o prisirišimo baimės, apie kurią visi kalba, jie nejaučiantys, nes supranta kokia yra jų pareiga.

„Mūsų vaikai dar maži, vienam – 2,5 metų, kitam – 3 metai, tad jie tą berniukai priėmė labai lengvai, jiems tai žaidimų draugas. Ir kiek mums pavyko, kiek jie suprato, bandėm jiems aiškinti, kad dabar pas mus gyvens kitų vaikų. Iš pradžių aš bijojau, jog galiu prisirišti, kaip bus kai reikės vaiką atiduoti, bet vėliau pagalvojau, o kaip visos mokytojos, darželio auklėtojos daugybę metų prižiūri, rūpinasi vaikais ir paleidžia juos į gyvenimą. Tad pradėjau žiūrėti į profesionalią globą kaip į darbą. Aišku, ryšys atsiranda, bet tu žinai ir nusiteiki taip, kad globojamam vaikui bus geriau, jeigu jis galės grįžti į savo biologinę šeimą arba gyventi pas nuolatinius globėjus“, – atvirai kalbėjo Virginija.

Jos vyras pridūrė, kad jeigu ir prisirištų prie vaiko, tai nebūtų problema, nes jei ryšys bus tikrai labai stiprus vaiką juk galima įsivaikinti ir auginti toliau.

„Man profesionali globa, kaip duoklė visuomenei – turi padėti tiems vaikams, kuriems reikia pagalbos, jie juk nekalti, kad gimė tokiose šeimose, kurios negali jais pasirūpinti. Todėl stengiuosi į tai žiūrėti neturėdamas jokių egoistinių paskatų, negalvoju, kaip man būtų geriau, galvoju, kaip padėti kuo daugiau vaikų. Žinoma, kad kažkoks prisirišimas atsiras, bet juk kai vaiką atiduosim, aš manau, kad ryšys nedings ir kažkaip bendrausim toliau, pamatysim jį kažkada. Be to, jei vaiko šeima nesusitvarkys ir jis negalės grįžti, galima tada būtų svarstyti ir apie ilgalaikę globą. Aš manau, kad kiekvieno vaiko atvejis bus skirtingas ir labai sunku pasakyti, koks jis bus“, – teigė Narimantas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"